Rado raktą, kaip įkvėpti vaikus siekti net ir nerealiai didžių svajonių
Dūlėti praeityje liko metas, kai sėkmingam gyvenimui susikurti užtekdavo aukštų balų mokykloje ir universitete. Besikeičiant laikams mainosi ir Fortūna. Ar ji tampa aikštingesnė, lepi ir įnoringa? Veikiausiai ne. Plačiu šypsniu ji linkusi apdovanoti tuos, kuriems rūpi ne tik it lakmuso popierėliams sugerti mokomųjų dalykų žinias. Po savo sparnu ji nori glausti tuos, kurie geba įvertinti, jog ateities horizontai pavaldūs taps intelekto, emocinės bei fizinės tvirtybės darną suvoksiančioms asmenybėms. Toks – rytojaus lyderio portretas.
Gausybės kompetencijų, kurių įprastoje mokykloje neįgysi, akvarele savo asmenybes piešia 104 septintų–devintų klasių rajono moksleiviai. Ateities lyderio savybes jiems ugdyti padeda vienintelė tokia šalyje neformaliojo švietimo Sėkmės ir lyderystės mokykla, veikianti Šviesiojoje gimnazijoje. Ją drauge su koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininke Jolanta Blažyte įkūrė aktyvūs Šviesiosios gimnazijos pedagogai. Sėkmės ir lyderystės mokykla – savo laiką pranoksiančių asmenybių kalvė. Ir tai pastebi ne tik moksleiviai, juos lavinantys lektoriai, bet ir patys tėvai.
Atrado drąsą
Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleivė Sintija Pabrinkytė pasakoja lyderyste ir lyderių savybėmis besidomėjusi seniai. Smalsumas visa tai sužinoti paskatino tapti išskirtinės neformaliojo švietimo mokyklos dalimi.
[quote author=“S. Pabrinkytė“]Užsiėmimai Sėkmės ir lyderystės mokykloje pakeitė mano požiūrį į žmones. Dar daugiau – anksčiau bijodavau iššūkių, o dabar nebijau jiems sakyti „taip“. Išmokau suvaldyti stresą, pyktį bei daug kitų dalykų. Manau, kad pažymiai yra mažoji dalelė to, kas mums padėtų sukurti sėkmingą ateitį. Žinoma, jie svarbūs, ypač dabar, kai esame mokiniai, tačiau pažymiai nebūtinai parodo mūsų bendrą išsilavinimą.[/quote]
„Kiekvienas užsiėmimas vis kitaip įdomus ir, tikiu, naudingas lyderiui. Išmokstame daug nauja. Džiaugiuosi, kad čia įgytas žinias savo kasdienybėje galiu pritaikyti jau šiandien. Labiausiai man praverčia metodai, kaip lengviau pasiruošti atsiskaitymams, numalšinti stresą ar tiesiog geriau sutarti su artimaisiais“, – kalba Sintija.
Pasak moksleivės, didžiausias jos atradimas buvo drąsa. „Ji padeda be baimės reikšti savo nuomonę, viešai kalbėti ir nebūgštaujant žinoti, ką apie tave gali pagalvoti kiti. Savianalizė leidžia labiau pažinti save, sužinoti savo didžiausias baimes ar pomėgius. Tai padeda išsiaiškinti savo tikslus bei ateities kelius.
Užsiėmimai Sėkmės ir lyderystės mokykloje pakeitė mano požiūrį į žmones. Dar daugiau – anksčiau bijodavau iššūkių, o dabar nebijau jiems sakyti „taip“. Jaučiuosi galinti priimti įvairiausius sprendimus. Išmokau suvaldyti stresą, pyktį bei daug kitų dalykų. Manau, kad pažymiai yra mažoji dalelė to, kas mums padėtų sukurti sėkmingą ateitį. Žinoma, jie svarbūs, ypač dabar, kai esame mokiniai, tačiau kontrolinių įvertinimai nebūtinai parodo mūsų bendrą išsilavinimą“, – įsitikinusi mergina.
Palinkėjimas sau – būti tikra lydere
Nors Sintija mokosi itin skambiai pavadintoje mokykloje, tačiau ji tvirtina nemananti, jog kiekvienas turi veržtis būti lyderiu. Anot jos, to visai nereikia.
