Specialistų trūksta dabar, o valdžia kalba rinkiminiais pažadais ateičiai

 Specialistų trūksta dabar, o valdžia kalba rinkiminiais pažadais ateičiai

Asociatyvi nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Jau daug kalbėta ir diskutuota apie karantino pasekmes žmonių psichologinei, emocinei ir fizinei būklei. Viena iš problemų, kurią šiandien sveikatos specialistai jau įvardija kaip tragediją, – viršsvoris bei nutukimas. 

Pasak Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pediatrės Rimos Vaitkevičienės, būna, kad per metus vaikas priauga net 10 ar 12 kilogramų: „Tos mamos, kurios mato problemą, supranta, kad karantino metu vaikas daug ir netvarkingai valgė, mažai judėjo, suprantame, kad jos su problema susitvarkys, o su tomis, kurios sako, kad vaikas nieko nevalgo, bet storėja ir reikalauja, kad siųstume pas dietologus, yra sudėtingiau“. 

O siųsti, kad ir labai norėdama, pediatrė negali, nes Kėdainių PSPC tokio specialisto paprasčiausiai nėra. Ir nors problema akivaizdi, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo spręsti neskuba ir tik rodo Vyriausybės programos punktus, kuriuose šis klausimas numatytas neapibrėžtai ateičiai.

Neramina berniukų tukimas

Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė taip pat patvirtino, kad dietologo centre nėra, o ar jis būtų reikalingas, nežinia.

„Mes teikiame tik šeimos gydytojo paslaugas, o jis siunčia pacientą ten, kur mato esant reikalinga“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Rimkevičienė.

Kiek kitokios nuomonės yra Kėdainių PSPC pediatrė Rima Vaitkevičienė, kuri esamą situaciją dėl vaikų nutukimo vadina tragedija.

„Labai stambėja ne tik mergaitės, bet ir berniukai. Paprastai mergaitės pradeda stambėti, kai prasideda brendimas ir tai yra natūralu. Todėl didelio nerimo dėl jų nejaučiame ir jų nenugąsdiname, nes paprastai vėliau tas viršsvoris susitvarko. Bet pastaruoju metu labai išryškėjo berniukų viršsvoris ar net nutukimas. Dažnam duodame siuntimus pas endokrinologą“, – situaciją apibūdino R. Vaitkevičienė.

Labiausiai, pasak pediatrės, neramina tai, kad kai kurios mamos netgi neįžvelgia jokios problemos.

„Mes matome, kad vaikai labai neteisingai valgo, daug užkandžiauja. O jos sako, kad vaikai nieko nevalgo. Tada po truputį pradedame aiškintis, dėl ko tas viršsvoris susidaro ir, pasirido, kad jie sėdėdami prie kompiuterių, televizorių užkandžiauja, geria saldžius, gazuotus gėrimus, – pasakojo medikė. –Tokiu atveju, kai jau matome, kad nepavyks mamoms išaiškinti, kad reikia riboti minėtus užkandžius bei gėrimus, siunčiame pas endokrinologą. Tada jau tiriamas ne tik svorio bei ūgio santykis, bet ir cukraus kiekis kraujyje, skydliaukės hormonai, kur taip pat kartais randama pakitimų. Būtent šie specialistai nusprendžia, ar reikalinga tolimesnė pagalba ir siuntimas pas dietologus.“

Dietologas centre reikalingas

Problema yra ta, kad registruotų dietologų visoje Lietuvoje yra tik 43. Bet Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ruošia gyvensenos medicinos specialistus. Buvo labai puiki pirminė idėja, kad jie turėtų dirbti kartu su šeimos gydytoju ir padėti žmonėms keisti tiek mitybą, tiek gyvenimo būdą. Bet realiai viskas yra daug sudėtingiau ir kol kas tokio bendradarbiavimo, kiek man žinoma, vis dar nėra

I. Kuprevičiūtė.

R. Vaitkevičienės pastebėjimu, 11-12 metų paaugliai dar neturi motyvacijos numesti svorį, rūpintis viršsvoriu, todėl valgo daug nesveiko maisto. 

