Strategijos ir pinigų nėra, bet žmonių iniciatyvos, pastangos ir juodas darbas vertos net „krivūlių“

 Strategijos ir pinigų nėra, bet žmonių iniciatyvos, pastangos ir juodas darbas vertos net „krivūlių“

Jorūnė LIUTKIENĖ 

Kėdainių rajono savivaldybės įstaigų vadovai ir lankomiausių objektų savininkai susirinko į diskusiją „Turizmo plėtra Kėdainių krašte“, kuriai pretekstą davė Vietos savivaldos dienos proga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos savivaldybei įteikta Krivūlė už turizmo paslaugas. Vieni kitiems padėkoję už Kėdainių vardo garsinimą, savo rankomis pačiupinėję gautą apdovanojimą, diskusijos dalyviai išsiskirstė nieko nei nusprendę, nei nutarę. 

Nėra krypties  

Niekaip negalima nuginčyti visų atskirų įstaigų darbo ir užsispyrimo garsinant Kėdainius, tačiau susirinkusieji ne tik nuoširdžiai pasikalbėjo, bet ir įvardijo problemas. 

Turizmo strategijos nėra ir pinigų jai neskirta, vienos aiškios krypties, kuria eina miestas, nėra, atsakingo žmogaus už miesto pozicionavimą nėra, pajėgos nesutelktos, dėl to sunku ieškoti sinergijos, ji egzistuoja tik tarp pavienių objektų, o visa sėkmė yra atskirų labai iniciatyvių ir kasdien juodai dirbančių žmonių ir įstaigų rankose, todėl Kėdainius ir atranda keliautojai. 

Kaip taikliai pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, visų darbas šiemet davė rezultatą, bet įvertinimas yra įpareigojantis veikti geriau bei kokybiškiau. 

Iki šiol Kėdainiai nebuvo palankioje situacijoje. Mes buvome labiau pramonės, karinių objektų, žemdirbių miestas be tradicinių amatų, kulinarinių šedevrų, patrauklios gamtos. O ir turistai orientavosi į vietoves, kurios nuo seniau buvo laikomos kurortinėmis. Poilsis labiau buvo suprantamas kaip laiko leidimas gamtoje: prie jūros, upių ir ežerų. Tačiau besikeičiant požiūriui ir ėmus ieškoti išeičių, Kėdainiai išplėtė paslaugų įvairovę bei užkariauja patrauklios vietovės vardą. 

Senamiestyje šiemet atsirado dar viena nauja pramoga – kriteriumo varžybos. P.Aukštikalnio nuotr.

Krašto muziejus veikia inovatyviai 

Turizmo informacijos centro vadovė Daina Balasevičienė pabrėžė, kad Krivūlė gauta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir ji yra už inovatyvumą turizme ir kaip vieną iš inovatyviausiai dirbančių įstaigų įvardijo Kėdainių krašto muziejų, kuris nestokoja idėjų ir dirba labai aktyviai, vis kitaip pristatydamas istorinius lobius. 

Muziejus organizuoja net du išskirtinius, unikalius ir intelektualius festivalius: kultūros ir istorijos festivalį „Radviliada“ ir Česlovo Milošo festivalį. Abu yra vieninteliai tokie Lietuvoje, kas svarbu turistui ar išskirtinumo ieškančiam keliautojui. Vienas iš jų, deja, suplakamas su miesto šventės renginiais ir gal dėl to jo turinys ir idėja vartotojui iki galo neatsiskleidžia.  

Muziejus dalyvavo tarptautiniuose projektuose ir vykdė mokslinius tyrimus renesansinėje Evangelikų reformatų bažnyčioje, kuri dar vadinama Kėdainių katedra ir Radvilų nekropoliu. 

Dėl to buvo restauruoti Radvilų sarkofagai, atnaujinta kripta, sukurti filmai, o informacija lankytojams pristatoma labai šiuolaikiškai su modernių technologijų pagalba. 

Muziejuje įrengtos naujos interaktyvios ekspozicijos, viena iš jų – pasaulinio garso asmenybei, Nobelio premijos laureatui iš mūsų krašto kilusiam Česlovui Milošui. 

Daugiakultūris centras seniai užėmęs savo nišą ir sėkmingai populiarina kraštą, bet Arnetų namas išarė visai naują vagą ir lygioje vietoje sukūrė amatų centrą bei subtiliai skleidžia tautinį paveldą ir garsina jo kūrėjus. 

Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai veda ekskursijas, inovatyviausiai pristato krašto paveldą bei modernizuoja ekspozicijas. Jorūnės Liutkienės  nuotr.

Daug meninių renginių 

Vis didesnį vietinių ir, žinoma, svečių dėmesį pritraukia mūsų kultūros festivaliai: aštuntus metus profesionaliose rankose esantis Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis, skirtas Tėvo Stanislovo atminimui, kas antrus metus rengiamas džiazo festivalis „Broma Jazz“, dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto“. 

