Sėkmės ir lyderystės mokykloje – stiprus posūkis

Agota Spėčiūtė

Šį rugsėjį Sėkmės ir lyderystės mokykla, veikianti kaip Šviesiosios gimnazijos neformaliojo ugdymo skyrius, minės savo veiklos dešimtmetį. Šiandien tai labiausiai į vidinius vaikų poreikius, asmenybės saviugdą ir pažinimą orientuota mokykla, kasmet keičianti mokymo programas ir išugdžiusi jau daugiau nei 600 vaikų. Sėkmės ir lyderystės mokykla šį pavasarį išleis jau septintąją laidą – 103 absolventus. Mokykloje dirba talentingos pedagogės Simona Bolisienė, Jūratė Kaupienė ir Renata Žilienė, kuriuos kuruoja ugdymo procesus. Mokykla yra finansuojama iš dviejų pagrindinių šaltinių: dalį lėšų šiai mokyklai išlaikyti skiria savivaldybė, o dalį – privatus rėmėjas „Vikonda grupė“ ir jos valdybos pirmininkė verslininkė Jolanta Blažytė.

Matomas eksperimentų rezultatas

Kaip sako Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, neformaliojo ugdymo skyriaus Sėkmės ir lyderystės mokyklos vedėja Gitana Kaupienė, prieš dešimtmetį, besikuriant Sėkmės ir lyderystės mokyklai, dėmesys buvo sutelktas į mokinių socialinio-emocinio intelekto lavinimą ir protinio intelekto stiprinimą bei papildomų žinių įgijimą platesniam gamtos mokslų, matematikos ir humanitarinių dalykų suvokimui, įsisavinimui. Dabar gi vaikai semiasi kitų žinių, reikalingų asmenybių brandai – nuo finansinio raštingumo iki asmeninių manifestacijų metodų taikymo, meditacijos, jie mokosi viso to traukdami save iš komforto zonos ir užsiimdami saviraiška.

„Mes dešimt metų veikiame ir dešimt metų buvome ieškojimuose taiklesnių programų ir geresnio ugdymo – to amžino aukso vidurio tarp norų ir poreikių, svajonių ir galimybių. Dabar galiu pasakyti, kad ta transformacija jau įvyko ir mes nors ir toliau keičiamės ir dar keisimės, nes to reikalauja kiekviena naujai ateinanti karta, bet dabar tai darome su žinojimu ir patirtimi. Atėjo tam tikros brandos metas ir ramybė, kai jau žinai, ką reikia pakeisti, kad būtų tik geriau“, – sako G. Kaupienė.

Tačiau, pasak jos, ieškojimai greičiausiai niekada nesibaigs. Keičiasi kartos, keičiasi ir mąstymas.  Faktas, kad per tuos dešimt metų mokykloje išklausyta ir išbandyta labai daug žinomiausių Lietuvos lektorių.

„Dauguma jų turėjo puikų teorinį pasirengimą, kuriuo dalijosi. Ir tai buvo vertinga, bet dabar mes kitame etape ir todėl ieškome tokių jaunų perliukų, kurie patys turėjo daug patirties per savo veiklas, savęs pažinimą, įvairias gyvenimiškas situacijas ir, pasitikrinę teoriją asmeninėje praktikoje, nori ja dalintis su jaunimu. Kurie žino teoriją ir praktiškai yra patyrę tai, apie ką kalba, kurie užaugę su tuo ir per savo tokią patirtį subrendę kaip asmenybės. Dabar veža tokios tikrosios  istorijos“, – pasakoja Sėkmės ir lyderystės mokyklos vedėja G. Kaupienė.   

„Dešimt metų veikiame ir dešimt metų ieškome taiklesnių programų ir geresnio ugdymo. Keičiame ir dar keisimės, nes to reikalauja kiekviena naujai ateinanti karta, bet atėjo tam tikros brandos metas ir ramybė, kai jau žinai ką reikia pakeisti, kad būtų tik geriau“. 

