Spartakiada: pergalėms pamatus kloja komandinė dvasia (vaizdo reportažas)

Šeštadienio popietę AB „Lifosa“ vadovai, darbuotojai ir jų šeimų nariai rinkosi „Šušvės“ sodyboje Plinkaigalyje, kur minėjo jubiliejinių, jau dešimtųjų, tarpcechinių žaidynių uždarymą.

[quote author=“M. Kulpavičius“]Žmonės individualėja, tampa vis sunkiau prisibelsti į jų širdis, bet kelią rasti visada įmanoma. Prie kiekvieno prieiti reikia vis kitaip. Pamatai žmogaus akis ir jau žinai, ką jam pasakyti, kaip įtikinti, kad jis komandai – žūtbūt reikalingas.[/quote]

Septynis mėnesius trukusi įmonės darbuotojų spartakiada spalį prasidėjo azartišku kartingų turnyru. Vėliau viena kitą keitė plaukimo, kvadrato, biliardo, šaškių, smiginio, tinklinio, stalo teniso, krepšinio, poledinės sportinės žūklės ir boulingo rungtys, na o dvyliktoji rungtis – pirmąjį kartą spartakiados istorijoje surengtas virvės traukimo išbandymas pliaupiant liūčiai, užbaigė šį įmonės sportininkų sezoną.

Dešimtoji – išskirtinė ir kitokia

Dešimtosios tarpcechinės AB „Lifosa“ žaidynės kiek skyrėsi nuo pastarųjų devynių. „Kiekvienais metais ką nors truputėlį keičiame, tobuliname, taisome savo klaidas. Šįmet rungčių skaičių nuo dešimties padidinome iki dvylikos. Įtraukėme virvės traukimą – kadaise turėję galiūnų sportą, rudenį pagalvojome, kad liaudyje ši sporto šaka išties populiari, todėl panašaus pobūdžio užduotį išbandyti būtų įdomu. Spartakiadoje nebuvo ribojamas dalyvių skaičius, o dalyviai ne komandinėse sporto šakose siekė asmeninių pergalių savo komandai atnešdami taškus, kurie po to pagal schemą buvo konvertuojami į pinigus. Komandinių žaidynių taškai taip pat verčiami eurais. Todėl šiais metais kiekviena komanda gali pasidžiaugti ne tik prizinėmis vietomis, bet ir laimėtais piniginiais čekiais“, – „Rinkos aikštei“ pasakojo bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota.

Fosforo rūgšties cecho komanda surinko 1 270 taškų ir į savo kišenę įsidėjo 1 270 eurų, Aliuminio fluorido ir Geležinkelio transporto cechų komanda turi 1 165 eurus, Mechanikos cecho komanda – 1 025 eurus, Sieros rūgšties ir Energetikos cechų komanda – 970 eurų, Amofoso ir Ūkio transporto cechų komanda – 605, Administracijos komanda – 400 eurų. Jau keletą metų veteranų klubo „Lifosietis“ nariai aktyviai dalyvauja bendrovės žaidynėse. Šiais metais jų sąskaitoje – 85 eurai.

[quote author=“A. Gecel“]Kartą net ir kvadratą su vyrais teko žaisti, nes buvo susirinkę tik penki vyriškiai, o komandai reikėjo šešių žmonių.[/quote]

Viename ceche dirbantys – susipažįsta per sportą

„Lifosos“ spartakiada startavo 2007 metais. „Tuo metu prisiminėme, kad senais laikais, įmonės veiklos pradžioje, sportinės varžybos vykdavo, tačiau vėliau jos nutrūko. Su cechų vadovais, aktyviausiais jų darbuotojais pasitarėme, kad reikia grąžinti šią seną gražią tradiciją. Ir štai – švenčiame jau dešimtųjų „Lifosos“ tarpcechinių žaidynių uždarymą, – renginio metu kalbėjo J. Baniota. – O iš tiesų, būtina pabrėžti tai, kad sportinės rungtys vienija cechus, vienija jų darbuotojus. Žmonės dirba skirtingose pamainose, tame pačiame ceche dirbdami vienas kito būna nė nepažįsta, nes vienas dirba dieną, o kitas – naktį. Ne vieno cecho darbuotojai, susipažinę spartakiados metu, pradėjo bendrauti, jau net nekalbu apie tai, kad atsirado ir glaudesnis bendravimas tarp pačių cechų. Personalo vadybos klasika yra tai, kad žmogų pinigai motyvuoja apie septyniasdešimt procentų. Likusius trisdešimt motyvuoja kiti dalykai – socialiniai, kultūriniai poreikiai. Tai – viena. Antra, manyčiau, kad kuomet žmogus uždirba pakankamai, jam nereikia ieškoti papildomos veiklos po darbo, kad užsidirbtų vieną kitą eurą, jis gali atsiduoti kultūrinei, sportinei veiklai. Mūsų kolektyve taip ir yra.“