„Nemanau, kad kiekvienas gali ar nori būti lyderiu, bet tikiu, jog lyderystės įgūdžiai praverstų kiekvienam. Juk negali žinoti, kas gali nutikti bei kada tau jų gali prireikti, – spėja Sintija ir vis tik išduoda. – Save ateityje įsivaizduoju susitvarkiusią su savais iššūkiais, išsikėlusią naujų tikslų, skatinančių judėti toliau, įveikusią likusias baimes, drąsią, pasitikinčią savimi – tikrą lyderę.“
Sintijos mama Loreta Pabrinkienė sako pastebėjusi dukters pokyčius.
„Manau, Sintija tapo drąsesnė. Nors jai ir šiaip aktyvumo bei veiklumo nestinga. Dukra dalyvauja įvairiose veiklose, yra mokinių tarybos narė, – pasidžiaugia mama. – Tobulėti, vadinasi, eiti į priekį. Noriu, kad mano dukra gautų platesnį išsilavinimą, o susitikimai su įvairiais lektoriais, bendravimas su skirtingais žmonėmis keičia, plečia vaikų mąstymą, vertybes. Be to, tobulina gebėjimą bendrauti, siekti asmeninių tikslų, būti komandos dalimi, pasitikėti kitais. Visa tai dukra randa Sėkmės ir lyderystės mokykloje. Kokiu žmogumi tikiu, kad Sintija užaugs? Pirmiausia norėčiau palinkėti dukrai būti savimi, siekti savo tikslų, svajonių, nuolatos tobulėti. Vertinti ir gerbti kiekvieną žmogų, būti tolerantiška, mylinčia ir mylima.“
Pradėjo domėtis psichologija
Sėkmės ir lyderystės mokyklos užsiėmimuose tobulėjanti Viltė Giedraitytė mano, jog kiekvienas moksleivis iš šių veiklų pasiima skirtingų dalykų ir įgūdžių. Pasak jos, tai priklauso nuo moksleivio pomėgių ir charakterio.
„Nepasakyčiau, kad esu žmogus-degtukas, tačiau paskaitos išties privertė pakeisti mąstymą. Aišku, tai įvyko ne iš karto, – pripažįsta Viltė. – Didžiausią įspūdį paliko viešasis kalbėjimas, kalbos ekspromtu. Tai ne tik tobulino mano galimybes kalbėti scenoje, bet ir keitė mano bendravimą, požiūrį į pačią kalbą. Galbūt todėl ir pamėgau ne tik kalbėti, bet ir rašyti. Taip pat negaliu pamiršti kūno kalbos paskaitų. Nuo to laiko pradėjau domėtis psichologija, o tai plėtė mano žinias, keitė elgseną, net draugų ratą.“
[quote author=“V. Giedraitytė“]Žmogus turi būti išanalizavęs save. Jam reikia drąsos, pasitikėjimo savimi. Manau, tai iškelia žmogų virš minios, suteikia jam sėkmę ir veda tolyn. Tačiau derėtų neužmiršti, kad nuoširdumas ir atvirumas yra tos savybės, dėl kurių išties vertinami žmonės. Esu tikra – tai sėkmingo žmogaus branduolys.[/quote]
Naujiems įgūdžiams laukti tolimos ateities ir viltis būti panaudotiems negreitai netenka.
„Dažnai turiu kalbėti viešai, susipažinti su aplinkiniais, neretai gerokai vyresniais asmenimis. Kokia nuostaba! Jie dažnai bijo susipažinti. Tenka panaudoti ir kūno kalbos žinias. Barnių metu lengviau randu kompromisus. Taip pat drąsiau keliu sau iššūkius, kurie, žinau, man leidžia tobulėti“, – pokyčiais pasidalija Viltė.
Anksčiau atras ateitį
Sėkmės ir lyderystės mokyklos veiklos moksleivei padėjo atrasti naujų dalykų apie save pačią.
„Kaip minėjau, pamėgau rašyti. Tai tampa puikiu užsiėmimu supykus, pavargus ar netgi ir būnant linksmai. Tada rašydama pafilosofuoju, – šypteli Viltė. – Visada mėgau matematiką ir skaičius, tačiau ši mokykla padėjo man atrasti aistrą galvosūkiams. Supratau, kad man patinka debatai, pradėjau domėtis politika, lyderyste, susikūriau lyderio vaizdinį savo galvoje. Man tai jau padeda, tapau mokinių tarybos pirmininke, įstojau į Kėdainių rajono mokinių tarybą. Manau, tai leidžia daug anksčiau atrasti įvairias patinkančias sritis ir tobulinti savo įgūdžius būtent jose. Tikiu, tai ne tik padės kurtis mano ateičiai, bet ir darys ją daug laimingesnę.“
Lyderis ne tik sau
Viltė pritaria kalbintai Sintijai – tikrai ne kiekvienas turi norėti savo lyderio savybėmis užkariauti pasaulį.
