Skyrybų nuoskaudas tėvai užkrauna vaikams

 Skyrybų nuoskaudas tėvai užkrauna vaikams

BNS nuotr.

Problema, kai neleidžiama matytis su atskirai gyvenančiu gimdytoju

Lina Putrimaitė

Po skyrybų dėl pačių įvairiausių priežasčių vienas iš tėvų negyvenančiam kartu draudžia matytis su vaiku. Tai – viena skaudžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria tėvai, vaikai ir jų teises ginantys vaiko teisių specialistai. Karantino metu ši problema, prisidengiant baime dėl sveikatos, tapo dar aštresnė.

Didelė dalis kreipimųsi yra, kai tėvai skundžiasi negalintys pasimatyti su savo vaikais. Tarnybos duomenimis, Vilniaus apskrityje tokių kreipimųsi yra apie 40 proc., Vilniaus mieste – apie 30–35 proc., Alytaus apskrityje – 20 proc., Kauno apskrityje – per 30 proc., Kauno mieste 20 proc., Marijampolės ir Kėdainių rajonuose – po 15 proc.

Pastebima, kad dažniausiai taip elgiasi didesnių miestų, aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys išsiskyrę ar besiskiriantys tėvai.

Po kelis prašymus kasdien

„Vertinant visos Lietuvos mastu, tokio pobūdžio prašymų sulaukiame kiekvieną dieną, kai kuriuose teritoriniuose skyriuose – net po keturis kartus. Visus pranešimus tarnyba vertina kaip galimą vaiko teisių pažeidimą, susitinka su vaiku, išklauso jo nuomonę, kalbasi su tėvais ar įstatyminiais atstovais“, – sako Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Jurgita Varanauskienė.

Vaiko tėvams nesusitariant, esant konfliktiškiems santykiams, tarnybos specialistai, siekia užkirsti kelią galimos žalos vaikui atsiradimui ir siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą.

Aut. past.

Per tėvų ambicijas nepaisoma vaiko interesų

„Draudimas vaikui matytis su tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, jo emocinei būklei. Vaikas neretai įtraukiamas ne tik į ginčus, bet ir teisminius procesus. Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius, gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą. Šiandien, kai šalyje tiek šeimų skiriasi, galime įsivaizduoti, kiek daug vaikų jaučiasi nelaimingi, neišgirsti.

Vaikai myli abu savo tėvus, yra jautrūs pykčiui, tad neretai dėl skyrybų prisiima kaltę sau. Visgi, yra pavyzdžių, kuomet tėvai gali ne tik taikiai išsiskirti, bet ir, svarbiausia, gebėti abu vienodai bendrauti su savo vaikais.

„Labai kviečiu tėvelius sunkiausiose situacijose pirmiausia pagalvoti apie vaikus, jų jausmus, jų poreikį turėti abu tėvus“, – sako Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Priežasčių neleisti bendrauti daug

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų neleidžia pasimatyti su kitu yra alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, agresyvus elgesys, negebėjimas finansiškai išlaikyti vaiką, psichinės ligos, vaiko nenoras susitikti“, – pastebi J. Varanauskienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė, kasdien susidurianti su tėvų nesutarimais dėl vaikų.

Be minėtų priežasčių, tarp dažniausių patenka vieno iš tėvų nuteikinėjimas prieš kitą, draudimai matytis, kuomet vienas iš tėvų paperka dovanomis, pramogomis, taip pat vaiko užimtumo klausimai.

Mama ar tėtis nenori leisti susitikti su kitu dėl teisminių procesų, bijo, kad vaikas apsispręs gyventi ne su juo, dar kelios iš priežasčių – asmeniniai nesutarimai, noras keršyti, dėl kito tėvo naujos šeimos narių, dėl nepagrįstai sumažintų vaiko ir tėvo susitikimų skaičių, dėl baimės, kad vaiką išveš į užsienio šalį.

Abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

Aut. past.

