Vietoje atostogų ateities lyderiai rinkosi emocinio intelekto lavinimą (su fotogalerija)

Naujausi tyrimai atskleidžia, jog nors „Z“ karta puikiai valdo išmaniąsias technologijas ir geba įsisavinti informaciją, tačiau vis sunkiau šios kartos atstovams pavyksta susidoroti su emociniais iššūkiais, kurie yra neatsiejami šiuolaikiniame pasaulyje. Pasak švietimo tyrėjų, emocinių ir socialinių gebėjimų ugdymas ateityje padės įveikti jau dabar kylančius globalius ir socioekonominius iššūkius. Aštuonios dešimtys „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ moksleivių nerūpestingų atostogų pramogas iškeitė į Lyderių inkubatoriaus mestą iššūkį.

Vaikų jausmai dažniausiai lieka nuošalyje

„Neformalusis mokinių ugdymas ima iniciatyvą į savo rankas ir rengia jaunąją kartą tikriesiems, realiesiems gyvenimo išbandymams. Tuo įsitikinau būdama trijų dienų Lyderystės inkubatoriaus stovykloje su Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos „Sėkmės ir lyderystės mokykla“ mokiniais.

Tris dienos drauge vienoje patalpoje, prie vieno stalo, dalyvaujant bendrose veiklose, leido pažinti ir įvertinti tai, kas kasdienėje rutinoje mažai pastebima, neįvertinama ar skiriama mažai dėmesio. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, vertiname sėkmingos karjeros pripažinimą ir dažnai nuošalyje paliekame savo gyvenimo palydovus – jausmus, emocijas, išgyvenimus, lyg jie būtų visiškai nereikalingi ar nereikšmingi mūsų gyvenimo patogumui.

Mes, suaugusieji, dažnai besirūpindami materialine šeimos, institucijos gerove, pamirštame ar neturime laiko paklausti, kaip jaučiasi ir kuo gyvena tame pačiame materialinio vartotojiškumo kontekste mūsų vaikai. Ar jie tikrai gerai jaučiasi, nedrįsdami parodyti savo meilės artimui, nedrįsdami apsikabinti ir nuraminti šalia liūdinčio draugo, nepasitikintys savimi ir nežinantys savo galimybių. Kaip bebūtų gaila, tačiau aplink didžioji dauguma jų laiko užkonservavę savo kūrybinį potencialą kažkur giliai viduje ir nepaleidžia. Ir kai nėra mechanizmo, kuris visa tai paleistų, visas socialinio ugdymo  procesas gali pradėti rūdyti“ – mintimis dalijosi Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos neformaliojo ugdymo organizatorė Žydronė Smulskienė, tris dienas praleidusi kartu su vaikais atokioje viloje šalia Vilniaus.

[quote author=“G. Ivanauskas“]Teko bendrauti ne su viena grupe įvairaus amžiaus jaunimo, bet šie vaikai – kažkas tokio, jie „veža“, yra drausmingi, imlūs, laikosi disciplinos, kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems.[/quote]

Joje penki autoritetingi lektoriai – Vytautas Gaidamavičius, Mantas Žalkauskas, Stepas Šafranauskas, Gytautas Čilinskas ir Gytis Ivanauskas vaikus mokė lavinti emocinį intelektą. Netrukus visi keliavo į patyriminį žygį savo emocijų pažinimo link, išbandė juoko jogą bei judesio ir improvizacijos dirbtuvės.

G. Ivanauskas: tai vieni šauniausių mano matytų vaikų

Vienas „Lyderių inkubatoriaus“ lektorių, choreografas, šokėjas Gytis Ivanauskas sako likęs maloniai nustebintas „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ mokinių – „teko bendrauti ne su viena grupe įvairaus amžiaus jaunimo, bet šie vaikai – kažkas tokio, jie „veža“, yra drausmingi, imlūs, laikosi disciplinos, kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems. Žinau, kad ši mokykla gyvuoja jau trejus metus ir turiu pasakyti, jog tai labai jaučiasi. Jie puikiai vienas kitą supranta iš pusės žodžio ir man buvo vienas malonumas su jais dirbti. Tai penkiolikos – šešiolikos metų jaunimas, tačiau neretai jaučiausi tarsi bendraučiau lyg su gerokai vyresniais, brandesniais jaunuoliais ir negaliu pasakyti, ar jie iš manęs, ar aš iš jų išmokau daugiau“ – nusikvatoja Gytis ir sako esąs įsitikinęs, kad ne vienas ir ne du verslininkės, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkės Jolantos Blažytės iniciatyva gyvuojančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ vaikų ateityje taps neabejotinai sėkmingais savo srities lyderiais.

