Savo vaikus į šulinį įmetęs Saviečių siaubūnas grįžta į laisvę

Jo aplinkos žmonių ratą sukaustė nerimas

Vygandas Trainys, lrytas.lt

Visą Lietuvą 2016 metų sausį pašiurpinęs, du savo jaunėlius vaikus į šulinį Saviečių kaime (Kėdainių r.) įmetęs 43 metų Aurelijus Beras grįžta į laisvę – lapkričio 30 dieną Rokiškio teismas nusprendė išleisti jį iš šio miesto psichiatrijos ligoninės, kurioje jis atsidūrė, po nusikaltimo skyrus priverstinį gydymą. Nepakaltinamu pripažintas 2 metų sūnaus ir 4 mėnesių dukrelės žudikas bus gydomas bei stebimas švelnesnėmis sąlygomis – nebe stacionarinėmis, o ambulatorinėmis.

Remdamasis psichiatrų išvadomis teismas nutarė, jog „Saviečių pabaisa“ praminto vyro būklė leidžia taikyti švelnesnes priemones. Jis apsigyvens pas savo seserį Vaivadiškių kaime (Jonavos r.).   Kol kas A. Beras tebėra gydymo įstaigoje, bet tikriausiai tik dienų klausimas, kada jis bus išleistas. Formaliai teismo nutartis dar turi įsiteisėti. Tai turėtų įvykti jau gruodžio 7 dieną. 

Portalo lrytas.lt kalbinti buvę A. Bero aplinkos žmonės neslėpė nerimo dėl savo saugumo: „Tarnybos prieš 7 metus jau „pasižymėjo“ siaubingu aplaidumu, neužkirsdamos kelio nusikaltimui. Manome, kad šis neprognozuojamo būdo žmogus ir dabar gali kelti pavojų“. Kraupi dviguba žmogžudystė buvo įvykdyta 2016 metų sausio 2-osios naktį – svaigalų liūne skendėjęs vyras įmetė mažylius į šulinį, prieš tai žiauriai sumušęs savo sugyventinę Liną Cvilikaitę, subadęs jai šakute nugarą.

Žmonės neslėpė pasipiktinimo

Tikriausiai jau trečiadienį arba ketvirtadienį A. Beras iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės persikels pas savo seserį, gyvenančią Vaivadiškių miestelyje (Jonavos r.), kurį nuo Saviečių skiria 35 kilometrai. Jonavos krašte ir kitose vietovėse yra įsikūrę nemažai buvusių A. Bero aplinkos žmonių dar nuo tų laikų, kai jis Saviečiuose gyveno kartu su L. Cvilikaite. Pastarieji sužinojo apie būsimą jo sugrįžimą praėjusią savaitę.

„Neįsivaizduojame, kaip taip galima. Įvykdė tokį siaubingą nusikaltimą, ir dabar lyg niekur nieko vaikšto laisvėje, praėjus vos 7 metams? Kaip bus užtikrinamas mūsų saugumas? O jeigu, pykčio apimtas, jis pasibels į mūsų namus? Ar jį reguliariai tikrins policija? Ar jam yra draudimas artintis prie mūsų namų? Niekas nieko mums nepaaiškina“, – pašnekovai neslėpė savo išgąsčio ir pasipiktinimo.

Žinia apie būsimą A. Bero sugrįžimą jau pasklido po Vaivadiškes ir aplinkinius kaimus – gyventojai taip pat nesijaučia saugiai ir ketina vykti aiškintis į vietos Bukonių seniūniją. Žmonės, su kuriems teko bendrauti portalui lrytas.lt, prašė jų neįvardinti. 

Tikėjosi, kad išleis jau spalį

Kėdainių rajono Pelėdnagių miestelio seniūnas Edvinas Pagirskas šių metų rugsėjį bendravo su viena A. Bero seserų. Tuo metu šeimos planai buvo kitokie – sesuo pareiškė, kad jis jau spalį bus išleistas iš psichiatrinės ligoninės ir grįš į Saviečiuose esančią valdą, kurioje buvo nužudyti abu vaikai.

Tačiau sklypas ir trobesiai ten – smarkiai apleisti, todėl vyrą sutiko priglausti Jonavos rajone, Vaivadiškėse gyvenanti jo sesuo. Šeimos narė dėl A. Bero sugrįžimo buvo teisi, tačiau šiek tiek paankstino laiką.

A. Beras iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą Saviečiuose, tačiau grįžęs veikiausiai bus priregistruotas Bukonių apylinkėse esančiame Vaivadiškių miestelyje.

„Tik iš jūsų sužinojau, kad jis yra išleidžiamas. Mes privalome laikytis įstatymų. Jei sesuo sutinka, kad jos būste būtų deklaruota brolio gyvenamoji vieta, seniūnija neturi jokios teisės tam priešintis. Suprantu kai kurių gyventojų nuogąstavimus – kalbėsime su jais, bendradarbiausime su policija“, – portalui tvirtino Bukonių seniūnas Artūras Narkevičius.

Buvo griežtai stebimas

Medicinos ekspertams nustačius, kad nusikaltimo metu A.Beras nesuvokė savo veiksmų, 2016 metų lapkritį Kauno apygardos teismas nusprendė skirti jam priverstinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis.

Vyriškio būklė buvo tikrinama kas pusmetį, vis pratęsiant buvimą ligoninėje. Tačiau paskutinį sykį nuspręsta, jog esą tikslinga jam sudaryti sąlygas gydytis namų aplinkoje. Sesuo įsipareigojo padėti medikams prižiūrėti brolį.