„Dauguma šioje mokykloje atranda save, įsidrąsina, pradeda bendrauti, skleisti savo mintis, gilina mąstymą, – pastebi Viltė. – Juk lyderis toks ir yra, tačiau trūksta vieno kriterijaus. Lyderis veda kitus į priekį ir bando pastebėti kito talentus, atskleisti visus savo komandoje. Taigi nenorintieji būti lyderiais kuo puikiausiai gilinasi į save ir kuria gražią savo asmenybę, tiesiog tobulina žinias.“
Viltės nuomone, sudėlioti geltonų plytų kelią į sėkmingą ateitį pavyks, jei turėsi užtektinai dominančios srities žinių. Vis tik reikės ir dar šio to.
„Žmogus turi būti išanalizavęs save. Jam reikia drąsos, pasitikėjimo savimi. Manau, tai iškelia žmogų virš minios, suteikia jam sėkmę ir veda tolyn. Tačiau derėtų neužmiršti, kad nuoširdumas ir atvirumas yra tos savybės, dėl kurių išties vertinami žmonės. Esu tikra – tai sėkmingo žmogaus branduolys“, – išmintimi nustebina jaunoji pašnekovė.
Atsirado daugiau galimybių
Viltė taip pat pastebi tapusi drąsesnė. „Jau vien todėl atsirado daug galimybių, – gilia įžvalga sužavi Viltė. – Esu nuoširdi. Tai irgi Sėkmės ir lyderystės mokyklos nuopelnas. Žmonės, su kuriais bendrauju šioje mokykloje, yra tokie. Jie atsiduoda kitam, yra empatiški. Pasikeitė draugų ratas. Dabar jie veda mane pirmyn, o jeigu sustoju vietoje, net ir pabara. Išlavinau savo bendravimą su aplinkiniais, mąstymą, kūrybiškumą ir, žinoma, mane ypač džiugina nuolatinė energija!“
Iššūkius mėgsta LABAI
Nė vienas lyderis savęs tokiu negalėtų vadinti, jei it zuikis imtų tartėti susidūręs akis akin su iššūkiu. Drąsiai bei su užsidegimu juos sutinka ir Viltė.
„Iššūkius LABAI mėgstu! – užkrečiamo entuziazmo nestokoja pašnekovė. – Pradėjau nuo iššūkių, kurie man patinka, yra įdomūs. Lyderių inkubatoriaus stovykloje man teko iššūkis visą dieną komandoje vykdant užduotis miške būti psichiškai neįgalia. Taip, buvo išties labai sunku, bet supratau, kaip įsijausti į kitą, pajusti, ką jaučia jis, išbandžiau vaidybos įgūdžius.
Pamačiusi, jog man sekasi, kitą dieną vadovė skyrė keistesnį iššūkį – pabūti vikšru. Kodėl gi ne? Visą dieną teko nekalbėti ir net visur šliaužioti, negalėjau valgyti su rankomis, mane dažnai visi nešiojo.
Nuo tokių tarsi linksmų iššūkių peršokau prie sunkesnių ir pažeidžiančių komforto zoną. Teko apsikabinti nepažįstamus asmenis, susipažinti su kitais. O dabar keliu sau pačiai sunkiausius iššūkius. Man nepatinka geografiją. Taigi vasarą Bukonyse, sodyboje, penktą valandą ryto išsiruošiau į kelionę. Išvaikščiojau visus kaimo takelius ir paprastame savo sąsiuviny nubraižiau Bukonių žemėlapį. Iššūkį baigiau aštuntą ryte.“
Mokslų ir gyvenimo žinios skiriasi
Viltė įsitikinusi, kad gyvenimui reikia visai kitokių žinių nei besimokant. Pasak jos, mokslų ir gyvenimo žinios skiriasi.
„Žinios kuriant save ir gyvenimą kitokios. Tiesa, manau, nėra savybių, kurių tikrai visiems reikėtų absoliučiai visose specialybėse, tačiau kai žinai, ko nori gyvenime, paaiškėja ir savybės, kurių tau reikės“, – sprendimą atradusi šypteli Viltė.