Iš spartakiados – į respublikinius vandenis

Bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius  pastebėjo ir tai, kad, pradėję rungtyniauti tarpcechinėse varžybose, kai kurie įmonės darbuotojai išplaukė ir į platesnius vandenis: „Pirmiausia, „lifosiečiai“ ėmė dalyvauti įvairių sporto šakų rajoninėse varžybose. Po to aukšto lygio tinklinio komanda dalyvavo rajono pirmenybėse. Štai biliardą mūsiškiai žaidžia netgi respublikinėse varžybose. Ne pačiose aukščiausiose pozicijose galbūt, bet „lifosiečiai“ respublikiniuose reitinguose yra. Tai – ne tik sveikatinimas, bet ir tam tikras asmeninis žmogaus meistriškumo augimas.“

Visomis keturiomis gins čempionų vardą

Daugiausia taškų surinkusi nugalėtojų komanda, Šarūno Mieliausko vadovaujami Fosforo rūgšties cecho sportininkai per dešimtmetį ant pirmojo nugalėtojų pakylos laiptelio kojas užkelia jau ne pirmą kartą.

„Nemažai darbuotojų laisvalaikiu sportuoja. Negana to, dirbti į mūsų cechą atėjo keletas jaunų žmonių, kurie noriai prisijungė ir prie komandos. Nauji vėjai visada gerai. Tai, ko gero, pagrindinės mūsų komandos sėkmės paslaptys, – šypteli Š. Mieliauskas. – Vienuoliktaisiais spartakiados metais reikės ginti čempionų titulą. Žinote, visada norisi būti pirmiems, tik ne visuomet tai pavyksta. Gal kartais nesusirenkame, nesužaidžiame. Būna, kad kuris sportininkas negali dalyvauti vienoje ar kitoje rungtyje, nes kaip tik dirba savo pamainą. Vienam neatėjus, komanda gali labai susilpnėti.“

Geriausiai „fosforiečiams“ sekasi krepšinis, biliardas ir boulingas.

[quote author=“J. Baniota“]Žmonės dirba skirtingose pamainose, tame pačiame ceche dirbdami vienas kito būna nė nepažįsta, nes vienas dirba dieną, o kitas – naktį. Ne vieno cecho darbuotojai, susipažinę spartakiados metu, pradėjo bendrauti.[/quote]

„Visur turim lyderių, neblogai žaidžiančių, – komandai gerų žodžių negali Š. Mieliauskas, o paklaustas, kaip čempionams sekėsi pirmąjį kartą surengta virvės traukimo rungtis, nedaugžodžiauja. – Buvome pirmi, o kaip kitaip?“

Komandinę dvasią kuria ne vieną dieną

Antrosios vietos savininkų – Aliuminio fluorido ir Geležinkelio transporto cechų komandos vadovas Mindaugas Kulpavičius tikina, kad ši vieta – puikus pasiekimas: „Rezultatas išties džiugina. Kaip ten bebūtų, kolektyvas sensta – komandos branduolys jau dešimtį metų išlieka daugiau mažiau tas pats. Turiu pastebėti, kad ir kitų komandų kolektyvai nejaunėja, tad galiausiai suveikia ir sėkmės faktorius. Suprantate, daug reiškia tai, kad kažkuri komanda gali ateiti pasitreniruoti viena diena anksčiau, o jeigu kas nors tam gali skirti dvi savaites – išvis fantastika. Pastebėjau ir tai, kad, jeigu žmonės bent kurią nors sporto šaką kultivuoja, jie praktiškai visose spartakiados rungtyse gali gerai pasirodyti.“

Paklaustas, ar sudėtinga įpūsti ir puoselėti komandinę dvasią, komandos vadovas pripažįsta – tai nėra paprasta.

