Prasmė – ieškoti, laimė – surasti

 Prasmė – ieškoti, laimė – surasti

Keliautoja, kelionių organizatorė Daiva Kizerskienė./Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Kiekvienas iš mūsų turi įvairių pomėgių ir tie pomėgiai gali būti labai skirtingi. Juk vieniems sunku įsivaizduoti save be knygos rankoje, o kitiems – be treniruočių sporto salėje. Lygiai taip pat yra ir su kelionėmis. Vieni mėgsta keliauti, pažinti ir be kelionių neįsivaizduoja nei dienos savo gyvenimo, o kitiems užtenka atostogų vasaros sezono metu, galbūt – savo namų aplinkos, sodo ar daržo. Viena iš tų, kuri neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių ir atradimų – kraštietė, UAB „Dotnuva Baltic“ rinkodaros vadovė Daiva Kizerskienė. Pomėgis keliauti Daivą atvedė link profesionalios veiklos – gidų ir kelionių vadovo kursų, kuriuos pabaigusi sėkmingai tęsia pradėtą įvairių kelionių maršrutų po Lietuvos regionus organizatorės kelią.

Papasakokite, prašau, daugiau apie save. Esate kilusi iš Kėdainių? Kuo užsiimate?

– Esu gimusi nuostabiame krašte – prie Ventos upės Papilėje, Akmenės rajone.

Jau ankstyvoje vaikystėje su tėvais apsigyvenome Akademijoje, Kėdainių rajone, bet visada jaučiu Papilei didelę trauką. Tai kraštas su ypatinga gamta ir toli siekiančia istorija. Be to, ten susiformavo mano vertybės, pasaulėžiūra, santykių su žmonėmis ribos, smalsumas ir noras gilintis, ieškoti.

Mano karjera klostėsi labai įdomiai. Kažkada domėjausi ir studijavau filosofiją ir edukologiją, tačiau giliausiai šaknis įleidau ir stipriausiai save realizuoju rinkodaros srityje.

Esu įgijusi Rinkodaros magistro laipsnį, papildomai studijavau Lietuvos Žurnalistikos institute. Šiuo metu dirbu vienoje stipriausių žemės ūkio įmonių Lietuvoje, esu UAB „Dotnuva Baltic“ rinkodaros vadovė.

Mėgstu sakyti, kad niekas gyvenime neatsitinka veltui. Visų sričių žinios man labai praverčia tiek darbe, tiek laisvalaikio kelionių organizavime.

Esu ieškotoja, man įdomūs žmonės ir įvairiausi kontekstai. Laikas ir atstumas iš visko dėlioja labai spalvingą mozaiką. Telieka ją atskleisti ir pamatyti.

„Mano misija – parodyti žmonėms Lietuvą ir kitokio, prasmingo laisvalaikio leidimo būdą. Kol kas nesiekiu iš keliavimo uždirbti, mėgaujuosi tuo, ką darau“, – sako D. Kizerskienė./Asmeninio archyvo nuotr.

Domėjimasis kelionėmis pastūmėjo pasimokyti specialybės – pernai baigiau Guidelines Academy dvejus kursus – gidų ir kelionių vadovo. Susiradau daug bendraminčių ir paragavau profesionalo duonos.

Ar Jus visuomet domino kelionės? Iš kur ta aistra kelionėms – gal iš meilės gamtai? Lietuvai? O galbūt šia aistra jus užkrėtė kas nors iš artimųjų?

– Kelionės po Lietuvą mano gyvenime atsirado tuomet, kai augo vaikai. Pirmiausia, ieškojome įdomesnio laisvalaikio su draugų šeimomis, norėjosi pamatyti kažką gražaus Lietuvos miestuose ir regionuose.

Norą keliauti sustiprino jausmas, kad iš šalies emigruoja jauni žmonės, kurie net nenutuokia, kokią vertingą šalį palieka. Pamaniau – darysiu viską, kad mano vaikai žinotų, kokioje šalyje gyvena. Jei ir teks emigruoti, kad didžiuotųsi ir turėtų ką papasakoti apie Lietuvą.