Pašnekovė pasidalija drąsiais ateities užmojais. „Sulaukusi 18 metų, norėčiau kuriam laikui išvykti į Afriką savanoriauti. Manau, ten įtvirtinčiau tikrąsias žmogaus vertybes, o savo svajonių darbo, deja, neatskleisiu, – paslaptinga išlieka iki šiol šneki buvusi mergina. – Tačiau norėčiau sau palinkėti išlikti drąsia, nuoširdžia, komunikabilia ir svarbiausia – vaikiška, nes tik vaikai žino, kas yra tikroji vertybė.“
Pokytis pozityviai šokiravo
„Žinojau, kad Sėkmės ir lyderystės mokykloje vaikas gaus jam reikalingų žinių saviugdai, o užsiėmimai padės dukrai atskleisti save, – sako Viltės mama Indrė Giedraitienė. – Tikėjausi kažko daugiau nei pamokų, tačiau rezultatas lengvai šokiravo, pokytis ėmė matytis jau po pirmųjų metų. Dukra tapo užtikrinta, žino, ko nori, išbando save visose srityse, atrado daug patinkančių veiklų ir turi daug gražių idėjų bei minčių.“
Ponia Indrė atskleidžia, kad dukrai tapus Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleive pasikeitė netgi jųdviejų bendravimas ir ryšys.
[quote author=“I. Giedraitienė“]Dukra tapo užtikrinta, žino, ko nori, išbando save visose srityse, atrado daug patinkančių veiklų ir turi daug gražių idėjų bei minčių.[/quote]
„Tapome artimesnės. Grįžusi namo dukra daug pasakoja apie savo dieną, nuveiktus darbus ar dar neįgyvendintas svajones. Dar daugiau – ji ir mane dažnai skatina judėti svajonių link, drąsina fantazuoti.
Tikiu, kad Sėkmės ir lyderystės mokykloje įgytos žinios išties padės dukrai vėliau išmintingai kurti kokybišką suaugusio žmogaus gyvenimą. Viltė geba į pasaulį žvelgti plačiau, įvairios žmonių patirtys, psichologiniai užsiėmimai bei kitos veiklos leidžia jaunam žmogui tobulėti, atrasti, išbandyti, patirti, susipažinti ir, aišku, pasiimti tai, kas jai reikalinga bei svarbu, – mano ponia Indrė ir štai ko linki savo atžalai. – Palinkėčiau Viltei atrasti save, drąsiai tikėti tuo, ko ji sieks. Pozityviai vertinti kitus žmones, skleisti teigiamą energiją, rodyti pavyzdį kitiems.“
Išmoko priimti save
Goda Ivaškevičiūtė Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleivių gretas papildė tapusi aštuntoke. Ji neatsistebi veiklų įvairove ir plačiai aprėpiančia nauda.
[quote author=“G. Ivaškevičiūtė“]Išmokau priimti save tokią, kokia esu. Supratau ne tik ką noriu veikti gyvenime, kokioje srityje daryti karjerą, bet ir gavau žinių, kaip savo tikslus pasiekti. Išmokau priimti kritiką, nebebijau klysti ir išreikšti savo nuomonę. Geriau sutariu su draugais, šeimos nariais ir mokytojais. Taip pat pradėjau labiau vertinti tai, ką turiu.[/quote]
„Vienų užsiėmimų metu mokėmės formuoti komandą, kitų – kalbėjomės apie savęs pažinimą, emocijų valdymą. Daug dėmesio skiriame verslumo ugdymui. Didelį įspūdį paliko stovyklos bei žygiai.
Kasdien panaudoju užsiėmimuose įgytus laiko planavimo, bendravimo, organizacinius įgūdžius. Mokykloje ypač praverčia žinios apie viešąjį kalbėjimą“, – pasakoja Goda.
Pašnekovė, kaip ir kitos Sėkmės bei lyderystės mokyklos auklėtinės, tikina taip pat patyrusi asmenybės atradimų.
„Visų pirma, išmokau priimti save tokią, kokia esu. Supratau ne tik ką noriu veikti gyvenime, kokioje srityje daryti karjerą, bet ir gavau žinių, kaip savo tikslus pasiekti.
Išmokau priimti kritiką, nebebijau klysti ir išreikšti savo nuomonę. Geriau sutariu su draugais, šeimos nariais ir mokytojais. Taip pat pradėjau labiau vertinti tai, ką turiu“, – džiaugiasi Goda.
Tikslas – būti laiminga
Pašnekovės nuomone, be iššūkių gyvenimas taptų nuobodus. „Aišku, kartais baisu daryti kažką naujo, bet asmenybės augimas įmanomas tik perlipus per save ir išdrįsus įveikti savo baimes“, – įžvalgiai taria ji.
„Nemanau, kad visi gali būti lyderiais. Kai kurie žmonės tiesiog nesijaučia gerai lyderio pozicijoje. Bet lyderystės įgūdžiai praverčia visiems. Šiais laikais būtina mokėti „pastovėti“ už save ir savo vertybes, būti komunikabiliam, atsakingam bei ryžtingam.
