Suskaičiavo žiemojančius vandens paukščius
Pilkasis garnys pernai buvo tik 1, o šiemet jų jau visi 8, tai reiškia, kad šiemet užfiksuota visa pilkųjų garnių kolonija./Gražvilės Vaitiekūnienės nuotr.
Visoje Lietuvoje, taip pat ir Kėdainiuose vyko žiemojančių paukščių apskaita. Mūsų mieste paukščių apskaitą vykdė gyvūnų žinovė, Kėdainių gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ gyvūnų priežiūros ir globos koordinatorė Greta Linkė. Specialistė informavo, kad šiemet iš viso mūsų mieste suskaičiuoti puspenkto šimto žiemojančių vandens paukščių, o tai yra beveik perpus mažiau nei pernai.
Tam tikrose vietose
G. Linkė paukščius skaičiavo tam tikrose miesto vietose. Paukščių apskaita truko visą dieną – nuo ryto iki vakaro.
„Iš viso pavyko užfiksuoti 451 žiemojantį vandens paukštį, o tai yra beveik perpus mažiau nei pernai – 789.
Pernai miesto parke nebuvo nė vieno žiemojančio paukščio, šiemet rastos antys, dančiasnapiai.
Šis skaičius nuolat kinta, tad jei vieną dieną buvo 20 gulbių, kitą dieną jų gali būti daugiau ar mažiau dėl paukščių judėjimo, oro sąlygų“, – paaiškino specialistė.
Skaičius kinta
Tiesa, ji pažymėjo, kad paukščių skaičius mūsų mieste nuolat kinta dėl natūralių gamtos procesų.
Tokios apskaitos vykdomos nuo 2010 metų visada trečią sausio savaitgalį.
„Dėl paukščių judėjimo šis skaičius nuolat kinta, jei vieną dieną buvo 20 gulbių, kitą dieną jų gali būti daugiau ar mažiau.
Kėdainių statistika šiandien yra tokia: didžiųjų ančių iš viso yra 422, patinų – 266, patelių – 156. Klykuolių neradome nė vienos, o pernai jų suskaičiavome 12.
Didysis dančiasnapis taip pat nėra retas, tačiau šiemet jų suskaičiavome tik 2, o štai pernai – 22.
Gulbių nebylės užfiksuotos 8, pernai buvo 21. Jos yra maždaug nuo 1 iki 2 metų amžiaus.
Kėdainiuose užfiksuoti ir 8 sidabriniai kirai.
Pilkasis garnys pernai buvo tik 1, o šiemet jų jau visi 8, tai reiškia, kad šiemet užfiksuota visa pilkųjų garnių kolonija.
Taip pat mieste užfiksuoti 3 baltieji garniai“, – statistiką pristatė G. Linkė.
Kodėl žiemoja?
Iš viso pavyko užfiksuoti 451 žiemojantį vandens paukštį, o tai yra beveik dvigubai mažiau nei pernai – 789. Pernai miesto parke nebuvo nei vieno žiemojančio paukščio, šiemet rastos antys, dančiasnapiai.
Aut. past.
Turbūt dažnam kyla klausimas, kodėl paukščiai, užuot išskridę, lieka Lietuvoje.
Pasak gamtos specialistų, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad netipiškų sparnuotų žiemotojų Lietuvoje lieka vis daugiau.
Tokį jų elgesį neretai lemia ne tik besikeičiančios meteorologinės sąlygos, bet ir žmonių elgesys.
Šalies neužšąlančiuose vandens telkiniuose lieka žiemoti nemaža Lietuvos gulbių nebylių populiacijos dalis.
Įdomu tai, kad prieš kelis dešimtmečius dauguma jų žiemai išskrisdavo. Tuo metu jos gausiausiai žiemodavo Baltijos jūros pakrantėse ir salose Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje.
Šiais laikais į tuos regionus išskrenda tik pavieniai paukščiai.
Formuojasi populiacijos
Miestuose yra susiformavusios gana gausios žiemai neišskrendančios gulbių, didžiųjų ančių populiacijos.
Stebima bendra tendencija – palyginus daugiamečius duomenis akivaizdu, kad Lietuvoje liekančių žiemoti paukščių skaičius didėja.
Vis dažniau pasitaiko liekančių žiemoti baltųjų ir pilkųjų garnių, didžiųjų kormoranų, net kelių rūšių kirų ir kai kurių kitų paukščių.
1 Komentaras
Pilkųjų garnių kolonija įsikūrusi Kauno g kapinių pušyne.