Ateities lyderiams – ypatingas dėmesys

„Sėkmės ir lyderystės mokykloje“ jau trečius metus įvairaus amžiaus mokiniai mokomi, kaip galima lengviau susidoroti su emociniais, socialiniais iššūkiais, kurie yra neatsiejami šiuolaikiniame pasaulyje. Tokie mokymai nėra trumpalaikiai, jiems reikia laiko ir neužtenka vien kelių užsiėmimų.

[quote author=“Ž. Smulskienė“]Vaikai imlūs, vertina aplinkybes ir pasekmes, atsirenka, ką ir kada veikti, kalbėti.[/quote]

„Stovykla – tai laikas ir vieta, kai vaikai ilgiau būna kartu, bendrauja, pažįsta vieni kitus, vertina patirtis, išmoksta laikytis taisyklių ir susitarimų. Susitikimų metu labai patiko stebėti vaikus –  jų elgseną, manieras, bendravimo kultūrą, nuotaikas, emocijas, kalbėtis su jais. Vaikams labai svarbus suaugusiųjų dėmesys, nuomonė, autoritetas. Jie nori, kad suaugusieji veiklas ne tik organizuotų, bet ir kartu su jais dalyvautų, mokytųsi, juokautų, pasakotų, išklausytų. Jiems visada buvo malonu girdėti teigiamus įvertinimas už atliktas kūrybines užduotis, jie ir patys negailėjo savo bendraamžiams komplimentų, aplodismentų. Vaikams labai reikia artumo ir jie jį priima. Stovykloje mokiniai labai artimai susipažįsta, susidraugauja. Buvo be galo malonu matyti, kai mergaitės prieidavo ir paprašydavo apsikabinti ar jas apkabinti. Apsikabinimai vyko nuolatos – vykdant veiklas, turint laisvą poilsio minutę ar skaniai papietavus.

Stebėjau pažymėjimų įteikimo momentą, kaip mentorius Karolis įteikė pažymėjimus savo komandos vaikinams. Stipriems vyriškiems apsikabinimams netrukdė net ir nedidelis kai kurių vaikinukų ūgis. Teko kai kam pasistiebti, šoktelėti ar mentoriams pasilenkti, kad visi pasijaustų lygiaverčiais, reikalingais ir įvertintais. Vaikai imlūs, vertina aplinkybes ir pasekmes, atsirenka, ką ir kada veikti, kalbėti. Dažnas nedrįsta to daryti bijodamas, kaip sako jaunimas, „apsitraukti“.

Tačiau susitikimo metu jie tapo drąsesni. Trečią dieną jie visi kalbėjo ne tik refleksijos metu, tačiau ir stengėsi užkalbinti ar susipažinti su tais, su kuriais neturėjo galimybės pabendrauti. Kalbėdami vaikai pasako labai daug. Net labai. Ir tai, apie ką jie kalba, supranti, kad jie nėra mūsų tautos ateitis, jie yra dabartis.

Lyderių stovykla – žingsnelis ateities link

Paskutinė išsiskyrimo diena buvo labai šlapia. Ir ne todėl, kad lijo lietus, tai ašaros upeliais tekėjo. Buvo jų, bet tikrų, – ne skausmo, o džiaugsmo. Verkė vaikai, verkė ir mentoriai. Reikėjo skirtis ir palikti kažką, kas labai neįprasta, nepaprasta, nekasdieniška. Nors, atrodo, viskas buvo paprasta. Gal mes nemokam kartais suprasti, kad visas genialumas ir slypi paprastume, artume, pasikalbėjimuose ir buvime savimi. O būti savimi jie jau žino kaip. Būdami stovykloje jie išmoko vieną taisyklę – reikia nebijoti „apsitraukti“.

Grįžtant prie minties apie kūrybinį potencialą, saviraišką ar kalbėjimo baimę, norėčiau pastebėti, kad stovykloje išsakyti savo nuomonę, dalyvauti veiklose turėjo galimybę kiekvienas nepaisant jo amžiaus, gebėjimų, charakterio savybių. Motyvacijos, pasitikėjimo, veiklų ir naujų patirčių buvo užtektinai, beliko tik pasiimti ir parsivežti ir jokiu būdu nepadėti į gyvenimo archyvą, o naudoti čia ir dabar“ – įsitikinusi Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos neformaliojo ugdymo organizatorė Žydronė Smulskienė.

[#gallery=722#]