Stovyklavo Kėdainių krikščionių bendruomenė

 Stovyklavo Kėdainių krikščionių bendruomenė

Kėdainių krikščionių bendruomenės vasaros stovyklos akimirkos./Organizatorių nuotr.

Danguolė Barauskienė

Nuostabiame Nevėžio slėnyje Vilainiuose Kėdainių krikščionių bendruomenė surengė vasaros stovyklą. Visą savaitgalį jaunimas, šeimos su vaikais kartu meldėsi, bendravo, dalyvavo sportinėse rungtyse, o vakarus leido prie laužo jaukiai šnekėdamiesi bei šlovindami Dievą giesmėmis.

Iškylas gamtoje Kėdainių krikščionių bendruomenė, kuriai vadovauja Marius Masandavičius, rengia jau penktus metus.

„Susirenka tikintieji, atsiveda savo draugus, pažįstamus. Dalyvauja ne tik jaunimas, bet ir šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės – kad vieni kitais pasidžiaugtume, kad vieni iš kitų mokytumėmės ir vieni su kitais bendrautume, nes jaunimui reikia bendrauti su vyresniaisiais, o vyresniesiems – būti tarp jaunimo, pasidžiaugti, – sakė krikščionių bendruomenės vadovas M. Masandavičius. – Kiekvienos stovyklos metu pasirenkame temą – tai būna eilutė iš Šv. Rašto, apie kurią visą laiką kalbame, ją išmokstame mintinai. Iš laiško korintiečiams pasirinkome: „Kas yra Kristuje, tas yra naujas Dievo kūrinys, kas sena praėjo – visa tapo nauja.“ Ir vaikai, ir visi, išmokstame tą eilutę, ir pamokslas būna ta tema, kad liktų atminty – kad aš esu naujas kūrinys, kad gyvenu dabar naujai kurtą gyvenimą, Dievo duotą, kad visi seni dalykai pasibaigia.“

Organizatorių nuotr.

Krikštynos Nevėžyje

Stovyklos dalyviai ne tik meldėsi, bet ir kartu ruošė maistą, sportavo: žaidė krepšinį, traukė virvę, piešė bei čia pat Nevėžyje maudėsi, ir net surengė krikštynas vandenyje.

„Kaip užrašyta apaštalų darbuose, laiškuose, evangelijose: tie, kurie įtikėdavo Jėzų Kristų, kurie patys sąmoningai , kad jie tiki ir priklauso Kristui, tie krikštijosi. O tas krikštas – tai panardinimas į vandenį, tai kaip simbolis, kad aš mirštu senam gyvenime ir keliuosi naujam. Tai įrodymas kitiems žmonėms, kad aš dabar esu jau Dievo vaikas.

Vadovaujantis Biblija, Dievo žodžiu, kur sakoma, kad žmogus turi atsiversti į Viešpatį, tai reiškia sąmoningai atgailauti dėl gyvenimo be Dievo ir sąmoningai suvokti, kad Jėzus Kristus už jį numirė ir dėl jo prisikėlė ir kad per Jėzų jam išteisinamos nuodėmės, bet ne už jo potyrius, ne už jo darbus, bet dėl to, ką Jėzus padarė dėl žmonių.

Kai žmogus tai sąmoningai suvokia, tada jis gali pasakyti: „Jėzau, aš noriu, kad tu būtum mano Gelbėtojas, noriu dėl tavęs gyvent ir būti tavo mokinys..

Kai gimsta vaikas, mes uždedam ant jo rankas ir laiminam jį, bet ne krikštijame, nes krikštas – sąmoningo žmogaus apsisprendimo ženklas“, – teigė M. Masandavičius.

Gretos gausėja

Tikinčiųjų gretos kiekvienais metais gausėja. Žmonės buriasi į bendruomenę, pasikviečia kaimynus, draugus. Pasak M. Masandavičiaus, tikėjimas – ne vien asmeninis dalykas, jį reikia skleisti, ir skleisti nuo mažens, nes be tikėjimo visuomenė žlunga.

1 Komentaras

  • kurie su drg landsbergiu tą patį smalos katilą Lietuvai virina? A kodėl be kompanjonų ,be peredastų armonikinių?

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video