Stresas: dėl ko jis kyla ir kaip jį suvaldyti

 Stresas: dėl ko jis kyla ir kaip jį suvaldyti

Psichologė Snieguolė Cėgienė./Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Stresas – būsena, kurią išgyvena kiekvienas. Vieni susidurti su stresu gali žinodami, ką patiria ir kaip jį įveikti, o kitiems stresas gali būti neatpažįstamas ir sukelti įvairių problemų, sunkumų. Tam, kad geriau suprastumėte šį reiškinį, pakalbinome psichologę Snieguolę Cėgienę.

Natūrali organizmo reakcija

Pasak S. Cėgienės, stresas – tai natūrali reakcija susidūrus su iššūkiais, sunkumais, problemomis.

„Stresas – tai natūrali smegenų ir kūno reakcija mums susidūrus su iššūkiais, sunkumais ar problemomis: fizinėmis, socialinėmis, psichologinėmis. Reakcija į stresą kyla tuomet, kai abejojame, ar mums pavyks tuos sunkumus įveikti. Kiekvieno žmogaus reakcija į stresą yra individuali.

Stresą gali sukelti ne tik skausmingi gyvenimo įvykiai tokie kaip netektys, ligos, egzaminai, bet ir džiaugsmingi įvykiai, tokie kaip santuoka, vaiko gimimas, gyvenamojo būsto įsigijimas, naujas darbas, gyvenamosios vietos pakeitimas ir t. t.

Socialinė izoliacija, asmeniniai santykiai, finansinės problemos, gyvenimo tikslo neturėjimas, baimė, pyktis, nerimas taip pat gali būti streso priežastys.

Pandemijos metu daugelis žmonių patyrė stresą dėl esamos situacijos, socialinių kontaktų apribojimų, baimės dėl savo ir artimųjų sveikatos, pasikeitusių gyvenimo aplinkybių“, – stresą apibrėžė S. Cėgienė.

Daro įtaką psichologinei ir fizinei sveikatai

Anot psichologės, žmogaus psichologinė būsena turi įtakos jo fizinei sveikatai. Ilgalaikė streso būsena gali privesti žmogų prie išsekimo, o trumpalaikė – turėti teigiamos įtakos ir būti naudinga.

„Stresą patiriantis žmogus gali jausti emocinę įtampą, padidėjusį nerimą, jautrumą baimę, pastovų nuovargį, panikos atakas, galvos skausmus, įtampą, jam sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, gali skųstis miego, mitybos sutrikimais.

Žmogus, kuris nuolat patiria stresą, jaučia nuolatinį nuovargį, pablogėja jo gyvenimo kokybė, nukenčia santykiai su bendradarbiais, draugais ir artimaisiais. Jis dažnai jaučiasi nelaimingas, nesuprastas. Pomėgiai, kurie anksčiau suteikdavo džiaugsmo, praranda savo žavesį ir noras užsiimti mėgstama veikla vis mažėja. Dažnai patiriamos neigiamos emocijos gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai.

Trumpalaikis stresas padeda prisitaikyti prie netikėtų situacijų, išlikti budriems, greičiau mąstyti, priimti sprendimus – pavyzdžiui, susikaupti per egzaminą, išspręsti kasdienines problemas, apginti savo nuomonę. Taigi trumpalaikis stresas yra naudingas žmogui ir nėra pavojingas“, – pasekmes, kurias gali sukelti stresas, vardino psichologė.

Į specialistus vertėtų kreiptis pagalbos, kai pačiam nepavyksta susitvarkyti su stresu, jaučiate, kad jūsų gyvenimas ne toks kaip anksčiau, nėra gyvenimo džiaugsmo, esate dirglus, jautrus, sunkiai sekasi užmigti, kankina kiti nemalonūs jausmai ar išgyvenimai.

S. Cėgienė

Nuolatinė įtampa veikia neigiamai

Susitvarkyti su stresu nėra lengva. S. Cėgienės teigimu, nuolatinė įtampa turi neigiamų pasekmių stresą patiriančiam asmeniui.

„Sveiko žmogaus organizmas nesunkiai susitvarko su patiriamu stresu, tačiau problema kyla tuomet, kai žmogus pastoviai jaučia stresą, įtampą, nesugeba atsipalaiduoti, skirti laiko sau, savo pomėgiams, bendravimui su draugais ir artimaisiais.

Nuolatinė įtampa turi neigiamų pasekmių mąstymui ir atminčiai, dėmesio sukoncentravimui. Pastoviai jaučiama įtampa, neleidžia organizmui pailsėti nuo streso, o tai gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus darbingumo sumažėjimui, imuninei sistemai.

Kai kuriems, stresas gali būti augančio svorio priežastimi, kadangi pats organizmas stengiasi papildyti energijos atsargas“, – teigė S. Cėgienė.

Įmanoma atpažinti

Nors stresas plika akimi nematomas, S. Cėgienės teigimu, jį galima atpažinti. Tai padaryti leidžia nuolat besisukančios mintys apie tai, kas mums neduoda ramybės, nusilpusi imuninė sistema, pasikeitusi žmogaus nuotaika arba elgesys.

„Stresą arba nerimą išduoda mūsų mintys, nukreiptos į ateitį. Stresuojant esame linkę galvoti apie mus galinčius ištikti pavojus, katastrofas, ligas, galvojame, kad ši įvykių eiga klostysis mums nepalankiai (užkrės, susirgsiu, numirsiu, paliks, neteksiu darbo ir pan.).