„Tačiau vėliau dažnai jie susiima, pradeda sportuoti, žiūrėti, ką valgo ir rezultatai tikrai būna labai geri, – pažymi pediatrė. – 

Būna, kad per metus vaikas priauga net 10 ar 12 kilogramų. Netgi pati turiu tokį pacientą, kai mama sako, kad vaikas tikrai nieko nevalgo, o svoris auga labai sparčiai. Siuntėme ne kartą pas endokrinologą, darė tyrimus ir kaskart nustatomas sutrikimas, kad vaikas priklausomas nuo maisto kiekio. Todėl profilaktinis sveikatos patikrinimas ir yra labai gerai, kad kasmet galima stebėti vaikus, jų sveikatos pakitimus.“

Kėdainių PSPC pediatrės R. Vaitkevičienės teigimu, dietologas poliklinikoje būtų reikalingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ypatingai toms mamoms, kurios sako, kad vaikas nieko nevalgo, o svoris auga/ Asmeninio archyvo nuotr.

Paklausta, ar vis dėlto būtų reikalingas dietologas ar dietistas PSPC, gydytoja svarsto, jog nauda būtų žymiai didesnė ne tik vaikams, bet ir suaugusiems ir galbūt netgi pavyktų išvengti ne tik nutukimų, bet ir viršsvorių atvejų.

„Dietologas, kaip specialistas, centre būtų labai reikalingas, bet nemanau, kad būtų realu jį čia turėti. Jei atvažiuotų bent kartą per mėnesį pakonsultuoti žmones, ir tai jau būtų gerai. Juk yra tėvų ir vaikų, kurie rūpinasi savimi, prisižiūri ir jiems tereikėtų vienos kitos dietologo konsultacijos, ką ir kiek valgyti. Mes galime patarti, bet sudaryti menu – ne, – kalbėjo R. Vaitkevičienė. –

Manau, kad toks specialistas būtų reikalingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ypatingai toms mamoms, kurios sako, kad vaikas nieko nevalgo, o svoris auga. Tada tikriausiai iš pradžių siųsčiau pas dietologą, kad išsiaiškintų, ką ir kiek vaikas valgo, nuo ko jis tunka.“ 

Trūksta specialistų

Kėdainiuose rasti dietologą, dietistą ar gyvensenos specialistą užduotis – ne iš lengvųjų. O ir tas pats pacientų sąrašą susidaręs jau iki rudens ir naujų neberegistruoja. Panaši situacija tikriausiai vyrauja ne vien mūsų mieste, nes šių specialistų pasak privačia praktika užsiimančios gyvensenos specialistės ir „Gydančios lėkštės“ įkūrėjos Ingridos Kuprevičiūtės, labai trūksta.

„Problema yra ta, kad registruotų dietologų visoje Lietuvoje yra tik 43. Bet Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ruošia gyvensenos medicinos specialistus. Buvo labai puiki pirminė idėja, kad jie turėtų dirbti kartu su šeimos gydytoju ir padėti žmonėms keisti tiek mitybą, tiek gyvenimo būdą. Bet realiai viskas yra daug sudėtingiau ir kol kas tokio bendradarbiavimo, kiek man žinoma, vis dar nėra, – apie šiandieninę situaciją kalbėjo I. Kuprevičiūtė – 

Džiugu, kad visuomenės sveikatos biurai organizuoja gana daug paskaitų sveikatos temomis, kuriose žmonės nemokamai gali pasiklausyti specialistų patarimų, rekomendacijų. Taigi, nemokamos pagalbos yra, bet dietologų, sveikos gyvensenos specialistų trūkumas vis dar labai jaučiamas.“

Tokiu atveju, kai jau matome, kad nepavyks mamoms išaiškinti, kad reikia riboti minėtus užkandžius bei gėrimus, siunčiame pas endokrinologą. Tada jau tiriamas ne tik svorio bei ūgio santykis, bet ir cukraus kiekis kraujyje, skydliaukės hormonai, kur taip pat kartais randama pakitimų. Būtent šie specialistai nusprendžia, ar reikalinga tolimesnė pagalba ir siuntimas pas dietologus

R. Vaitkevičienė.

Neramina vaikų ir paauglių sveikatos pokyčiai

Šiuo metu daugiausiai su žarnyno problemų turinčiais ir onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis dirbanti specialistė visiškai sutinka, kad grįžus į įprastas gyvenimo vėžias, daugelis turi vienokį ar kitokį antsvorį. 

