Sosnovskio barščio išnaikinta per 95 proc., bet yra ir kitų invazinių rūšių
Kėdainiuose Sosnovskio barščio naikinimas yra itin pasisekęs – skaičiuojama, kad per paskutinį penkmetį išnaikinta ne mažiau nei 95 proc. šios invazinės rūšies augimo plotų./ BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Kėdainių krašto gamta, kaip ir visos Lietuvos, susiduria su tylia, bet atkaklia grėsme – invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis. Šie svetimšaliai augalai ir gyvūnai ne tik išstumia vietinę florą bei fauną, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai bei daro ekonominę žalą. Tačiau kova su jais nėra beviltiška, nors ir sudėtinga. Štai Kėdainiuose Sosnovskio barščio naikinimas yra itin pasisekęs – skaičiuojama, kad per paskutinį penkmetį išnaikinta ne mažiau nei 95 proc. šios invazinės rūšies augimo plotų. Tačiau kovoti reikia ne tik su šiuo milžinišku augalu, bet ir kitais invaziniais augalais bei gyviais, kurių kai kurie yra tikras galvos skausmas daržininkams.
Savivaldybė savo žemėje Sosnovskį beveik išnaikino
Didžiausias galvos skausmas daugelį metų buvo Sosnovskio barštis – milžiniškas, stiprius nudegimus savo sultimis sukeliantis augalas. Tačiau trejus metus, nuo 2021-ųjų iki 2023-iųjų, vykdytas intensyvus naikinimo projektas davė įspūdingų rezultatų.
„Kėdainių miesto ir Surviliškio seniūnijų teritorijose esančiuose naikinamuose plotuose, kurių bendras plotas buvo 63,88 ha, Sosnovskio barščio populiacija sumažinta ne mažiau kaip 95 procentų“, – anksčiau pasiekimus apibendrino savivaldybės specialistas Albertas Narvidas.
Invaziniai augalai keičia dirvožemio sudėtį, todėl iš natūralių pievų išstumia retas vietines gėles.
Aut. past.
Šis sėkmingas centralizuotas projektas leido ženkliai apvalyti didžiausius sąžalynus.
Nuo praėjusių metų grįžta prie praktikos, kai už naikinimo darbus valstybinėje žemėje atsakinga kiekviena seniūnija atskirai. Nors tai reikalauja didesnio seniūnijų įsitraukimo, darbai nesustoja.
2024 metais Sosnovskio barščiai naikinti 43,55 ha plote, o didžiausias dėmesys teko Vilainių, Dotnuvos, Surviliškio ir Kėdainių miesto seniūnijoms. Kova tęsiama ir šiemet.
„Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2025 metų priemonių sąmatoje Sosnovskio barščio naikinimui yra skirta 24,7 tūkst. Eur“, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins. Šios lėšos leidžia samdyti rangovus, kurie visą vegetacijos sezoną taiko efektyviausius metodus – nuo šienavimo iki purškimo herbicidais.
Vis dėlto šie skaičiai atspindi situaciją tik valstybinėje žemėje. Kiek pavojingų augalų veši privačiose valdose, tikslių duomenų nėra, o tai išlieka didele problema. Tačiau gyventojų vaidmuo šioje kovoje yra nepaprastai svarbus.
Pastebėjus aukštus, žydėti besiruošiančius barščius apleistose valstybinėse teritorijose, būtina nedelsiant pranešti savo seniūnijai.
„Seniūnaičiai ir vietos bendruomenės galėtų suteikti seniūnams papildomos informacijos apie gyvenamojoje aplinkoje bei gretimose teritorijose augančių invazinių rūšių paplitimo vietas“, – ragina specialistai.
Be to, kiekvienas gali tapti gamtos sergėtoju, fiksuodamas radvietes specialioje internetinėje sistemoje INVA (inva.biip.lt) ir taip padėdamas planuoti naikinimo darbus.
Ne visi invaziniai augalai yra pavojingi
Vis dėlto nereikia galvoti, kad visi invaziniai augalai yra kažkuo bauginantys. Štai mėlynieji lubinai yra itin gražus augalas, žmogui nekenksmingas, todėl kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie šios rūšies augimo suvaldymo žiedynus tiesiog skindami ir jais puošdami namus.
Galima pasidžiaugti, kad Kėdainių rajone invazinių šliužų ispaninių arionų dar nėra tiek daug kaip didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Aut. past.
„Ne visos svetimžemės rūšys kelia grėsmę mūsų šalies gamtai, tačiau labai maža jų dalis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje patvirtintos kaip darančios žalą. Vieni iš jų – gausialapiai lubinai“, – aiškina Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė. Šie augalai keičia dirvožemio sudėtį, todėl iš natūralių pievų išstumia retas vietines gėles.
G. Kundrotaitė-Kozins ramina, kad pagal pateikiamus žemėlapius Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje šių augalų aptinkama žymiai mažiau nei kitose vietovėse, tačiau atsipalaiduoti negalima.
Geriausias būdas kovoti – skinti jų žiedus puokštėms, neleisti subrandinti sėklų, o savo sklypuose – negailestingai iškasti ar nuolat šienauti.
Už sąmoningą lubinų auginimą ar platinimą numatytos solidžios baudos.
Centralizuota kova su ispaniniu šliužu dar neprasidėjo
Kur kas tylesnė, bet ne mažiau klastinga invazija plinta daržuose ir soduose. Tai – ispaninis arionas, šliužas, naikinantis derlių ir keliantis grėsmę vietinei faunai. Tiesa, kėdainiečiai, atrodo, gali džiaugtis, mat mūsų mieste šio šliužo paplitimas ne toks gausus, kaip kitur.
„Galima pasidžiaugti, kad Kėdainių rajone invazinių šliužų ispaninių arionų dar nėra tiek daug kaip didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Deja, bet ši invazinė rūšis labai greitai plinta“, – įspėja G. Kundrotaitė-Kozins.
Jų naikinimas reikalauja kantrybės: rinkimo rankomis, gaudyklių su jauku naudojimo ir tinkamo komposto tvarkymo, kuris dažnai tampa šių kenkėjų veisykla.
Žvelgiant į ateitį, atsiranda vilties, kad kova su visomis šiomis invazinėmis rūšimis taps koordinuotesnė ir efektyvesnė. Aplinkos ministerija planuoja 2025–2029 metais vykdyti jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“.
Svarbiausia naujovė – parama bus prieinama ne tik savivaldybėms, bet ir privatiems žemės sklypų savininkams, kurie galės gauti dotacijas už sunaikintus barščius, rykštenes ar net surinktus ispaninius arionus.