Gana stipriai vos užgimę sublizgėjo dar du daug vilčių teikiantys festivaliai. Vienas – prieš kelerius metus modernizuotos ir miesto aikštėje save suradusios šiuolaikiškos Kėdainių kultūros centro Joninės „PAP ART IS“ bei pastaraisiais metais surengtas meninio vyksmo festivalis „Formos“. 

Apmaudu, bet festivalis startavo draudimo sąlygomis, per pandemiją ir gal dėl to dar nesulaukė plataus žiūrovų rato, bet jei nenuleis rankų, dar spės tai padaryti. 

Silpniausiai turizmo kontekste atrodo Miesto šventė, kuri vis labiau praranda savo veidą, neturi jokio išskirtinumo ir todėl nėra patraukli turistams, na, nebent dėl noro pamatyti nemokamą mėgstamo atlikėjo koncertą, tačiau tuo metu vyksta daug kitų miestų švenčių ir nebūtinai pas mus koncertuoja patraukliausi ir mylimiausi atlikėjai. 

Be to, ir rugsėjo mėnuo, nors ir pati pradžia, ne visus, išruošusius vaikus į mokyklą, kas, neabejotinai šeimai nemažai kainuoja, įkvepia lakstyti net po nemokamus renginius.  

Kad dalis renginių turi potencialo įsilieti į po Lietuvą keliaujančio turisto pasirinkimus, aišku, bet diskusija neatsakė į klausimą, kas turėtų imtis juos reklamuoti taip, kad į Kėdainius plūstų žiūrovai ir klausytojai ir kokį finansavimą jiems paskirti, kad jie taptų dar tvirtesni, gražesni ir iškilmingesni, patrauklesni ir viliojantys? 

Kol kas finansavimo liūto dalį susišluoja turistui niekuo neišskirtinė Miesto šventė.

Kitas svarbus klausimas: ar tokie renginiai neturėtų tapti paties miesto prioritetais, o ne liktų tik juos puikiai su užsidegimu ir meile organizuojančių įstaigų reikalas.

Susėdę prie atskirų stalų apie turizmo sėkmę diskutavo rajono savivaldybės įstaigų vadovai ir lankomiausių objektų savininkai. Jorūnės Liutkienės nuotr.

Nėra ką veikti dvi dienas 

Susirinkusieji įvardijo kelias turizmo problemas. Pirmoji – Kėdainius galima apžiūrėti per gerą pusdienį. Ir todėl turistai čia neatvyksta net dviem dienoms, nepasilieka nakvoti, tačiau įspūdį padaro didelį išskirtiniu, patraukliu ir vertingu kultūriniu ir istoriniu paveldu, jo objektais. 

Kol kas dėmesį Kėdainiai pelnosi iš daugiakultūrės savo istorijos ir išlikusių, saugojamų bei puoselėjamų škotiškų, žydiškų, rusiškų, lenkiškų, vokiškų ženklų. 

Nors prisitaikydamas prie vartotojų poreikių Turizmo ir verslo informacijos centras visą vasarą ir rugsėjį kvietė į nemokamas ekskursijas, tačiau vien jų nepakanka.

Antras dalykas – Kėdainiuose visiškai nėra ką veikti šeimoms, o kaip pabrėžė Turizmo ir informacijos centro vadybininkė ir ekskursijų vadovė Edita Mongirdaitė, dabar dažniau keliauja visa šeima kartu su įvairaus amžiaus vaikais, o vaikams sunkiausia išklausyti pasakojimus be veiksmo. Jie nori išsikrauti. 

Kitas tikslas – sulaikyti Kėdainiuose ir įgalinti daugiau pinigų išleisti turistą. 

Krakių žydų edukacijos vedėja Daiva Dubinkienė išsakė svarbų pastebėjimą: lietuviai išsiskiria iš kitų Europos šalių turistų, nes jie vis dar nori per dieną pamatyti labai daug visko. Ir jiems tai reikia užtikrinti. 

Naujovių ir ypatingų švenčių trokšta ir tarybos narė Indrė Fiodorova, tačiau jos pasisakymo esmė – kad iki šiol nėra turizmo strategijos, kuri, jos manymu, padėtų vystyti turizmą Kėdainiuose. 

Bet šis klausimas ir sprendžiamas Taryboje, kurioje antrą kadenciją ir dirba tarybos narė. 

Į Kėdainius pavyko pritraukti ir „Bolt“ paspirtukus. Žygimanto Gedvilos/ Scanpix nuotr.

Reikia „popso“

Diskusijoje dalyvavęs verslininkas Gediminas Norkus sakė, kad Kėdainiams trūksta taip vadinamų „popsinių“ elementų, kurie trauktų atvykti ir juos pamatyti gerbėjams ar paskui objektus lakstantiems turistams. 