Turiu pasidžiaugti, kad kol kas niekas iš keliaujančių šeimų neturime emigravusių vaikų. Atvirkščiai, kasmet prie kelionių prisijungia vis daugiau jau suaugusio jaunimo, pasikviečia ir savo poras.

Kada pradėjote organizuoti keliones? Kas pastūmėjo šiam žingsniui? Juk atrodo, jog rinkodara ir kelionių organizavimas – dvi visiškai skirtingos veiklos? Ar veiklas pavyksta suderinti tarpusavyje?

– Visi žmonės turi savo hobius ir laisvalaikį, visi ieškome balanso tarp darbo ir poilsio.

Prieš 14 metų, kai pradėjau organizuoti keliones draugams, nemaniau, kad mūsų kompanija išaugs trigubai (primoje kelionėje buvo 12, šią vasarą jau 35 asmenys).

Pamažu kelionės po Lietuvą įgavo ir kitų formų – giminių ar senjorų piknikai, gimtadienių maršrutai, lankomi objektai papildo net išvykas pakeliui į teatrą ar koncertą. Keliaujame ne tiek dėl istorinių žinių, bet praturtinti ir plėsti akiratį, kartu patirti kažką naujo ir pasisemti emocijų.

Norą keliauti sustiprino jausmas, kad iš šalies emigruoja jauni žmonės, kurie net nenutuokia, kokią vertingą šalį palieka. Pamaniau – darysiu viską, kad mano vaikai žinotų, kokioje šalyje gyvena. Jei ir teks emigruoti, kad didžiuotųsi ir turėtų ką papasakoti apie Lietuvą.

D. Kizerskienė

Mano misija – parodyti žmonėms Lietuvą ir kitokio, prasmingo laisvalaikio leidimo būdą. Kol kas nesiekiu iš keliavimo uždirbti, mėgaujuosi tuo, ką darau.

O suderinti veiklas tikrai pavyksta, o kartais ir papildo viena kitą. Kelionių organizavimas išmokė mane laiko planavimo, organizavimo, diplomatinių įgūdžių. Be to, kelionių versle yra be galo daug rinkodaros, klientų aptarnavimo, komunikacijos.

Nuo ko pradėjote organizuoti keliones? Kokia buvo pirmosios jūsų suplanuotos kelionės maršruto idėja?

– Pirmoji kelionė vyko į Žemaitijos kraštą, ten link, kur pati esu gimusi. Taip ir pavadinau kelionę – „Žemaitiškų šaknų beieškant“.

Tąkart lankėmės Varniuose, ant Medvėgalio, Plateliuose. Kaip šiandien prisimenu pirmąjį sustojimą prie Ugionių bažnytėlės Raseinių rajone, kur sutikom besitvarkančią 94 metų Kazytę – baisingai sukumpusią nuo metų naštos, bet darbingą, guvią, aplink šventorių tvarkančią aplinką.

Kai pavėžėjau į namus ją pasiimti raktų nuo švęsto vandens koplyčios, jos veranda buvo nerakinta, vien tik raštelis už lango užkištas ,,Išėjau į bažnyčią“. Klausinėjom ir klausėm nustebę – tiek istorijų, tiek šviesos buvo jos akyse…

Asmenybės kelionėms visada priduoda įspūdžių, todėl ieškau, kas galėtų kuo autentiškiau papasakoti apie kraštą, amatus, kraštovaizdžius.

D. Kizerskienė: „Visos kelionės prasideda nuo krypties – regiono, į kurį keliausime, ir temos, kuri apjungs mūsų ieškojimus ir pažintis kelionėje.“/Asmeninio archyvo nuotr.

Kokius kelionių maršrutus keliautojams siūlote dabar?

– Šiuo metu turiu parengusi 15 teminių kelionių maršrutų po Lietuvos regionus. Kiekvienas jų atskleidžia tam tikrą temą, turi privalomą aprangos kodą, autentiškų krašto patiekalų ragavimą, keliauninkus apjungiančią pramogą, jaukią nakvynės vietą.

Maršrutų temos kviečia susipažinti su baltų simboliais, miško kodu, vienuolynais, žydų portretais, kuršių perlais, vandens Lietuva.

