Potvyniai Kėdainiuose ekstremalaus lygio dar nepasiekė, bet trūko labai nedaug
Taip sodai šalia Kėdainių atrodė 2022-aisiais./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Teigiama, jog kuo toliau, tuo daugiau vyks stichinių nelaimių ir ekstremalių situacijų. Kadangi Kėdainiai yra įsikūrę ant Nevėžio upės kranto, čia taip pat gali būti neišvengta rimtų potvynių, nors iki šiol jie ir nekėlė didelės grėsmės – per pastaruosius penkiolika metų mūsų rajone buvo fiksuoti tik trys didesni potvyniai – 2010, 2014 ir 2022 metais. Tiesa, ekstremalaus lygio jie tuomet nepasiekė, bet trūko labai nedaug – 2010 metais vandens lygis Nevėžyje buvo pakilęs iki 29,70 metro.
Nevėžis jau buvo patvinęs ir šiais metais
Iki ekstremalaus potvynio ne itin daug trūko ir užpernai.
„2022 m. potvynio metu vanduo siekė 28 metrus 85 centimetrus virš jūros lygio. Tais metais buvo apsemta dalis Skongalio maudymvietės persirengimo kabinų, tačiau žala nebuvo fiksuota“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas.
Anot jo, šiais metais sausio pabaigoje Nevėžio vanduo jau taip pat buvo nemenkai pakilęs. Vis tik tikrasis atšilimas dar tik prieš akis, tad spėlioti, kas laukia atšilus orams, J. Švedas nesiryžo.
„Vandens lygis Nevėžyje paskutinį sausio šeštadienį buvo pakilęs iki 27,5 metro. Kad būtų skelbiama ekstremali situacija, vandens lygis turi pasiekti 30 m virš jūros lygio“, – paaiškino pašnekovas.
Gelbėtojai dažnėjančių potvynių nefiksuoja
Nors ekstremali situacija Nevėžiui išsiliejus iš krantų nebuvo pasiekta, tačiau atvejų, kai ugniagesiams gelbėtojams teko padėti išpumpuoti žmonėms vandenį, būta ne kartą.
„Dėl upės potvynio Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos nebuvo kviestos atlikti gelbėjimo darbų per pastaruosius kelerius metus, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Andrius Eidimtas. – Tačiau visuomeninės paskirties pastatuose 2022 metų birželio 15–21 dienomis vanduo iš apsemtų rūsio patalpų buvo siurbiamas keturis kartus, o 2023 m. – du kartus: sausio 20 ir 23 dienomis.“
Pasidomėjus, ar potvynių metu, jei, pavyzdžiui, užtvindomas namo rūsys, žmonės gali kreiptis į ugniagesius gelbėtojus ir prašyti, kad šie išpumpuotų vandenį, A. Eidimtas sakė: „Kiekvieną situaciją vertina Bendrasis pagalbos centras, priimantis prašymus iš gyventojų. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų pavyzdžių, esant konkrečiam atvejui yra apžiūrima įvykio vieta ir vėliau priimami sprendimai dėl pagalbos gyventojams“.
Jei užtvindymas būtų ne gamtos stichijos padarinys, o tiesiog kokia nors techninė nelaimė, pasak ugniagesių gelbėtojų vado,žmonės turėtų kreiptis skubiosios pagalbos telefonu ir sužinoti, kas iš užlietų patalpų jiems galėtų padėti išpumpuoti vandenį: „Ugniagesių funkcijos apima tiek gaisrų gesinimą, tiek gelbėjimo darbusׅ. Jokių mokamų paslaugų ugniagesiai neteikia“.
„Dėl upės potvynio Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos nebuvo kviestos atlikti gelbėjimo darbų per pastaruosius kelerius metus.
A. Eidimtas
ESO potvyniams taip pat ruošiasi
Vienas iš rizikingiausių ir pavojingiausių potvynių užliejamų objektų – elektros pastotės. Artėjant potvyniui visada rekomenduojama gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpas jungimasis. Pasibaigus potvyniui jokiu būdu negalima liesti nutrūkusių laidų ar patiems remontuoti elektros prietaisų.
Pasak elektros skirstymo operatorius (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovės Rasos Juodkienės, ESO kaskart stebi potvynius ir imasi atitinkamų veiksmų, kad nebūtų padaryta žala tiek elektros pastotėms, tiek ir gyventojams: „Artėjant potvyniui, yra numatytas transformatorinių atjungimas, atsižvelgiant į prognozuojamą vandens lygį“.
