Seimui teikia atnaujintą NT mokesčio modelį
Naujuoju mokesčio modeliu, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, siekiama apriboti galimą savivaldybių savivalę./ Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
„Rinkos aikštės“ ir BNS inf.
Seimui antradienį pritrūkus balsų priimti svarstyti visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų, o Vyriausybei trečiadienį juos pakoregavus, ketvirtadienį pataisos Seimui bus teikiamos antrą kartą.
Naujuoju mokesčio modeliu, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, siekiama apriboti galimą savivaldybių savivalę.
Dabar siūloma leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia vadinamųjų grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui.
Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai.
Lietuvos savivaldybių asociacija sako, kad nauji siūlymai problemų nesprendžia – reikia leisti savivaldai pačiai nusistatyti mažiausią NT apmokestinimo ribą. Asociacija taip pat norėtų, kad neliktų atskyrimo tarp pirmojo būsto ir kito gyventojų turto, o visi pinigai surinkti iš NT mokesčio, tektų savivaldybėms.
Vyriausybė siūlo, kad visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms – jos priklausys nuo tarybų sprendimų, tuo metu už kitą NT – Gynybos fondui. Preliminariai skaičiuojama, kad iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio – apie 61 mln. eurų.
Iki šiol Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, virš jų taikant 0,1–1 proc. tarifus. Tuo metu kitą gyventojų NT siūlyta apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams.