Esame gaminę aitvarus, rengęsi hipiais, auginę barzdas, dėvėjome kamufliažinę aprangą.

Keliaujame automobiliais, sudarome ilgą koloną, išsikeliame Lietuvos vėliavėles. Tiesa, šiais metais papildėme ir Ukrainos dvispalvėmis.

Lietuvos himnas – svarbus kelionių momentas, kai visi sustojame ratu ir sugiedame himną. Tam parenkame ypatingas vietas – leisdami aitvarus Suvalkijoje, plaukdami laivu Kuršių mariose, ant tilto prie Ulos akies, ant Šatrijos kalno, Lopaičių piliakalnio ir panašiose vietovėse. Be galo džiaugiuosi, kad visi – nuo mažiausio iki didžiausio – moka himno žodžius. Šios akimirkos būna labai jautrios.

Kelionės – tai susitikimai, turi į juos eiti atvira širdimi. Keliones organizuoju taip, kad man pačiai būtų įdomu keliauti. Ilgainiui atsirado pajautimas, kur važiuoti verta, o ne ten, kas bus dirbtina, neįdomu, dėl pinigo.

D. Kizerskienė

Kiek pastangų reikia įdėti rengiant kelionės maršrutą? Kaip atrodo pats kelionės planavimas? Nuo ko pradedate šį procesą ir kaip užbaigiate?

– Nepajuntu, kaip maršrutas susidėlioja. Vedu save ten, kur įdomi informacija, kur traukia žmonės. Naudoju labai įvairius šaltinius – turizmo informacijos puslapius internete, aistringų keliautojų pasidalinimus, profesionalių gidų ir kelionių vadovų rekomendacijas.

Skambinu ir kalbuosi su įvairių sričių atstovais, sodybų šeimininkais, muziejininkais. Iš knygų mugės taip pat grįžtu su glėbiu knygų. Žmonės ir temos padiktuoja kelionės maršrutą. Kartais objektai tarsi patys pasigauna.

Planuojant kelionę kelioms dienoms svarbiausia nakvynės vieta. Tuomet kaip siūlas nusirango kelias iki jos ir pagal laiką įmanomi aplankyti objektai. Tada būtinai parenku susitikimą su įdomia asmenybe, aktyvią pramogą, vietinius patiekalus ir aprangos kodą.

Visos kelionės prasideda nuo krypties – regiono, į kurį keliausime, ir temos, kuri apjungs mūsų ieškojimus ir pažintis kelionėje.

Pavyzdžiui, kelionėje tema „Marso kanjonai“ turėjome tikslą nuvykti į žymiuosius klinčių ir molio karjerus Akmenės krašte. Bet to buvo negana – pakeliui atsirado Kėdainių fosfogipso sniego kalnai, Pakruojo karjerai, Žagarės atodangos, Papilės fosilijos. Tuomet atsirado nakvynė Žagarės dvare, vietinis alus, ruginiai kleckai ir medinė sinagoga pakeliui.

Kasmet suplanuota kelionė sugula į popierinį maršrutą su trumpais objektų aprašymais, nuotraukomis ir šaltinių nuorodomis, maršruto žemėlapiais, tiksliais sustojimų laikais, numatomomis išlaidomis. Žodžiu, veikla kaip mažoje kelionių agentūroje.

Tikriausiai planuojant keliones tenka nemažai pasikrapštyti renkant istorines žinias? O kokių dar žinių reikia kelionių organizatoriui?

D. Kizerskienė: „Keliaujame ne tiek dėl istorinių žinių, bet praturtinti ir plėsti akiratį, kartu patirti kažką naujo ir pasisemti emocijų.“/Asmeninio archyvo nuotr.

– Pirmiausia, ko reikia – tai mylėti žmones.

Kelionės – tai susitikimai, turi į juos eiti atvira širdimi. Keliones organizuoju taip, kad man pačiai būtų įdomu keliauti. Ilgainiui atsirado pajautimas, kur važiuoti verta, o ne ten, kas bus dirbtina, neįdomu, dėl pinigo.