Ir nors teigiama, jog didžiausi potvyniai per pastaruosius 15 metų Kėdainių rajone buvo 2010, 2014 ir 2022 m., tačiau jų metu, įmonės atstovės teigimu, gyventojai jokių didelių elektros trikdžių nepajuto ir žala nebuvo nefiksuota.
„Artėjant potvyniui, yra numatytas transformatorinių atjungimas, atsižvelgiant į prognozuojamą vandens lygį.
R. Juodkienė
Savivaldybė potvyniams teigia pasiruošusi
Šylant klimatui nuolat kartojama, jog gamtos stichijų tik daugės, todėl joms reikia ruoštis. Kaip sakė J. Švedas,Kėdainių rajono savivaldybė ES fondų ir savivaldybės lėšomis 2014–2020 metais įgyvendino projektą, kuriuo siekiama mažinti potvynių riziką, minimizuoti neigiamas klimato kaitos pasekmes ir mažinti ekosistemų bei šalies ūkio pažeidžiamumą.
„Įgyvendinus projektą sutvarkytas ir paaukštintas pylimas, esantis sodininkų bendrijoje „Užuovėja“. Sodininkų bendrijoje „Justinava“ įrengtas naujas pylimas ir sujungtas su jau esančiais pylimais, sutvarkytas „Justinavos“ polderio pralaidos reguliatorius (atbulinis vožtuvas)“, – padarytus darbus vardijo savivaldybės patarėjas.
Tiesa, šiems metams jokių darbų nėra nenumatyta. O jeigu iškiltų nenumatyta situacija, savivaldybės įstaigos esą yra pasirengusios reaguoti.
„2022 m. potvynio metu vanduo siekė 28 metrus 85 centimetrus virš jūros lygio. Tais metais buvo apsemta dalis Skongalio maudymvietės persirengimo kabinų, tačiau žala nebuvo fiksuota.
J. Švedas
Draudimo bendrovės didelių nuostolių neskaičiuoja
Kaip viena iš rekomendacijų apsisaugoti nuo potvynių nuostolių yra tiek gyvybės, tiek turto draudimas. Tačiau draudikai pastebi, jog pasakyti, kiek ir už kokias sumas jau yra padaryta nuostolių Kėdainių rajone, yra sudėtinga.
„Įvykusios stichinės nelaimės ne visada koreliuoja su registruotų žalų skaičiumi, ypač žvelgiant į ankstesnius metus ir regionus. To priežastis gana paprasta – regionuose gyventojai draudžiasi vangiau, todėl atitinkamai ir žalų registruojama mažiau, – aiškino draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius. – Peržvelgėme istorinius „Lietuvos draudimo“ duomenis, tai vertinant nuo 2018 m. mūsų bendrovėje nebuvo fiksuota žalų dėl potvynių Kėdainiuose ar rajone.
Nuo 2018 m. iki 2024 m. „Lietuvos draudime“ iš viso buvo registruota apie 125 potvynių sukeltų žalų. Tuo metu vien per 2023 m. gaisrų žalų mūsų bendrovėje registruota apie 1 tūkst.“.
Vis tik patyrus potvynio žalą, S. Abraškevičius, patarė pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė, mažinti nuostolį. Tuomet nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė taip pat pastebėjo, jog potvynių padarytų žalų mūsų rajone yra labai nedaug.
„Peržiūrėjome savo pastarojo dešimtmečio duomenis ir galime pasakyti, kad „Gjensidige“ klientų Kėdainių rajone potvyniai nenuskriaudė. Nuo 2013 m. esame registravę vos kelis atvejus, kai žmonės pranešė apie pakilusio vandens padarytus nuostolius. Jiems atlyginti išmokėta virš 4 tūkst. eurų“, – sakė V. Katilienė.
2 Komentarai
Kaip galima taip meluoti: „sutvarkytas „Justinavos“ polderio pralaidos reguliatorius (atbulinis vožtuvas)“, – padarytus darbus vardijo savivaldybės patarėjas“ – realybė: nė velnio tas vožtuvas nesutvarkytas – Justinavos sodai skęsta dar labiau nė iki to „sutvarkymo“
Kokie čia dabar potvyniai? Vienas juokas. Va sovietiniais laikais Skongalyje valtimis pro langus į namus įplaukdavo, iki Cukraus fabriko barakų luotais galėdavai atplaukti. Pusė Liudgirio dabar Telegos gatvės buvo užsemta. Beveik kaip Nemuno žemupyje būdavo.