Šimtukininkių paslaptis – dvylika metų kruopštaus mokymosi

 Šimtukininkių paslaptis – dvylika metų kruopštaus mokymosi

Smiltė Sarapaitė./ Meda Bumblauskaitė./ Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Po egzaminų sesijos abiturientai gali atsipūsti – egzaminų rezultatai paskelbti, brandos atestatai atsiimti ir dabar galima iš tiesų mėgautis vasara bei rengti planus rudeniui. Tiesa, vieniems iš abiturientų pasisekė labiau negu kitiems, ką įrodo iš egzaminų surinkti šimto balų įvertinimai. Šia proga pakalbinome keletą Kėdainių rajono abiturienčių, teiraudamiesi, kaip joms tai pavyko? Kokia šimtukininkių paslaptis – daugybė valandų, praleistų kruopščiai mokantis? O galbūt netikėtai aplankiusi sėkmė, įdėjus šiek tiek pastangų?

Gavo net tris šimtukus

Šviesiosios gimnazijos abiturientė, devyniolikmetė Meda Bumblauskaitė laikė penkis egzaminus – matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos ir anglų kalbos.

„Pasirinkau laikyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos ir anglų kalbos egzaminus. Rinkausi laikyti šiuos egzaminus, nes jie buvo privalomi norint įstoti į valstybės finansuojamas sveikatos mokslų krypties studijas, išskyrus istorijos egzaminą. Istorijos egzaminą pasirinkau laikyti, nes norėjau juo pasitikrinti savo žinias“, – savo pasirinkimais dalinosi M. Bumblauskaitė.

Surinkti šimto balų įvertinimus jai pavyko iš trijų – lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos ir istorijos egzaminų.

„Šimtukus surinkau iš lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos bei istorijos egzaminų. Iš minėtų egzaminų sunkiausias buvo biologijos. O jei iš visų, kuriuos laikiau – matematikos egzaminas, kaip ir daugeliui abiturientų“, – pasakojo abiturientė.

Meda Bumblauskaitė./ Asmeninio archyvo nuotr.

Egzaminams ypatingai nesiruošė

M. Bumblauskaitės teigimu, egzaminams ypatingai ruoštis nereikėjo – šia linkme ji kryptingai mokėsi dvylika metų. 

„Egzaminams ypatingo pasiruošimo nebuvo. Mokiausi kryptingai ir nuosekliai visus dvylika metų. Pamokose žinių gavau tikrai nemažai, tačiau daug teko dirbti ir savarankiškai, ypač nuotolinio mokymosi metais“, – apie tai, jog egzaminams kruopščiai mokėsi visus dvylika metų, atviravo pašnekovė.

Dažnai atrodo, jog kiekvieno abituriento laikas užimtas konspektais, korepetitoriais arba namų darbais. M. Bumblauskaitė neslėpė, jog laisvo laiko abitūros metais iš ties buvo mažai.

Suspėjo ir išmokti vairuoti

„Laisvo laiko šiais metais turėjau tikrai nedaug, kadangi didžiąją laisvo laiko dalį skyriau vairavimo pamokoms. Spėti suderinti viską nebuvo lengva, tačiau kai turi užsibrėžtų tikslų, kuriuos nori pasiekti, viskas yra įmanoma“, – apie tai, kaip pavyko suderinti visas veiklas, atviravo M. Bumblauskaitė.

M. Bumblauskaitė įsitikinusi, jog laikant egzaminus sėkmės neužtenka – norint gerai išlaikyti egzaminus reikia įdėti nemažai pastangų.

„Laikant egzaminus sėkmės tikrai neužtenka ir reikia įdėti ne šiek tiek,  o daug pastangų ir juodo darbo. Su vienu egzaminu gal ir gali pasisekti, tačiau tikrai ne su visais egzaminais. 

Mano nuomone, pagrindinis faktorius, kuris nulemia aukštus rezultatus, yra nuoseklus įdirbis“, – įsitikinusi M. Bumblauskaitė.

Trys priežastys, kodėl tiek daug abiturientų neišlaikė matematikos egzamino

Nors daugeliui abiturientų natūralu egzaminų metu susidurti su stresu, tačiau abiturientė ypatingo streso nepajuto: „Prieš egzaminus jaudulį tikrai jaučiau, tačiau, kai pradėdavau rašyti, jis savaime praeidavo“. 

Dauguma abiturientų patyrė nesėkmę laikant valstybinį matematikos egzaminą. M. Bumblauskaitės manymu, tam įtakos galėjo turėti keletas priežasčių.

„Aš išskirčiau tris problemas, kurios, mano manymu, daro įtaką prastiems rezultatams: pirmoji – didelis skaičius mokinių matematikos pamokose. Mokytojas fiziškai negali skirti pakankamai laiko kiekvienam mokiniui. 