G. Kaupienė

Pedagogams svarbiausia – pajusti naujos kartos pulsą

Pedagogė pabrėžia, kad ieškoma jaunų lektorių, kurie nėra labai žinomi, tačiau priimtini dabartinei vaikų kartai, nes ne visada žinomi lektoriai, garsūs žmonės geba bendrauti su jaunimu, nors jiems tai puikiai sekasi daryti su suaugusiais.

„Dabar svarbu, ką žmogus patyrė, kokią patirtį ar išgyvenimą jis atsinešė į auditoriją, ar ta jo patirtis yra įdomi. Jei žmogus tik laikosi savo įvaizdžio, jis nebesudomina“, – sako G. Kaupienė.   

Pedagogams, ko gero, sunkiausia užduotis – pajausti kiekvienos naujos kartos pulsą, kas ją traukia, kas jai bus įdomu, nauja, vertinga.

„Dabar vaikai labai jautrūs ir atskiria, kas tikra ir kas netikra. Jokie skambūs pavadinimai, jokie ,,ypatingi“ ar žinomi žmonės jų nebenustebina, jei kalba nenuoširdžiai ir neaktualiomis  temomis“, – priduria patyrusi pedagogė.

Dar prieš penkerius metus mokykloje buvo svarbesnis tikslas susitelkti į žinias, įgūdžius, į tai, ką aš galiu gauti sau, ką čia ir dabar išmokau ir išsinešiau. Net anketose, įvertinančiose kiekvieną paskaitą, buvo klausiama vaikų, ko jie išmoko, ko neišmoko. Tai buvo įsivertinimas – refleksija.  Dabar klausiama, ką aš galėčiau apie gautas žinias papasakoti kitiems, kaip jas perteikčiau.

Taip dabar dirbama su mokiniais kiekvienos dienos pabaigoje, paskui – ir metų gale prieinama prie  meditacijos, kas iš esmės yra savo potyrio perfrazavimas: kaip mokinys priėmė ir kaip perduoda savo potyrius kitiems. Pasikeitęs ir santykis tarp teorijos ir praktikos: būdavo 50×50, dabar 20 proc. teorija, 80 proc. – praktika.

Kitos tokios mokyklos nėra

„Tokios kitos mokyklos nėra. Mes unikalūs“, – taip drąsiai ir atvirai apie save sako dešimtmetį baigiančios įveikti mokyklos bendruomenė. 

Yra šalyje privačių ugdymo įstaigų, kuriose ugdomas emocinis intelektas ir teikiama panaši programa, tačiau nėra nė vienos tokios, kuri veiktų prie bendrojo ugdymo mokyklos ir būtų finansuojama tiek privataus kapitalo, tiek savivaldybės lėšomis, o mokiniams būtų praktiškai nemokama – joje taikomas tik savivaldybės nustatytas simbolinis mokestis.

„Mokytis pas mus ateina išskirtiniai vaikai. Čia svarbus tik pačio vaiko vidinis noras pažinti tai, kas dar nepažinta. O mokykla, patraukliai organizuodama mokymą, suteikia gebėjimą patirti jiems holistinį pokytį, asmenybės augimą“, – sako Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.  

Dabartiniai vaikai yra reiklūs, drąsūs ir aktyviai būna tik ten, kur jiems įdomu ir, jų nuomone, naudinga. Kur nepatinka, ten jie ir neis, ten jie ir nebus. Ir jiems nesvarbu, kiek finansinių resursų investuota į tą priemonę.

Į tokią mažą ir uždarą nedidelio miesto bendruomenę mokykla įneša savitos kultūros ir išskirtinumo.

,,Mokytis pas mus ateina išskirtiniai vaikai. Svarbus tik pačio vaiko vidinis noras pažinti tai, kas dar nepažinta“.

