Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus, kandidatuoti į parlamentą leido nuo 21-erių

 Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus, kandidatuoti į parlamentą leido nuo 21-erių

Giedrės Minelgaitės-Dautorės/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

BNS, rinkosaikste.lt inf.

Seimas ketvirtadienį Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus ir sumažino amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą iki 21 metų.

Įteisino tiesioginius merų rinkimus

Už tiesioginių merų rinkimų pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas sakė: 

„Šiandien Seime antruoju balsavimu priėmėme Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimo. Neabejojame, kad žmonių valia patiems pasirinkti, kas vadovaus jų miestui ar rajonui, yra neginčytina ir jokiems politiniams žaidimams po rinkimų neturėtų likti vietos.

Nors ir visi Seime pritariame, kad merai turi būti renkami tiesiogiai, tačiau po šio balsavimo dar laukia labai daug darbų – Vietos savivaldos įstatymas, kurio projektą kaip ir turime, todėl tikiuosi, kad jo svarstymo stadijoje jokių staigmenų nebus.

Taigi šiandien Darbo partijos frakcija vieningai balsavome UŽ tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir už tai, kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus.“

Priimtoje Konstitucijos pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje iki šiol buvo numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.

Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.

Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija. 

Seimas dar turi priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.

V. Fiodorovas

Sumažino amžiaus cenzą

Kandidatams į parlamentą Seimas sumažino amžiaus cenzą iki 21 metų.

Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai.

29-erių Laisvės frakcijos atstovas šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis, teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.

Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai – atitinkamai 21 ir 18 metų.

„Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose. t.y. Europos Parlamento ir miestų tarybų, yra šiaip jau savaime titaniški argumentai, nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti LIJOT, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, pritaria šiai iniciatyvai, o šis klausimas Seimo darbotvarkėje jau yra tris metus“, – teigė parlamentaras.

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Jonas Jarutis tvirtino, kad 21-erių jaunuoliai turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.

„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokytis“, – aiškino J. Jarutis.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.  

Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.

25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Atvėrė kelią R. Paksui grįžti į Lietuvos politiką

Seimas taip pat priėmė Konstitucijos pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, taip užbaigdamas daugiau nei dešimtmetį trukusius debatus dėl vadinamosios eksprezidento Rolando Pakso pataisos.

134 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš, Lietuvos Konstitucija papildyta nuostata, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos Seime.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

3 Komentarai

  • Pagal sąrašus išrinkti buki snargliai bus didelė paspirtis partijoms,nes jiems niekas neleis lakstyti po frakcijas,kaip daro dabartiniai ,,asai“.Bus etatiniai rankų kilnotojai.

  • Gerai, gal įteisins žolę jaunimas…

  • Paleist tokį seimą.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video