Antroji – nuotolinis mokymasis. Mūsų laida daugiausiai laiko praleido ,,už ekrano“. 

Trečioji – platus matematikos kursas. Daug temų, o pamokų per mažai norint labiau įsigilinti, todėl skubama išeiti visą kursą. Taip pat ne visi mokiniai yra iš prigimties ,,tiksliukai“, tad matematika jiems yra sunkiau įkandama“, – apie tai, kodėl matematikos egzaminas abiturientams galėjo būti nesėkmingas, mintimis dalinosi M. Bumblauskaitė.

Pedagogikos kelias nežavi

Jau ne vienerius metus vis daugiau abiturientų raginami rinktis pedagogo kelią. Jų trūkumas mūsų šalyje – nemažas. Tačiau abiturientė rinktis šio kelio – neketina.

„Yra sakoma, jog mokytojais yra gimstama. Tai pašaukimo reikalaujanti profesija. Todėl manau, jog bet kas negali tapti mokytojais. Aš, asmeniškai, niekada nesvarsčiau pasirinkti pedagogo kelią.

Per visus dvylika metų sutikau daug nuostabių mokytojų, kurie tikrai dirbo iš pašaukimo, negailėdami nei savęs, nei savo laiko. Visi mokytojai suteikė žinių tiek, kiek galėjo, o jei prireikdavo jų daugiau, dar pati pasimokydavau savarankiškai“, – pedagogams gražių žodžių negailėjo M. Bumblauskaitė.

Planuoja studijuoti mediciną

Kai vidurinės mokyklos baigimo atestatas jau rankose, M. Bumblauskaitė drąsiai svarsto apie tai, ką norėtų veikti toliau. Jos planuose – medicinos studijos.

„Planuoju pasirinkti medicinos studijų kryptį. 

Septintoje klasėje atsiradus biologijos pamokoms supratau, jog mane sudomino pamokos, susijusios su pačiu žmogumi bei jo sveikata. Yra sakoma, jog sveikata – žmogaus brangiausias turtas, kurį reikia saugoti. Tad noriu būti ta, kuri padeda ją saugoti ir būti naudinga visuomenei“, – sako Šviesiosios gimnazijos abiturientė, per brandos egzaminus surinkusi net tris šimtukus.

Gavo du šimtukus

Šviesiosios gimnazijos abiturientė, devyniolikmetė Smiltė Sarapaitė pasirinko laikyti penkis egzaminus.

„Laikiau penkis egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos ir chemijos. Vienas egzaminas būtinas brandos atestato gavimui, kitas – pretendavimui į valstybės finansuojamą vietą universitete, na, o anglų kalba, biologija ir chemija man tiesiog patiko ir neblogai sekėsi“, – priežastis, kodėl pasirinko būtent tokius egzaminus, dalinosi S.  Sarapaitė.

Šimto balų įvertinimus jai pavyko surinkti iš dviejų laikytų egzaminų.

„Šimtukus surinkau iš lietuvių kalbos ir anglų kalbos egzaminų. 

Galbūt keista, tačiau labiausiai bijojau būtent lietuvių kalbos egzamino. Lietuvių rašinys niekada neturi vieno teisingo atsakymo ir taisyklės, ko ir kiek reikia mokytis. O ir išėjęs iš egzamino negali nueiti pas savo mokytoją ir pasitikrinti, kiek galėjai surinkti taškų. 

Vienam vertintojui patiks tavo parašyta mintis, o kitas vertintojas galbūt tos minties ir nesupras. Tad visiškai nežinojau, kokio įvertinimo iš lietuvių kalbos egzamino tikėtis“, – apie surinktus šimto balų įvertinimus bei tai, jog įvertinimas iš lietuvių kalbos egzamino buvo netikėtas, dalinosi S. Sarapaitė.

Smiltė Sarapaitė./ Asmeninio archyvo nuotr.

Aukšti įvertinimai – kruopštaus mokymosi rezultatas

Abiturientė įsitikinusi, kad šimto balų įvertinimai – ne kelių mėnesių, bet kruopštaus mokymosi rezultatas.

„Esu įsitikinusi, kad taip. Gerai pasiruošti egzaminams per kelis mėnesius yra neįmanoma. 

Labai svarbu išgirsti ir rinkti informaciją pamokose, kad paskui neliktų spragų. Vieniems dalykams reikėjo daugiau savarankiško pasiruošimo, o kitiems – visiškai mažai. 

Labai džiaugiuosi, kad visus metus mokykloje stengiausi sąžiningai mokytis ir suprasti temą, o ne kažkaip pasukčiauti ir vėliau gailėtis. Tai labai padėjo egzaminų ruošimuisi, taip sutaupiau laiko“, – atviravo abiturientė.