„Šiuo metu, kai kiekvieno mūsų gyvenimas toks įtemtas, komandinę dvasią kuriame ne vieną dieną. Namų darbus pradedame kur kas anksčiau – žmogų paruošiame, pranešame, kad reikės dalyvauti, tarkime, krepšinyje ir galiausiai prikalbinti padėti komandai pavyksta, – „Rinkos aikštei“ sakė trečius metus komandai vadovaujantis ir jau dvi spartakiadas – dvidešimtį metų – „Lifosoje“ dirbantis M. Kulpavičius.  – Išties, tai kuo toliau, tuo sunkiau. Žmonės individualėja, tampa vis sunkiau prisibelsti į jų širdis, bet kelią rasti visada įmanoma. Prie kiekvieno prieiti reikia vis kitaip. Pamatai žmogaus akis ir jau žinai, ką jam pasakyti, kaip įtikinti, kad jis komandai – žūtbūt reikalingas.“

Suvienyti jau seniai

Geriausiai per visą dešimtmetį tarpcechinėse varžybose sekėsi Mechanikos cecho komandai, kuri net penkerius metus džiaugėsi čempionų vardais. Šįsyk, tiesa, ši komanda krestelėjo į trečiąją vietą.

„Pasikeitus spartakiados formatui, trečia vieta – irgi neblogas pasiekimas. Kalbant apie visą spartakiadą, nesvarbu, kokią vietą užimi, rungtys išties vienija bendradarbius. Mus spartakiada jau labai seniai suvienijo, – juokiasi trečiąją vietą spartakiadoje iškovojusio vyriškojo Mechanikos cecho komandos vadovas Michailas Tereščiukas. – Kitąmet belieka prastumdyti pirmąją–antrąją vietas ir ten pakliūti.“

Vis pritrūksta – tai taškelio, tai pirmos vietelės

Deja, komandų – šešios, o ant prizininkų pakylos – tik trys laipteliai. Todėl, nori nenori, kažkas turi likti už prizininkų borto.

Šie metai Sieros rūgšties cecho komandai nebuvo patys sėkmingiausi – bendrovės „Protų mūšyje“ „Sierčikai“ liko ketvirti. Tą pačią vietą spartakiadoje užėmė ir jungtinė Sieros rūgšties bei Energetikos cechų komanda.

„Ko mums vis pritrūksta? Galbūt daugiau jaunimo, o esamam – patirties. Šiemet jau ketvirtąjį kartą komanda bandė kilti iš tos „užburtos“ ketvirtosios vietos, bet taip ir neperšokam to barjero. Tai vieno taškelio pritrūksta, tai – vienos pirmosios vietos. Taip viskas ir susideda. Tačiau manau, kad su laiku pasieksime gerus rezultatus, – šypteli Marius Maskaliūnas, vienas iš jungtinės komandos vadovų. – O iš esmės, ko gero, komandos pasiekimus lemia ne fiziniai atskirų žaidėjų duomenys, bet komandinė dvasia. Tos komandos, kurios turi daugiau sporto entuziastų, tos, kurios turi žmones, ateinančius palaikyti, kad ir ne sportuoti, bet bent jau pasirgti už savo cecho komandą, kyla aukščiau. Tai – nerašyta taisyklė.“

[quote author=“Š. Mieliauskas“]Visada norisi būti pirmiems, tik ne visuomet tai pavyksta.[/quote]

Penkta vieta – nieko tokio, jeigu šašlykai gardūs

Kaip ir kiti bendrovės „Lifosa“ renginiai, šis neapsiėjo ir be linksmųjų nominacijų. Viena jų – nominacija už pastovumą – skirta Amofoso cecho ir Ūkio transporto cecho komandai, kuri per dešimtmetį 5 kartus užėmė šeštąją vietą ir 3 kartus – penktąją.

Tačiau Amofoso cecho komandos vadovas Raimondas Petlinskas tądien rado kuo pasidžiaugti – ir ne sportiniais pasiekimais, o… dailiai skrundančiais šašlykais.

[quote author=“S. Patkauskaitė“]Dešimtmečio istorijoje yra buvę šlovės akimirkų, kuomet ir administracija prasimušė tarp prizininkų.[/quote]

„Gyvenimo patirtis gali parodyti, ar sugebi skaniai iškepti šašlykus. Bet aš sakau, kuomet šašlykai skanūs – tai ir kepėjas geras, o jeigu iškepta neskaniai – mėsa bloga papuolė, – šyptelėjo savo komandai šašlykus spartakiados uždarymo šventėje kepęs R. Petlinskas. – Matote, mūsų šašlykinė stovi pačiame šašlykinių eilės gale. Ir šašlykinių eilėje, ir turnyrinėje lentelėje esame uodegoje. Na, gal bent su šašlykų kepimu ir valgymu seksis žymiai geriau.“

Nepasiduoti – irgi pergalė

Tiesa, Amofoso cecho ir Ūkio transporto cecho komanda bendrojoje įskaitoje neliko paskutinė – gali pasigirti aplenkusi Administracijos komandos narius.

