Šis peršalimo ligų sezonas išgąsdino: diagnozuojamas paslaptingas plaučių uždegimas, suklaidinantis net gydytojus

Įpusėjus peršalimo ligų sezonui, kaip įprasta, stebimas augantis sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o pastaruosius kelerius metus po pasaulinės pandemijos – ir koronavirusu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, trečią šių metų savaitę (sausio 13–19 d.) Kėdainių rajono savivaldybėje registruoti 78 gripo atvejai (antrą metų savaitę – 70), 538-iems kraštiečiams diagnozuotos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (antrą metų savaitę – 542), susirgimų koronaviruso infekcija praėjusią savaitę neregistruota (antrą metų savaitę – 6). Suminis šimtui tūkstančių gyventojų per savaitę tenkantis gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius – 1 341,76 (antrą metų savaitę – 1 346,11). Primename, jog gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai suminis sergamumo rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

Nors epidemijos mastas Kėdainių rajone kol kas nepasiektas, tačiau gydytojus neramina šį peršalimo ligų sezoną gyventojams diagnozuojamas paslaptingas plaučių uždegimas, kuris, atlikus įprastus kraujo tyrimus, suklaidina net gydytojus.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Erika RUDELIENĖ „Rinkos aikštės“ skaitytojams paaiškino, kaip atpažinti ir atskirti peršalimą, gripą, koronaviruso infekciją bei minėtąją atipinę pneumoniją.

Iškart skubėti pas gydytoją – neverta

„Kaip ir kiekvienais metais šiuo laikotarpiu stebimas padidėjęs sergamumas kvėpavimo takų ligomis, – sako gydytoja E. Rudelienė. – Tačiau šiais metais, kitaip nei pernai, sutinkama kur kas daugiau gripo A virusų ir atipinių infekcijų sukėlėjų.“

Pasak pašnekovės, sergantieji gripu skundžiasi staigiai pakilusia aukšta temperatūra, kuri gali pakilti iki 40 laipsnių, galvos, akių, kaulų, sąnarių skausmais, šaltkrėčiu, vaikams dar pasireiškia pilvo skausmai ir net vėmimas. O šiuo metu sutinkamos – tiesa, kur kas rečiau – koronaviruso infekcijos simptomai būna lengvesni ir labiau primena paprastą peršalimą: nėra ūmios pradžios, temperatūra neaukšta, kelias dienas peršti gerklę, kartkartėmis diskomfortą kelia užgulta nosis,  kosulys.

„Pastebėjus tokius simptomus, patarčiau išlikti ramiems. Pirmiausia gydymą pradėkite namuose. Pirmą parą į gydymo įstaigą kreiptis galbūt ir nereikėtų, nes atlikti kraujo tyrimai būna neinformatyvūs, o testai gali būti ir neigiami, – dėmesį atkreipia E. Rudelienė. – Gerkite daug šiltų skysčių. Gydymas vaistais turėtų būti simptominis: jei peršti gerklę – pastilės, jei karščiuojate – vaistai, mažinantys karščiavimą. Tačiau jei simptomai sunkėja, savijauta negerėja, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs jūsų objektyvią būklę, atliks tyrimus, greituosius testus, jei reikės, paskirs krūtinės ląstos rentgenogramą, o tada paskirs ir jums tinkamą gydymą.

Galime pasidžiaugti, kad turime specifinį antivirusinį gydymą tiek gripui, tiek koronavirusui gydyti. Jis labai dažnai skiriamas ypač gripo atvejais – ir vaikams, ir suaugusiesiems. Simptomai labai greitai palengvėja. Ligos eiga tampa daug lengvesnė ir greitesnė, bet gydymą reiktų pradėti per 48 val.

Antivirusinį gydymą sergant koronaviruso infekcija skiriame tikrai rečiau, dažniau – vyresnio amžiaus pacientams, turintiems daug lėtinių ligų ir priklausantiems padidintos rizikos grupei.“

Antibiotikai – tik paskyrus gydytojui

Kai kurie kraštiečiai, vos pasijutę blogiau ir baimindamiesi įsisirgti, kone kiekvienu atveju griebiasi antibiotikų. Gydytoja E. Rudelienė pabrėžia, jog savigyda antibiotikais – neišmintingas žingsnis ir paaiškina, kada antibiotikai išties reikalingi.