Būtinas darbo ir poilsio balansas

Kaip ir daugumai abiturientų, taip pat ir S. Sarapaitei abitūros metais teko mokymuisi paaukoti nemažai laiko, kurį išnaudoti būtų galėjusi laisvalaikiui, tačiau suderinti darbą bei poilsį labai padėdavo planavimas.

„Tikiu, kad poilsio ir darbo balansas yra būtinas. Jei būčiau pamiršusi laisvalaikį, likčiau suirzusi ir tikrai neišmokčiau daugiau medžiagos. Taip, abitūros metais teko paaukoti kai kuriuos hobius, pavyzdžiui, knygų skaitymą, tačiau niekada nepamiršdavau skirti laiko susitikimams su draugais. Suderinti laiką labai padeda planavimas: buvau susidariusi kiekvienos dienos planą ir temas, kurias turiu pasikartoti iki pat egzamino dienos“, – pasakojo abiturientė.

Egzaminai – ne sėkmės reikalas

Abiturientės teigimu, sėkmė egzaminų metu galėjo padėti siekiantiems minimalaus įvertinimo. Siekiantiems aukštesnių rezultatų reikėjo nemažai pasistengti ir kaip reikiant pasirengti.

„Jeigu norisi tik išlaikyti egzaminus ir nesiekiama geresnio rezultato, tada taip, tai gali būti sėkmės reikalas. Tačiau eiti visiškai nepasiruošus yra labai rizikinga, nes niekada nežinai, kokios temos papuls į egzaminą. Manau, kad dėl egzaminų reikėtų pasistengti ir siekti šiek tiek geresnio įvertinimo nei minimalaus taškų skaičiaus“, – svarstė S. Sarapaitė.

Egzaminų metu abiturientę nustebino tai, jog jaudulio ir streso dėl egzaminų jautė nedaug.

„Esu žmogus, kuris visada jaudindavosi prieš mokyklos atsiskaitymus, bet artėjant egzaminams aš pati save labai nustebinau – jaudulio ir streso buvo labai nedaug. Galbūt ir vėl padėjo tai, kad pasitikėjau savimi ir žinojau, kad visus tuos metus atidaviau visą save ir daug mokiausi“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.

Nėra vieno kalto

Dėl to, jog daug abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, S. Sarapaitės įsitikinimu, tikrai nėra vieno kalto. 

„Manau, kad kiekvienas neišlaikiusiojo mokinio atvejis yra skirtingas ir nėra vieno kalto. 

Vienam pritrūko motyvacijos, kitas turėjo prasčiau dėstantį mokytoją ir buvo sunku mokytis savarankiškai, o kito galbūt matematika niekada ir nesužavėjo“, – svarstė abiturientė.

Jau ne vienerius metus vis daugiau abiturientų raginami rinktis pedagogo kelią. Vis dėl to abiturientė apie tai nesvarstė. 

„Labai noriu, kad atsirastų kuo daugiau jaunuolių, svajojančių apie pedagogo darbą ateityje, tačiau pati niekada negalvojau apie tokį kelią. Mokykloje pastebėjau, kad man yra nelengva kitam paaiškinti jam nesuprantamus dalykus, tad galima spėti, kad ir mokytoja būčiau prasta.

Man pasisekė, kad turėjau gerus mokytojus, iš kurių ne tik pasimokydavau, bet ir pertraukos metu pasikalbėdavome apie kitus dalykus, nesusijusius su mokslais. Visi mokėjo savaip perduoti man reikalingas žinias. 

Žinoma, tekdavo pasimokyti ir savarankiškai, nes ne visada užtekdavo laiko mokykloje“, – sakė S. Sarapaitė.

Ketina studijuoti biochemijos mokslus

Dabar abiturientės tikslas – įstoti į biochemijos studijas.

„Šiuo metu yra tikslas įstoti į biochemijos studijas. Pasirinkau šią studijų programą dėl to, kad mokykloje jau nuo pat pradžių mane sužavėjo chemija, o vėliau – ir biologija. Taip pat mėgstu kruopštų, daug laiko reikalaujantį darbą“, – ateities planais dalinosi S. Sarapaitė.

Nors vis labiau populiarėja mada po vidurinės mokyklos baigimo pasiimti laisvus metus, abiturientė apie tai nesvarstė.

„Laisvi metai skamba labai smagiai, ypač jei yra galimybė pakeliauti ir taip pat užsidirbti pinigų, tačiau pati apie laisvus metus negalvojau. Noriu stoti į universitetą ir mokytis toliau“, – teigė S. Sarapaitė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video