„Dešimtmečio istorijoje yra buvę šlovės akimirkų, kuomet ir administracija prasimušė tarp prizininkų. Vis tik šiuo metu mes pasiguodžiam: „Na ką padarysi, įpratę prie kompiuterių sėdėti, rašiklius laikyti“, o toks sportas niekad nieko gero neduoda. Nors mes džiaugiamės, kad pralaimėjimai mūsų nesužlugdo. Tai – irgi pergalė prieš save patį“, – juokėsi Sonata Patkauskaitė, AB „Lifosa“ viešųjų ryšių specialistė, administracijos komandos narė.

Gero humoro jausmo S. Patkauskaitė nestokoja ir paklausta, kaip per dešimtį metų keitėsi tradicinės „Lifosos“ tarpcechinės žaidynės: „Spartakiada keitėsi į gera. Ji didėjo, kaip moteriškė – plėtėsi, storėjo. Daugėjo rungčių, dalyvių skaičius nuo 143 šiemet pasiekė 223. Kasmet žengiame į priekį. Esame pasiekę labai aukštą kartelę ir tikimės ją kelti ir toliau.“

Mankština ir protą, ir sielą

Tiesa, šiųmetė „Lifosos“ spartakiada – ne vienintelis įmonės projektas, pastaruoju metu minėjęs savo jubiliejų. Kitą, šiek tiek mažesnę, bet gražią penkerių metų sukaktį pavasarį pažymėjo ir kita įmonės tradicija – „Protų mūšis“.

„Pirmiausia, prieš dešimtį metų, išmankštinome kojas, tada pagalvojome, kad reikia duoti erdvės ir mankštinantiems protą. Na o praktika rodo, kad sveikame kūne – sveika ir siela, mat daug spartakiados dalyvių varžosi ir „Protų mūšyje“. Vadinasi, kas sportuoja, sveikai gyvena, ir proto daug turi“, – tikina įmonės viešųjų ryšių specialistė.

[quote author=“M. Maskaliūnas“]Tai vieno taškelio pritrūksta, tai – vienos pirmosios vietos. Taip viskas ir susideda.[/quote]

Moterys nenusileidžia vyrams

Per dešimt spartakiados metų buvo organizuotos 98 varžybos, sužaistos 17-oje sporto šakų. Aktyviausias dešimtmečio sportininkas – „fosforietis“ Aleksas Barasevičius, sužaidęs 34 varžybas. Antrasis – Arūnas Kolojanskas, Mechanikos cecho komandos narys, jėgas išbandęs net 30 varžybų. Aktyviausia dailiosios lyties atstovė – Aira Gecel iš Administracijos skyriaus, dalyvavusi net 26-iose.

„Kur kvietė, ten ir dalyvavau. Bet kur nesugebu, ten nedalyvauju, – juokiasi A. Kolojanskas. – Labiausiai man patinka komandinės sporto šakos, bet dalyvauti teko ir krepšinyje, ir futbole, ir žvejyboje, ir boulinge. Aišku, visada labiausiai norisi pergalių. Bet iš kitos pusės – per sportą labai susidraugavome su kolegomis, jau bendraujame šeimomis.“

Kur kviesta, ten dalyvavusi ir aktyviausia „Lifosos“ sportininkė A. Gecel.

„Pradžioje nebuvau labai aktyvi, tačiau kai atsirado man patinkančios ir tinkančios rungtys – biliardas, plaukimas, šachmatai – pradėjau dalyvauti dažniau. Turi suspėti visur, jeigu nori, kad tavo komandai sektųsi, – tikina A. Gecel. – Kartą net ir kvadratą su vyrais teko žaisti, nes buvo susirinkę tik penki vyriškiai, o komandai reikėjo šešių žmonių. Stumti manęs nereikia, dažnai pati pasisiūlau – jeigu nebus kam dalyvauti, aš galėsiu nueiti į varžybas. Ir žinote, spartakiadoje pastebėjau, moterys ne ką nusileidžia vyrams. Ne tik nenusileidžia, bet kai kur dar ir geresnius rezultatus pademonstruoja.“

[#gallery=807#]