„Esant virusinei infekcijai ir tik pradėjus karščiuoti – ligos pradžioje, tikrai nereikėtų griebtis antibiotikų. Jie mums nepagelbės. Kai kraujo tyrimuose matyti uždegiminės reakcijos, tada jūsų šeimos gydytojas tikrai tai nustatys ir paskirs antibiotikus tikslingai.“

Net mėnesį varginantis kosulys

Gydytoja atkreipė dėmesį, jog šį sezoną ypač daug sutinkama atipinių infekcijų sukėlėjų – pneumonijos, bronchito. Pasak E. Rudelienės, pacientus šios paslaptingos ligos gąsdina, o simptomai išvargina.

„Atipinę infekciją sukelia atipinės  mikoplazmos ir chlamidijų bakterijos, – paaiškina šeimos gydytoja ir įvardija, kuo atipinė pneumonija ar bronchitas skiriasi nuo įprasto. – Atėję pacientai sako: „Jaučiuosi pakankamai gerai, nekarščiuoju, einu į darbą, bet kosčiu jau kokias 3–4 savaites. Kosulys – varginantis, sausas, net priepuolinis. Lyg sumažėja ir vėl atsinaujina. Jaučiuosi nei sveikas, nei ligotas.“

Išgirdus tokius simptomus, iškart reikėtų pagalvoti, ar tai nėra atipinė infekcija. Atliekant bendrą kraujo tyrimą ir C reaktyvųjį baltymą, gydytojus gali suklaidinti tai, kad sergant atipine pneumonija kraujo rodikliai nerodo uždegimo. Tada atliekame krūtinės ląstos rentgenogramą ir, įtarę atipinę pneumoniją, iš veninio kraujo nustatome imunoglobulinų antikūnus mikoplazmai ir chlamidijoms. Supratę, koks yra ligos sukėlėjas, galime paskirti tinkamą gydymą. Atipinės infekcijos gydomos antibiotikais 10–14 dienų.“

E. Rudelienė primena, jog tipinėms pneumonijoms – plaučių uždegimui – būdinga aukšta temperatūra, gargaliavimas, švokštimas, o kraujo rodikliai rodo uždegimą.

Atipine pneumonija dažniausiai užsikrečiama ilgo artimo kontakto metu su sergančiuoju arba nešiotoju. Ligos inkubacinis periodas – net 2–3 savaitės.

„Bakterija dažniausiai pasidalijama šeimose, vaikų darželio grupėse ir mokyklose. Žiūrėk, jei jau serga vienas šeimos narys, tai, paklausus, ar kiti šeimos nariai kosti ir jaučiasi panašiai, pasitvirtina“, – sako gydytoja.

E. Rudelienė atkreipia dėmesį, jog šiais metais labai padidėjo skaičius pacientų, kuriems dėl plaučių uždegimo prireikia stacionarizavimo, nes ligos eiga šį sezoną sunkesnė, netgi, kaip įvardija gydytoja, paslaptingesnė.

Ne tik gydykitės, bet ir saugokite kitus

E. Rudelienė primena, jog pastebėjus pirmuosius simptomus, reikėtų būti supratingiems ir saugoti šalia esančius žmones.

„Jei bėgate į vaistinę ar vykstate į gydymo įstaigą – dėvėkite medicinines veido kaukes, neikite į darbą, neleiskite vaikų į ugdymo įstaigas, venkite lankytis masiniuose renginiuose, žmonių susibūrimo vietose.

O kad sustiprintumėte organizmą ir imuninę sistemą, rekomenduoju laikytis darbo ir poilsio režimo, rinktis subalansuotą mitybą, gerai išsimiegoti ir, kiek įmanoma, vengti streso. Turbūt daugelis pastebėjome, jog kai esame išsekę, neišsimiegoję, išvarginti įtampos, ligos kabinasi kur kas dažniau“, – emocinės sveikatos svarbą akcentuoja gydytoja.

Organizmui peršalimo ligų sezonu būti atsparesniam padeda profilaktiškai vartojamas vitaminas D, C, žuvų taukai.

Susirgę greičiau pasveiksite vartodami pakankamai skysčių, maisto produktų, stiprinančių imunitetą (imbiero, česnako, citrusinių vaisių, spanguolių, medaus produktų ir kt.). Gydytoja išskiria ir ypač tinkamas vaistažolių arbatas.

„Labiausiai rekomenduojamos čiobrelių, liepžiedžių, vaikams – ramunėlių arbatos. Jei vos pajutę pirmuosius simptomus, esant kosuliui, gersite čiobrelių arbatos su trupučiu medaus – bus labai veiksminga“, – sako gydytoja bei palinki šiuo laikotarpiu itin dėmesingai saugoti save ir artimuosius.