Provincija neprovincialams: stereotipų laužytojos… su aukštakulniais
Jau seniai praėjo tie laikai, kuomet įstaigų administratorės buvo tik biuro puošmenos, visą dieną gurkšnojančios kavą ir vartančios naujausius laikraščius.
Šiandien jos – ne tik įmonės veidas ir ausys, bet ir vadovo paslapčių sergėtojos, sutinkančios ir išlydinčios garbingiausius svečius, vikrios, komunikabilios ir labai išradingos, kadangi kiekviena diena darbe pateikia naujų netikėtumų.
O kaipgi tokiose atsakingose pareigose apsivilkti, kuo pasipuošti, kad atrodytum ne tik dalykiškai, bet dar ir stilingai?
„Judesius varžo… pieštuko formos sijonai!“
„Į darbą kasdien einu apsirengusi laisvai, įmonėje dress code nėra, – aprangos laisve džiaugiasi „Diaros“ baldų studijos administratorė Daiva KALČINSKĖ. – Mėgstu ir sukneles, ir džinsus, o mūsų įmonėje viskas galima. Svarbu, kad būtų patogu, o patogumas privalo būti suderintas su stiliumi.“
Daivai yra tekę dirbti ir valstybinėje įmonėje, kur moteris kasdien turėjo vilkėti dalykinį kostiumėlį. „Oficiali apranga man nepatinka. Pieštuko formos sijonai varžo judesius, o storesnė kostiumėlio medžiaga vasarą gali sukelti nemalonumų. Norisi apsivilkti įdomiau, gražiau, žinoma, svarbu tik niekada neperlenkti lazdos ir neatrodyti vulgariai“, – tikina D. Kalčinskė.
„Negalėčiau kasdien vilkėti kostiumėlio ir avėti aukštakulnių!“
Lina KONČIENĖ dirba vyriškame kolektyve, todėl visai nekeista, kad ir jai pačiai kartas nuo karto tenka įkišti nosį į gamybinį cechą, kuriame – dulkės ir didelis triukšmas.
„Gal valstybinėse įmonėse yra kitaip – sekretorė turi savo pareigas, administratorė – savo, štai pas privatininkus – kiti reikalai. Aš – ir administratorė, ir valytoja, ir ūkvedė kada reikia“, – juokiasi ryškia suknele pasipuošusi „Akmenuko“ administratorė L. Končienė.
Moteris neslepia to, kas akivaizdu: jai labai patinka ryški apranga. „Juoda apranga – gražu, klasiška, tinka visur ir visada. Bet man asmeniškai vasarą norisi ryškių spalvų. Ir suknelių! – šypteli Lina, kuriai aprangos pasirinkimas ir pasiruošimas darbui svarbiau negu pusryčiai. – Manęs klientai ar įmonės darbuotojai nėra pratę matyti apsirengusios oficialia apranga. Tiesiog negalėčiau kasdien vilkėti kostiumėlio. Ir avėti aukštakulnių! Mano mėgstamiausia – pusiau sportinė, patogi avalynė.“
Paklausta apie administratorės darbą, ji tikina į darbą einanti kaip į šventę: „Nejaučiu jokio skirtumo šiandien sekmadienis ar pirmadienis. Man patinka šitas darbas ir dėl to esu labai laiminga. Nors dažnai tenka bendrauti su nelaimingais, piktais, nusivylusiais žmonėmis, man mano darbas patinka tuo, kad galiu padėti žmogui, išklausyti, pralinksminti. Visokių žmonių ateina ir su kiekvienu turiu rasti bendrą kalbą. Tačiau viskas yra gerai. Iš to susideda gyvenimas.“
„Jokių „džinsadienių“
„Pas mus į darbą su džinsais neateisi. Čia – jokių „džinsadienių“, net penktadienį, – juokiasi „Linėja Transport“ administratorė Ugnė SIMONAVIČIENĖ. – Bet tam yra priežastis: reikia pasitempti ir būti pasipuošusiam, kadangi bet kurią dieną galime sulaukti svarbių svečių.“
„Linėja Transport“ administratorė, kaip ir įprasta šios profesijos žmogui, atsakinėja į skambučius, priima svečius, tačiau daug laiko praleidžia ir palenkusi galvą prie įmonės dokumentų, sąskaitų ir važtaraščių.
„Nežinau, kaip yra kitur, tačiau mūsų įmonėje administratorė tikrai visą dieną nesėdi su kavos puodeliu rankose, koja ant kojos, priimdama svečius ir atsakinėdama skambučius. Tas stereotipas seniai atgyvenęs, – šypteli suknelėms pirmenybę teikianti Ugnė. – Čia – labai daug darbo, atsakomybės, kasdien laukia vis nauji iššūkiai, naujos problemos, kurias reikia spręsti su klientais, ir mokėti rasti kalbą su kiekvienu iš jų. Kiekviena diena vis kitokia. Tobulėju kasdien ir kaip administratorė, ir kaip asmenybė.“
„Laukiu dienos, kai darbe turėsime oficialią aprangą“
Akvilė BALTRIMAVIČIŪTĖ, restorano-viešbučio „Grėjaus namas“ administratorė, – iš tų moterų, kurioms klausimas „Ką šiandien apsirengti?“ kelia nepakeliamą galvos skausmą.
„Žinote, mes, visos keturios „Grėjaus namo“ administratorės, kartu su vadovybe aptarėme, kad mums reikia oficialios darbo aprangos. Laukiu nesulaukiu tos dienos“, – juokiasi viešojo administravimo studijas prieš metus užbaigusi A. Baltrimavičiūtė. Pagrindinės merginos užduotys – darbas su rezervacijos sistemomis, svečių priėmimas ir išleidimas.
Nors darbe ji gali rengtis ką tik norinti, dažniausiai renkasi juodos spalvos drabužius. „Pas mus nėra standarto, nurodančio mums rengtis tik viena ar kita, vienos arba kitos spalvos. Aš vis tik dažniausiai renkuosi juodą spalvą. Ji man patinka, įsivaizduoju ją kaip biuro spalvą. Pavargstu kiekvieną kartą sukti galvą, ką apsirengti. O be to, esu iš tų, kurie į darbą ateina geriau jau valanda anksčiau negu penkiomis minutėmis vėliau, todėl oficiali apranga mano gyvenimą gerokai palengvins“, – juokiasi Akvilė.
„Rengiuosi, ką geidžia širdis“
„Administratorės darbas įpareigoja, todėl rengiuosi dalykiškai ir tvarkingai, bet į aprangą norisi įnešti ir spalvingesnių detalių, ypač – vasaros metu. Todėl labai džiaugiuosi, kad mano darbe nėra jokios dalykinės aprangos, nėra griežtų rėmų, tad galima rengtis savo nuožiūra, – pasakoja Kėdainių krašto televizijos ir „Rinkos aikštės“ laikraščio administratorė Vaida BUDRIENĖ. – Karštomis vasaros dienomis oficialus švarkelis ir kelnės labai apsunkintų administratorės gyvenimą.“
Administratorės darbo Vaida nė už ką nekeistų į jokį kitą.
„Gal iš šono ir atrodo, kad administratorės darbas nuobodus, bet taip nėra. Kiekviena darbo diena vis kitokia. Kartais administratorė turi būti psichologe, juk ateina visokių žmonių – juos reikia ir nuraminti, ir išklausyti, ir paguosti“, – šypteli Vaida ir priduria, kad gera administratorė turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kaip atsakomybė, pareigingumas, atidumas, supratingumas, o svarbiausia – gebėjimas bendrauti su žmonėmis ir, žinoma, stilius!