Klausimą kelia taip: ką padaryti, kad pritrauktume daugiau žmonių? Visas pasaulis į miestus važiuoja dėl kokio nors mažo dalyko, pavyzdžiui, kultinio filmų herojaus, net visai nesusijusio su tuo miestu, skulptūros, ar kito pėdsako, nors ji gali būti ir niekaip nesusijusi su tuo miestu. 

UAB „Linėja transport“ vadovas beria įvairius linksmus ir lengvus pasiūlymus, kurie galėtų pritraukti žmones – Čako Noriso ar Bruce Lee skulptūros. Neatsisakoma ir prieš kokius 5 metus gimusios idėjos – įkurdinti Holivudo stiliaus užrašą „Kėdainiai“ ant „Lifosos“ fosfogipso kalnų. Be to, G. Norkus siūlo pasitelkti ir keliautojo Vytauto Mikaičio patirtį. 

„Paveldas, amatai ir kultūrinė dalis, suprantama – svarbu, bet nebūsime populiarūs be patrauklių dalykų, dėl kurių pas mus važiuotų daugiau žmonių“, − sako G. Norkus.  

Jaunas ir perspektyvus verslininkas G. Norkus ne vien kalba. Jis ne tik šalia savo biuro ypatingai ir vis naujai puošia senamiestį skirtingais metų sezonais, bet ir sugalvojo bei per vasarą įgyvendino dar vieną idėją. 

Viena iš jo įmonės transporto priemonių pasipuošė Kėdainių vizitine reklamine kortele. Puspriekabė, važinėdama po Lietuvą, kvies į mūsų Kėdainius. Net ir tentas bus gaminamas Vokietijoje užtikrinant sumanymui aukščiausią kokybę. 

Agurkų šventė keičiasi į gera  

Kartais gal tikrai nereikia kurti jokių ypatingų naujovių. Tuo „popsu“ sėkmingai galėtų būti ir Agurkų festivalis, kuris, gavęs tinkamą finansavimą ir dar drąsiau realizavęs visas naujas idėjas, tikrai toliau deramai garsintų visą kaštą ir nepaliktų jam abejingų. 

Be to, šio pirmojo kulinarinio festivalio plėtra tikrai neturi ribų. „Šušvės midaus“ prekės ženklo sukūrėjas Erikas Augustinavičius labai teigiamai įvertino jau 2 metus akivaizdžiai pasikeitusios Agurkų šventės naudą ir kviečia ją tokią išlaikyti ir tobulinti.  

„Kėdainiečiai šiemet visus nustebino, parodė savo išprusimą, kaip jie moka kultūringai viešai linksmintis vakare masinės vakarienės metu. Tai gerąja prasme suteikė miestui dar daugiau žinomumo. 

Gal kažkam Agurkų diena dar vis įsivaizduojama parke, tačiau dabar tai jau kur kas įspūdingesnė ir patrauklesnė šventė mieste“, − sakė E. Augustinavičius. 

Jis pasidalijo patirtimi, kaip ieško sinergijos su kitais turizmo objektais. 

Naujovės miesteliuose ir senamiestyje 

Šiemet mero pavaduotojo Pauliaus Aukštikalnio iniciatyva senamiestį sudrebino keli sporto renginiai: Lietuvos dviračių žiedinių lenktynių (kriteriumo) čempionatas ir mėgėjų varžybos. Be to, pavyko pasiekti susitarimą su verslu ir į miestą įžengė ir „Bolt“ paspirtukai. Šią vasarą intensyviai vyko plaukimai vytine „Vėtra“. 

Taip didėja pramogų ir vis naujų galimybių turistams. Ir tai nauja kryptis aktyvaus poilsio mėgėjams.   

Kiekvienas kviečiantis į savo miestą svečius, draugus, pažįstamus, kiekvienas jame dirbantis kuria pridėtinę vertę ir yra savo krašto ambasadorius, ir tik jautrių, savo kraštą mylinčių žmonių rankose klesti verslai, projektai, idėjos, kurios sudomina ne tik vietinius žmones, bet ir naujienų bei pojūčių ištroškusius turistus. 

Kaip keitėsi Kėdainiuose apsilankiusių Lietuvos turistų skaičius per dešimtmetį 

2020 m. – 6 467 

2019 m. – 7 473

2018 m. – 7 053

2017 m. – 5 162

2016 m. – 4 871

2015 m. – 4 755

2014 m. – 3 843

2013 m. – 3 968

2012 m. – 3 819

2011 m. – 4 898

3 Komentarai

  • Vien į poną Byną yr ką pažūrėt. O Kėdainiai tai erdėja su atsilupusiu senamiesčiu. Gėda.

  • pakišo Byną vėl patarėja – nė žodžio neišlemeno, nei paruoštas, net švarkelis vienas

    • Ir praėjo- šitie nieko nepadarė ir nepadarys ,tik pliurpia ir pliurpia,o tiltai griūva ir kultūrinių renginių nulis:pasimokykit iš Jonavos!!!!

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video