„Karantinas sudarė puikias sąlygas progresuoti chroninėm, lėtinėm ligom – nutukimui, diabetui, onkologijai, širdies ir kraujagyslių ligoms. Buvo skatinama likti namuose, neleidžiama dirbti su asmeniniais treneriais, net išeiti pasivaikščioti buvo nerekomenduojama. Vaikai ištisas dienas praleisdavo prie kompiuterio. Fizinis neaktyvumas šiai dienai yra prilyginamas rūkymo daromai žalai. Jis kelia didžiulius uždegimus, kurie yra laikomi viena iš pagrindinių lėtinių ligų priežasčių. O tokie dalykai kaip stresas, nerimas, nežinomybė, nuolatinė baimė skatino žmones „užvalgyti“ savo neigiamas emocijas. Maisto pasirinkimas tokiais atvejais dažniausiai būna ne iš sveikiausių: kai stresuojame, mes arba nevalgome visai, arba valgome, bet tikrai ne salotas. Aišku, buvo ir tokių žmonių, kurie neigiamas emocijas norėdavo „išsportuoti“, bet jų buvo mažuma, – kalbėjo pašnekovė. – Taigi, po karantino klientų antplūdį aš tikrai jaučiu, bet kadangi šiuo metu daugiausiai dirbu su onkologiniais ligoniais, daugiau apie svorio problemas komentuoti negalėčiau.“

Pasak gyvensenos specialistės I. Kuprevičiūtės, labai didelė šių dienų problema yra vaikų ir paauglių tukimas bei vidinių organų riebėjimas nuo per didelio cukraus kiekio/ Kristinos Pišniukaitės nuotr.

I. Kuprevičiūtė įvardija ir dar vieną šių dienų problemą, ypač paplitusią tarp vaikų ir paauglių. 

„Svorio augimas yra labai skirtingas – vieni po karantino priaugo daugiau, kiti – mažiau. Tačiau mane labiau neramina vadinamasis vidinis vaikų ir paauglių nutukimas, t.y. pavyzdžiui, iš išorės žmogus gali atrodyti labai lieknas ir net negalėtum įtarti, kad jis turi daug vidinių riebalų, tačiau iš tikrųjų jo organai gali būti padengti riebalais. Jeigu anksčiau kepenys riebėdavo žmonėms nuo nesaikingo alkoholio kiekio, tai dabar šią problemą jau turi ir paaugliai nuo perteklinio gaiviųjų gėrimo vartojimo, didžiulio cukraus kiekio mityboje, – apie sukrečiančią realybę pasakojo specialistė. – Tai labai neigiamai atsiliepia vaikų, paauglių sveikatai.“

Rinkimai baigėsi seniai, pažadai – ne

Nors prieš tai kalbėję specialistai skelbia išties neramininčią informaciją, tačiau valdžia išvadų daryti neskuba. 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas taip pat patvirtino, kad pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) gydytojai dietologai asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia.

„Esant nusiskundimų sveikata, iškilus konkrečioms individualaus paciento sveikatos problemoms, visuomet pirmiausia jam reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, – rekomendavo A. Kranauskas. – Jeigu dėl paciento sveikatos būklės šeimos gydytojui reikės pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, nusiųs jį reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojo (gydytojo dietologo ar pan.) konsultacijai ar stacionariniam gydymui ir organizuos gautų rekomendacijų įgyvendinimą.“

Problema jau yra čia ir dabar, tačiau SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Genovaitė Klimienė atkreipia dėmesį į Vyriausybės programą, kurioje numatyta iniciatyva „Skurdo, ekonominės ir socialinės nelygybės, didelių skirtumų tarp regionų, sukuriančių prielaidas dideliems sveikatos skirtumams, panaikinimas“, o apie konkrečius darbus ir jų įgyvendinimą kol kas nekalba. 