Manau, kad ateitis priklausys išsilavinusiems ir kūrybingiems žmonėms, kurie pasitiki savimi, nebijo svajoti, mato tai, kas vyksta aplinkui, ir moka prisiimti atsakomybę. O pažymiai tikrai nėra svarbiausias dalykas. Jie parodo tik gebėjimą išmokti pateiktą medžiagą. Pažymiai neatspindi žmogaus vertybių ir charakterio savybių, – mintimis dalijasi Goda ir atskleidžia, kokią save mato ateityje. – Nemanau, kad po 10 ar 15 metų drastiškai pasikeisiu. Tiesiog turėsiu daugiau patirties ir būsiu brandesnė. Tikiuosi, kad eisiu svajonių išpildymo link, o svarbiausia – būsiu laiminga.“
Išmintimi pranoko savo metus
Godos mama Daiva Ivaškevičienė pastebi: „Dukra tapo ne pagal metus išmintinga. Dažnai klausiu jos nuomonės ar patarimo. Besimokydama Sėkmės ir lyderystės mokykloje Goda tapo komunikabilesnė, susirado naujų draugų, su kuriais nuo šių mokslo metų pradžios kartu mokosi Šviesiojoje gimnazijoje.“
Moteris atkreipia dėmesį, kad neformaliojo švietimo mokykloje organizuojamos veiklos suartina šeimas. Tai bendri tėvų ir vaikų žygiai, šventės, veiklų aptarimai.
[quote author=“D. Ivaškevičienė“]Dukra tapo ne pagal metus išmintinga.[/quote]
„Sėkmės ir lyderystės mokykloje organizuojamos veiklos ugdo plataus spektro gebėjimus. Mokiniai lavina atmintį, mąstymą, mokosi bendrauti, išreikšti savo nuomonę, veikti komandoje.
Esame dėkingi Sėkmės ir lyderystės mokyklos vadovams, kuratorei Gitanai, rėmėjams ne tik už mūsų vaikams suteiktą galimybę tobulėti, bet ir už mūsų, tėvelių, įtraukimą į įvairias veiklas, už galimybę dalyvauti susitikimuose su įdomiais žmonėmis“, – sako ponia Daiva.
Pašnekovė tikra – Sėkmės ir lyderystės mokykloje dukros įgyta patirtis yra neįkainojama ir, be jokios abejonės, pravers gyvenime.
„Palinkėčiau Godai būti išmintinga, prasmingai naudoti savo laiką, taikyti gyvenime gerąją patirtį, įgytą tiek Sėkmės ir lyderystės mokykloje, tiek gimnazijoje, tiek perimtą iš mūsų – tėvelių“, – šviesiomis mintimis pokalbį užbaigia ponia Daiva.
Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė atkreipia dėmesį, kad ateities kompetencijų mokyklėlėje vaikai gauna tokių vertingų paskaitų ir įgūdžių, jog dažnas jos kartos žmogus gailisi savo laiku negavęs to paties.
„Tada požiūris į gyvenimą būtų iškart buvęs visai kitoks, – tiki V. Liutkienė. – Mes žiūrime į Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleivius ir matome, kad jie absoliučiai kitokie lyginant su vaikais, nelankančiais šios mokyklėlės. Jie skiriasi daug kuo: pradedant darbų organizavimu ir baigiant bendravimo, konfliktų sprendimo kompetencijomis. O tie, kurie Sėkmės ir lyderystės mokyklą lanko visus jos gyvavimo metus – trejus, neįtikėtinai skiriasi“, – džiugiai stebisi V. Liutkienė.
Direktorė atskleidžia, kad Sėkmės ir lyderystės mokyklos įtaką pajuto ir Šviesiosios gimnazijos pedagogų kolektyvas.
„Ilgainiui po įvairiausių veiklų, renginių ir seminarų, kurie buvo skirti Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleiviams, atsirado pojūtis, kad vaikai kai ko moka daugiau nei mokytojai. Pavyzdžiui, konfliktų sprendimo, darbo grupėje.
Lektorius, kurie dėstė vaikams Sėkmės ir lyderystės mokykloje, samdome, kad jie dėstytų ir gimnazijos mokytojams, nes pamatėme, kad reikia dirbti su emociniu intelektu“, – pokyčius, išsiveržusius už Sėkmės ir lyderystės mokyklos ribų, pristato Šviesiosios gimnazijos direktorė.
Šį straipsnį galite skaityti ir šeštadienio „Rinkos aikštėje“!