Tėvai prašo pagalbos

Būna, kuomet patys įstatyminiai vaiko atstovai kreipiasi į Tarnybą ir prašo padėti susitarti ir tarpininkauti, sudarant bendravimo tvarkas: „Žinoma, ne visi tėvai kreipiasi į tarnybą, dalis jų kreipiasi į advokatus ar pasinaudoja Mediacijos procesu (teisminė mediacija – kai byla nagrinėjama teisme, neteisminė mediacija – kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme).

Tarnybos specialistų pagalba – tarpininkavimas sudarant bendravimo tvarkas, dažniausiai padeda tėvams išspręsti kilusius nesutarimus, kai kuriais atvejais padeda sureguliuoti šalių elgesį ir net iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Būtina pastebėti, kad ir sudarius bendravimo tvarkas pasitaiko atvejų, kuomet tėvai dėl netinkamų veiksmų kito asmens atžvilgiu, poelgių ar jo asmeninių savybių, užimtumo darbe, negeba laikytis aptarto susitarimo,“

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tėvų emocinės problemos užkraunamos vaikams

Didžiąją dalį pranešimų dėl neleidimo bendrauti sudaro atvejai, kuomet procesai vyksta teismuose arba ruošiamasi tokio pobūdžio procesams.

„Įstatyminiai vaikų atstovai stengiasi kuo dažniau informuoti apie tokius atvejus, pasitelkdami vaiko teisių specialistus, iškilusiems ginčams spręsti. Tokie pranešimai kartojasi net po kelis kartus tose pačiose šeimose.

Net teismams laikinai sureguliavus ar išsprendus ginčą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, Tarnybos specialistai skuba įstatyminiams atstovams padėti, sprendžiant vaiko perdavimo momento problemą bei trukdymo vaikui bendrauti su kitais giminaičiais ir vaikui daromos neigiamos įtakos“, – apie darbo specifiką pasakoja teisininkė.

J. Varanauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

„To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima efektyviau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų. Jos dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama priežastimi. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos – nebendrauti.“

„Vertinant visos Lietuvos mastu, tokio pobūdžio prašymų sulaukiame kiekvieną dieną, kai kuriuose teritoriniuose skyriuose – net po keturis kartus“.

J. Varanauskienė

Emigrantų tėvų problema

„Tendencija, kuomet į vaiko teisių gynėjus kreipiasi nepilnamečių vaikų tėveliai dėl neleidimo pasimatyti su vaiku, ypatingai pastebima vasaros laikotarpiu, kuomet skyrium gyvenantis vienas iš tėvų grįžta atostogoms į Lietuvą.

Susiklosčiusi situacija lemia tai, kad vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, bendravimas su vaiku yra ribojamas atstumo, arba dėl reto jo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, arba nenuoseklios ir epizodiškos vaiko su vienu iš tėvų bendravimo patirties, nebūna susiformavęs nuolatinis to suaugusiojo emocinis ryšys su vaiku.

Tuomet vaikas tėtį ar mamą mažai pažįsta, todėl jis jam gali kelti nesaugumo jausmą, vaikas negali išreikšti net apibendrintos nuostatos apie tą iš tėvų, kurio nepažįsta. Pasitaiko, kad vaikai, ypatingai mažo amžiaus, neatpažįsta savo biologinių tėvų, bijo su jais pasilikti vieni, o tai tėtis ar mama gali įvertinti kaip galimą nuteikinėjimą prieš jį“, – sako J. Varanauskienė.

Pasitaiko atvejų, kuomet vaiko giminaičiai (seneliai, krikšto tėvai, kiti asmenys, su vaiku susiję emociniais ryšiais) kreipiasi į specialistus dėl bendravimo su vaiku. Būna, kad vaiko teisių gynėjai, išklausydami vaiko nuomonę, pastebi, kad vaikas su giminaičiais nenori bendrauti vieno iš tėvų akivaizdoje, nes jaučia nusistatymą giminaičių atžvilgiu. Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vaiko teisė bendrauti su giminaičiais turi būti užtikrinta.

Pasak teisininkės, akivaizdu, jog tokioje aplinkoje, kurioje vaikui artimiausi žmonės savo elgesiu, kalbomis parodo priešiškumą ir neapykantą mamai ar tėčiui, neskatins vaiko noro bendrauti su vienu iš tėvų.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video