V. Liutkienė

Pedagogams tenka žaibiškai prisitaikyti, kad… neliktų už borto

Pedagogams tokioje mokykloje tampa svarbu ir kartu sudėtinga prisitaikyti, nes čia nėra nei kontrolinių darbų, nei egzaminų. Negali čia ir dabar patikrinti žinių, nes šioje mokykloje ugdomos tokios kompetencijos, kurių čia ir dabar nepatikrinsi.

TIK TOK‘o karta jums neskirs nė trijų minučių, tad per akimirką turite ją „pagauti“, sudominti arba  geriausiu atveju liksite nesuprasti, o blogiausiu – visai už borto.

„Mes turime transformuotis grietuoju būdu ir… sėkmingai prisitaikome“, – juokiasi pašnekovė. 

Mokytojas ar lektorius visada turi būti pasirengęs duoti geriausias žinias, būti įdomus ir naujoviškas. Gyvendami geriausią savo laikotarpį, kai vos per trisdešimt nepriklausomybės metų nuo laidinio telefono ir vienos poros batų per sezoną perėjome iki moderniausių technologijų ir geriausio materialinio aprūpinimo, matome kaip keičiasi vaikai – dabar jie nori gilintis į save. 

„Jie patys nori padaryti pokytį ir patys yra svarbūs. Jų drama yra ta, kad kiekvienas nori palikti indėlį. Nors mums gal kartais atrodo, kad jų norai kiek per lėkšti, bet jiems jie yra svarbūs. Ir mokiniams svarbus įvertinimas, pripažinimas. Kiekvienas nori būti ryškesnis ir būtinai į kiekvieną bendrą darbą įdėjęs ir savo mažą sėklytę, kad pakiltų jo asmeninis pasitikėjimas savimi ir liktų pasitenkinimas“, – apie šiuolaikinę kartą pasakoja G. Kaupienė.  

Mokyklos mokytojai pastebi, kad užsiėmimų metu vaikai net paleidžia telefonus iš rankų ir jie netampa jokia problema. Čia kiekvienas yra pastebimas ir patys noriai įsitraukia į veiklas. Labiausiai vertinamas žmogiškas santykis.

Tradicijos išlieka

Jau visai netrukus Sėkmės ir lyderystės mokyklos mokiniai vėl išvažiuos į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje. Keliauti ir lankyti geriausius pasaulyje šiuolaikinius gamtos, biologijos, chemijos mokslų muziejus yra šios mokyklos ilgametė tradicija, kuri nesikeičia. Be Koperniko mokslo centro Varšuvoje, aplankyti mokslo centrai „Heureka“ (įsikūręs šalia Suomijos sostinės Helsinkio), AHA mokslo centras Tartu mieste, Estijoje.

Šį pavasarį mokykla tradiciškai vaikams surengs ir penkių dienų vasaros stovyklą. Tai visas kaitas atlaikiusi ugdymo proceso dalis. Kūrybiškumo stovykla rengiama kartu su Lyderių inkubatoriumi, kuris Lietuvoje veikia taip pat jau 10 metų ir visus 10 metų bendradarbiauja su Šviesiąja gimnazija.

G. Kupienė sako, kad Sėkmės ir lyderystės mokykla turi ir raktinius žmones, kurie jau ne vienerius metus atrakina visas širdis ir veda šios mokyklos vaikams ne po vieną užsėmimą. Tai Jurga ir Mindaugas Vidugiriai,  Eglė Pelienė, Marija Vorobjovaitė, Diana Žiurlytė, Andrius Ūdra, Laurynas Pečkaitis, Dainius Polivonas. Juos labiausiai vertina visų Sėkmės ir lyderystės laidų mokiniai, mūsų vaikai. Pasidomėkite, ko ir kaip jie moko mūsų vaikus. Nustebsite, kiek gausite gerų žinių ir galimybių jas pritaikyti savo gyvenimui.