Dar prieš 6 metus prokuroras Andrius Kiuršinas teismo rūmuose pareiškė, kad A. Beras nebūtų teisiamas, net jeigu ir visiškai pasveiktų, nes nusikaltimas buvo įvykdytas tada, kai savo veiksmų jis nesuprato.

Šokiravo valdininkų abejingumas

Smurtas ir girtavimas vaikžudžio šeimoje tęsėsi seniai, apie tai žinojo ir Saviečių bendruomenė, ir Kėdainių rajono valdžios atstovai, tačiau iki tragedijos visi tūpčiojo vietoje, laiku neištraukę vaikų iš pavojingos aplinkos.

Berų kaimynė įsitikinusi, jog visi žinojo apie šeimą kamuojančias problemas, bet niekas nieko nedarė: „Aurelijus mušdavo Liną. Kiek kartų ji buvo pabėgusi. Aš pati skambinau vaikų teisių gynėjams, sakau, žiūrėkite tuos vaikus – čia nieko gero nebus. Man pasakė: „Mes nieko blogo nematome.“ Jei vaikų teisių gynėjai būtų rūpestingi, būtų atėję į jų namus ir pamatę, kokia ten tvarka“.

Likus kelioms mėnesiams iki mažylių nužudymo, L. Cvilikaitės artimuosius pasiekė kalbos, jog A. Beras visiškai įsisiautėjo – neleidžia sugyventinei žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, o kad ji nepabėgtų, versdavo miegoti virtuvėje ant purvino čiužinio. Norint išeiti į lauką iš virtuvės, reikėtų pereiti per jo kambarį.

Buvo ir daugiau nerimą keliančių signalų – A. Beras kirviu nukirto galvą kalytei, gyvenusiai jo namų valdoje.

Egzekucija – lyg siaubo filme

Egzekucija nuošaliame Saviečių kaimo vienkiemyje priminė siaubo filmą.

2016 metų sausio 1-osios vakarą A. Beras įniršo telefonu pasikalbėjęs su seserimi, mat ši pardavė jai ir broliui priklausančią žemę Kėdainių apylinkėse, bet pinigų neatidavė. Ūmaus būdo vyras pyktį nukreipė į savo sugyventinę ir vaikus.

Vyriškis žiauriai sumušė L. Cvilikaitę ir išvarė ją į lauką. Šakute jis moteriai dūrė į nugarą, kaklą, netoli akies. Stovėdama prie miško moteris drebėjo iš baimės ir šalčio – A. Beras jai net neleido apsirengti šiltesniais rūbais.

Po kiek laiko ji paskambino savo motinai ir surinko Bendrojo pagalbos centro numerį. Gaisrininkai pasirodė po pusvalandžio. Kopėčiomis nusileidę į šulinį, jie ištraukė du kūnelius – vaikų išgelbėti nepavyko.

Prokuroras patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnui, dar girdėjosi iš šulinio sklindantis vieno vaiko verksmas. Netrukus jau būdamas pareigūnų automobilyje, A.Beras metė įsiutusį žvilgsnį į sugyventinę. Šiai paklausus, ką jis padarė, vyriškis ištarė: „Tame šulinyje ir tu turėjai būti.“

Elgėsi neadekvačiai

Per apklausą žudikas visiškai pripažino savo kaltę, bet nesugebėjo paaiškinti savo kraupaus nusikaltimo priežasties. Tyrėjų kabinete Kaune žudikas staiga nustojo kalbėti, išvydęs pareigūno rankoje raudoną rašiklį.

A. Beras susigūžė, išbalo ir nulindo į patalpos kampą. Kurį laiką jis negalėjo atsigauti – tylėjo virpėdamas iš siaubo. Apklausa buvo tęsiama maždaug po dešimties minučių. Šoką jam sukėlė raudona spalva – vaikai prieš pat mirtį buvo aprengti ryškiai raudonais drabužiais.

Manoma, jog psichozė, kuriai įtakos turėjo alkoholis, išsivystė nusikaltimo naktį. A. Beras buvo ilgą laiką gydomas griežto stebėjimo sąlygomis, bet vėliau nutarta jas pakeisti. Po jaunėlių nužudymo du vyresniuosius A. Bero ir L. Cvilikaitės vaikus šiuo metu augina giminaičiai.

L.Cvilikaitė po kraupių įvykių iki šiol jaučia stresą, nerimą, tačiau nepaisant patirtų išgyvenimų, moteris bando atsitiesti.

Lieka daug neaiškumų

Tęsiant gydymą, šiuo metu nuspręsta skirti A. Berui ambulatorinį stebėjimą. Tai pavesta Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, tačiau neaišku, kas kiek laiko jį lankys medikai, ar jį namuose tikrins policija, ar bus panaudota elektroninė apykojė.

Po pusmečio bus vėl sprendžiama, kokias gydymo sąlygas. Plačiau apie Rokiškio teismo nutartį rašoma jo atstovės atsiųstame komentare.

Atsižvelgė į ekspertų teikimą

Irma Gritėnienė, Panevėžio apylinkės teismo padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene: „Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą – priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų komisija konstatavo, kad jo būklė yra pakankama tęsti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

Be to, sesuo įsipareigojo padėti prižiūrėti brolį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, tenkino teikimą – A.B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymą pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl A. B. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavesti psichikos sveikatos centrui – Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui (Budrio g. 5, Kėdainiai), įpareigojant šio centro administraciją, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus“.