Įtampą sukelia mintis, kad nesulauksime paramos ar pagalbos, kad pasaulis pavojingas, nesaugus. Nuolatinis stresas veikia mūsų emocinę ir psichologinę būseną – žmogus išgyvena liūdesį, agresiją, pyktį, nerimą jo emocijos tampa nestabilios.

Streso metu suprastėja nuotaika, tampame labiau išsiblaškę, dažniau pamirštame, nebegalime susikaupti, sunkiai sekasi atlikti net paprasčiausias užduotis. Gali pasikeisti žmogaus elgesys, pavyzdžiui – patiriamą stresą darbe, šeimoje bandoma įveikti intensyviai rūkant, vartojant alkoholį, narkotines medžiagas“, – pavyzdžiais, kaip būtų galima atpažinti patiriamą stresą, dalinosi S. Cėgienė.

Nors kiekvieno asmens reakcija į stresą yra skirtinga, būdų, kaip jį valdyti ar jo išvengti yra įvairių ir kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą. S. Cėgienės manymu, svarbu pažinti save, skirti laiko sau, nebijoti užklupusiomis problemomis pasidalinti su artimaisiais ar specialistais.

Aut. past.

Kiekvienas reaguoja skirtingai

Anot psichologės, kiekvienas esame daugiau ar mažiau patyręs stresą, tačiau skirtingai suvokiame ir reaguojame į šią būseną.

„Žmogaus savijautą ir jo reakciją į stresą nulemia mąstymas – tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip tai priimame.

Tai, kaip mes sugebame valdyti stresą, priklauso nuo mūsų požiūrio, gyvenimo būdo, asmeninės gyvenimo patirties, streso valdymo įgūdžių, tėvų pavyzdžio (kaip jie susitvarkydavo su stresinėmis situacijomis, gyvenimo iššūkiais). Toje pačioje situacijoje atsidūrę du skirtingi žmonės elgsis skirtingai: vienas nerimaus, pyks, galbūt net negalės atlikti užduoties, jam bus sunku susitvarkyti su šia situacija, o kitas lengvai susitvarkys su jį užgriuvusiomis problemomis.

Žmonės kurie aktyviai leidžia savo laisvalaikį, sportuojantys, palaikantys gerus santykius su kitais, mėgstantys laisvalaikį praleisti gamtoje, atsistato greičiau, nei tie, kurie didžiąją savo laisvalaikio dalį praleidžia prie televizoriaus, socialiniuose tinkluose, nemėgsta bendrauti“, – pastebėjo psichologė.

Kaip galima to išvengti

Nors kiekvieno asmens reakcija į stresą yra skirtinga, būdų, kaip jį valdyti ar jo išvengti yra įvairių ir kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą. S. Cėgienės manymu, svarbu pažinti save, skirti laiko sau, nebijoti užklupusiomis problemomis pasidalinti su artimaisiais ar specialistais.

„Svarbu skirti laiko sau, užsiimti malonia veikla ir derinti atsakingas užduotis su maloniais užsiėmimais. Paklauskime savęs – kaip aš norėčiau leisti savo laisvalaikį, pragyventi savo gyvenimą.

Dažnai žmogus kažką norėtų pakeisti savo gyvenime, tačiau nesistengia įdėti pastangų ir formuoti naujų įgūdžių. Niekada nėra per vėlu pradėti sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, rasti laiko poilsiui, pajudėti, pasportuoti, pabendrauti su bendraminčiais, išmokti naujų dalykų.

Su stresu padeda susitvarkyti dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika.

Leiskite į kasdienybę įtraukti savo pomėgius: vienam tai gali būti meditacijos, kvėpavimo pratimai, knygų skaitymas, muzikos klausymasis, pabuvimas gamtoje, bendravimas. Kitam tai gali būti fizinis aktyvumas. Todėl svarbu pažinti save, prisiminti savo pomėgius bei skirti laiko pabūti tik su savimi.

Siekiant palaikyti psichinę pusiausvyrą, svarbus yra reguliarus miego ir poilsio režimas.

Nelikite su užklupusiomis sudėtingomis situacijomis vieni ir nebijokite savo sunkumais, išgyvenimais pasidalinti su artimaisiais, draugais, specialistais“, – patarimais, kaip susitvarkyti su užklupusiu nerimu bei stresu, dalinosi psichologė.

Pagalbą gali suteikti ir specialistai

S. Cėgienės teigimu, užklupus sunkumams ir nesant galimybei su stresu susitvarkyti patiems, pagalbą gali suteikti specialistai.

„Į specialistus vertėtų kreiptis pagalbos, kai pačiam nepavyksta susitvarkyti su stresu, jaučiate, kad jūsų gyvenimas ne toks kaip anksčiau, nėra gyvenimo džiaugsmo, esate dirglus, jautrus, sunkiai sekasi užmigti, kankina kiti nemalonūs jausmai ar išgyvenimai.

Psichikos sveikatos specialistai padės jums kitaip pažiūrėti į savo gyvenimą, pritaikys streso įveikimo formas, kurios jums padės susitvarkyti su nerimu. O prireikus gali skirti ir medikamentinį gydymą, kuris dažnai yra rekomenduojamas kartu su visomis kitomis streso įveikos formomis.

Padėti išspręsti streso problemas ir jo sukeliamus padarinius gali šeimos gydytojas, psichologas, o gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę bei skirs reikiamą gydymą“, – informavo psichologė.

CBD atsiliepimai

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video