„Dirbdami kartu ir įgyvendindami Vyriausybės programos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas“ inciatyvas sieksime, kad kokybiškos paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, o paslaugos būtų prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme, – vis dar rinkiminiais lozungais kalbėjo patarėja. – 

Taip pat viena iš LRV iniciatyvų yra „Pakankamas medicinos darbuotojų skaičius, būtinas kokybiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje“, kurios įgyvendinimui turėsime kartu parengti siūlymus dėl teisinių, finansinių, komunikacinių priemonių, skirtų darbuotojų pritraukimui į sveikatos priežiūros specialybes, kuriose labiausiai stebimas darbuotojų trūkumas (pvz. slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, dietistai ir kt.) organizuojant konsultacijas su socialiniais partneriais.

Tikime, kad kartu sieksime sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrindas, o ne kliuvinys ilgam, kokybiškam ir oriam žmogaus gyvenimui užtikrinti.“

Taiko prevencines priemones

Paklaustas, kaip šiuo metu sprendžiama gyventojų viršsvorio ir nutukimo problema, A. Kranauskas sakė, kad SAM vykdo prevenciją pagal kompetenciją priimdama teisės aktus, reguliuojančius maisto gamybą, maisto sudėtį, prekybą, maitinimo organizavimą kolektyvuose, vartotojų informavimą maisto produktų ženklinimu, vartotojų švietimą, organizuoja įvairius tyrimus, situacijos stebėseną ir valdymą bei daugeliu kitų būdų. 

„Taip pat vykdoma eilė priemonių gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo srityje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Higienos institutas rengia tam skirtas rekomendacijas, veiklos metodikas, atlieka tyrimus bei organizuoja specialistų mokymus, – apie siekį mažinti gyventojų viršsvorį pasakojo patarėjas. – 

Didelį indėlį sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo srityse atlieka savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurie vykdo gyventojų mokymus, organizuoja mankštas ir kitas priemones bendruomenėse sveikai gyvensenai skatinti.“

Skaičiai realios situacijos neatspindi

Abu SAM patarėjai pasidžiaugė, kad dėl aukščiau išvardintų priemonių, suaugusių gyventojų kūno antsvoris mažėja. 

„2020 m. atlikto suaugusių gyventojų mitybos tyrimo rezultatai parodė, kad 19–75 m. amžiaus grupėje nutukusių gyventojų yra 15,7 proc., kai 2014 m. tokių buvo – 19,0 proc. Nutukusių vyrų dalis sumažėjo nedaug – nuo 16,8 iki 16,5 proc., o moterų nutukimas sumažėjo nuo 20,6 proc. 2014 m. iki 14,9 proc. 2020 m. Taip pat ženkliai sumažėjo vyresnių gyventojų (65–75 m.) amžiaus grupės nutukusiųjų dalis – nuo  32,3 proc. 2014 m. iki 23,4 proc. 2020 m., – vardijo A. Kranauskas, o G. Klimienė pridėjo: „Vaikų antsvoris truputį didėja, tačiau tai susiję su mažu vaikų fiziniu aktyvumu, ilgai trunkančiu laiko leidimu prie ekranų ir sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimu už ugdymo įstaigos ribų, taip pat šeimose.“

Vis tik karantino situacijos šie skaičiai realiai neatspindi. 

„Higienos institutas pateikė statistinę informaciją dėl sergančių nutukimu asmenų pokyčio  pagal TLK-10-AM kodus (pridedama), kurioje matomas ryškus nutukimo sumažėjimas 2020 m. Tačiau, tie metai yra išskirtiniai dėl COVID-19 epidemijos ir su jai sietais apribojimais. Tai nerodo realios situacijos. Tai atsitiko dėl to, jog buvo žymus besikreipiančių į ASPĮ sumažėjimas, bet ne dėl to, kad sumažėjo sergančiųjų šia sveikatos problema. Tai būtinai turime atsiminti interpretuojant skaičius“, – pabrėžė A. Kranauskas.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video