Seimas pritarė: akcizai degalams bus didinami
BNS Andriaus Ufarto nuotr.
BNS inf.
Antradienį Seimas pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus bus atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinami akcizų tarifai taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.
Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.
„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.
Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis.
Seimas pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus bus atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinami akcizų tarifai taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.
„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė.
M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.
Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.
Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau.
Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti per 200 mln. eurų.
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.
6 Komentarai
Eilinį kartą debilai priėmė sprendimą.
Keista, kad tomas balsavo ne prieš mokestį. Naujoji mergina galvą susuko visai?
Tomai, nusivyliau tavim…
Raminkis, nes vėl šaukdama pradėsiu bėgiot po namus ,,,
Maciau Tomo komentara po Rinkos postu jis balsavo pries, troliai dirba pries ji bet jiems nesekas
už akcizą surinks iš mūsų 200milijonų ir atiduos juos chocholams pasidalinti.