Dar vis gajus stereotipas, kad gidas turi žinoti daug datų ir pavardžių. Bet keliautojai nemėgsta gidų, kurie kalba sausai, vien datomis. Žinoma, esminę informaciją turime sužinoti, bet įdomiausios istorijos būna autentiškos, tikros, gyvos.

Kuo kelionės gali praturtinti kiekvieną žmogų?

– Kelionės suteikia įvairų dalykų, keliautojų tipai yra skirtingi. Vieni mėgsta ramų poilsį, kiti pramogas, treti tikisi kultūrinių, istorinių žinių.

Pasaulyje, o ir Lietuvoje, populiarėja kelios kryptys: aktyvus keliavimas, sporto turizmas, kai siekiama įveikti atstumus, aukštikalnes, nugalėti save fiziškai; ir tuo pačiu – lėtas turizmas, kai keliaujama neskubant, nedidelėmis grupelėmis, netgi vienumoje, darnoje su gamta ir aplinka.

Pažintinės – patirtinės kelionės, kokias organizuoja „Daiva Travel“, suteikia išsamų supratimą apie valstybės kraštovaizdį, kultūrą, religijas, paveldą ir istoriją. Keliaudami ir visa tai patirdami turime be galo vertingą laiką, augame patys ir skleidžiame pozityvią žinutę apie savo valstybę.

Keliautojai žavisi aplankytais objektais ir sutiktomis asmenybėmis: „Jei nebūčiau keliavęs, taip ir nebūčiau Lietuvos pažinojęs.“ Keliaujant atsiskleidžia platūs pažinimo akiračiai, o tai yra didelė laimė.

Daug žmonių išvyksta atostogų ar keliauja po svetimas šalis. O kuo atostogautojams gali patikti Lietuva? Ką mūsų šalyje verta aplankyti, pamatyti?

– Keliavimas į svečias šalis taip pat yra nuostabus dalykas. Lietuvos piliečiai – labiausiai keliaujantys pasaulyje, ir specialistai ginčijasi, kodėl taip yra.

Galbūt dar jaučiame postsovietinį alkį atsigriebti, nes mūsų tėvai laisvai keliauti negalėjo. Bet, manau, didele dalimi tai lemia ir savo šalies nepažinimas. Dauguma net neįsivaizduoja, kokių kultūrinių lobių ir rekreacinių teritorijų mes turime!

Keliautojai žavisi aplankytais objektais ir sutiktomis asmenybėmis: „Jei nebūčiau keliavęs, taip ir nebūčiau Lietuvos pažinojęs.“ Keliaujant atsiskleidžia platūs pažinimo akiračiai, o tai yra didelė laimė.

D. Kizerskienė

Štai pernai metų kelionėje po Utenos – Zarasų kraštą pamatėme neregėtų dalykų: modernus vandens pramogų ir nakvynės kompleksas „Wake Inn“, be proto įdomus Visagino miestas, kuriame mus vedžiojo basas gidas, alumi vaišino buvęs olimpietis Šuklinas, Ignalinos atominės elektrinės simuliatoriuje pasakojo realiai AEI dirbęs inžinierius, prie Stelmužės dainavome sutartines, lankėmės istorinių patefonų (veikiančių) ir radijų muziejuje.

Šiemet – plaukiojome skaidriomis valtimis Platelių ežere, regėjome balistinių raketų šachtą, Mosėdyje pamatėme tikrus mamuto griaučius, Šiauliuose lankėmės pas žinomą bitininkę, kuri vaišino medumi ir midumi.

Noras keliauti po Lietuvą turi ateiti su laiku. Turi rūpėti ir būti svarbu.

Turiu seną svajonę – organizuoti unikalius maršrutus Lietuvos emigrantams, kurie nepažįsta Lietuvos, bet norėtų pakeliauti po savo tėvų ar senelių gimtąsias vietas. Kaip ir vienas mano kolega gidas, kuris dirba tik su žydų turistais, lankančiais tėvų gimtinę ir holokausto vietas Lietuvoje.

Ar sezoniškumas gali turėti įtakos keliautojams?

– Žiemą keliauti sudėtingiau, bet rudenį tikrai verta – gamta būna pasakiško grožio. Vasarą turime ilgąją, kelių nakvynių kelionę, o kitais metų laikais – po vieną dieną savaitgaliais.

Kokias užsienio šalis jums teko aplankyti pačiai? Kokios paliko didžiausią įspūdį? O kokias dar tik planuojate aplankyti?

– Labai mėgstu Skandinavijos šalis, Italiją, patiko Portugalija ir kitos Europos šalys. Bet tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti į Izraelį. Šalis įdomi, o tuo pačiu kontraversiška. Būtų įdomu pakeliauti ne tik labiausiai turistų lankomomis vietomis.

Kaip žmonėms susisiekti su jumis, jeigu jie susidomėtų organizuojamomis kelionėmis – maršrutais ir nuspręstų išbandyti kurią nors iš jų?

– Socialiniuose tinkluose aktyviai pasakoju apie savo atradimus. Besidomintys lai skambina pasitarti telefonu, o rimtesniems kelionių planams susitikime puodeliui arbatos. Galime ir ant piliakalnio krašto!

Asmenybės kelionėms visada priduoda įspūdžių, todėl ieškau, kas galėtų kuo autentiškiau papasakoti apie kraštą, amatus, kraštovaizdžius.

D. Kizerskienė

Labai norėčiau paminėti savo draugus, kurie ištikimai keliauja su „Daiva Travel“ ir tiek daug metų drąsina mane kurti maršrutus po Lietuvą. Jokia kelionė organizatoriui nebūtų sėkminga be žmonių, kurie keliauja darnoje. Man labai pasisekė, kad mano draugams svarbi Lietuva, kad jie yra žingeidūs ir kantrūs. Iš jų gaunu man labai svarbų grįžtamąjį ryšį ir palaikymą. Ne veltui „Daiva Travel“ šūkis yra: „Prasmė ieškoti, laimė surasti. Nes kelionėje esi Tu.“ Esu jiems be galo dėkinga!

Žmonės vis dažniau ryžtasi keliauti ir savarankiškai. Ką patartumėte tokiems keliautojams? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Kaip susiplanuoti tinkamą kelionės maršrutą?

– Keliavimas yra iš tų nedaugelio dalykų, kurie leidžia pajusti laisvę. Keliaukite iš širdies taip, kaip norisi. Gerkite aplinką, kvapus, garsus, spalvas, horizontus, nebijokite užkalbinti vietinių žmonių, lieskite objektus, ieškokite netradicinių dalykų – darykite viską, kad tų vietų būtų galima ilgėtis, kad visa tai taptų dalimi jūsų.

Klauskite ir dalinkitės patys. Jūsų maršrutas priklauso nuo jūsų pomėgių ir tikslų, bet siūlau nebijoti klausti patarimo ir tartis. Taip išvengsite nebūtinų klaidų ir sužinosite dar daugiau įdomių dalykų.

Sėkmingam laiko valdymui tiek didelei grupei su vadovu, tiek mažesnei kompanijai būtina iš anksto pasirinkti kelionės tikslą, lankomus objektus ir sustojimus būtiniausiems poreikiams (kuras, maistas, tualetas, nakvynės vieta).

Būna, kad „Google Maps“ žemėlapis paveda, pastudijuokit kelius ir posūkius iš anksto.

Numatykite laiko rezervo tarp kelionės taškų. Nežinia, kas gali sutrukdyti – kelio remontas ar gražus piliakalnis pakeliui.

Verta pasiskambinti prieš važiuojant į lankomus objektus. Lietuvoje atsitinka taip, kad mėgstami muziejai užsidaro savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, o kai kurie populiarūs pėsčiųjų takai šiuo metu yra avarinės būklės.

Jei tik leidžia galimybės – būtinai samdykite gidą arba prisijunkite prie kitų turistų. Skirtumas didžiulis – kai muziejuje ar kitame objekte išgirsti autentiškų pasakojimų, įspūdžiai visai kitokie.

Turėkite grynųjų pinigų. Kai kuriuose objektuose Lietuvoje vis dar nėra atsiskaitymo bankine kortele. Be to, gali pasitaikyti unikali galimybė nusipirkti braškių indelį, džiovintų voveruškų ar miško medaus.

Ačiū jums už pokalbį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video