Iki stichinio potvynio betrūksta vos daugiau kaip 1 metro (VIDEO, GALERIJA)

Jorūnė LIUTKIENĖ

Šiųmetinis potvynis neregėtas per pastaruosius 8 metus. Vanduo siekia 28 metrus 85 centimetrus virš jūros lygio. Ateinančios paros orų prognozė leidžia daryti prielaidą, kad bent jau daugiau vanduo nebekils, bet gyventojai raginami būti pasirengę.

Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai Vladas Rimkus, potvynio lygis tam specialiai įrengtoje vietoje prie pėsčiųjų tilto matuojamas net kelis kartus per dieną.

Nuo antradienio vanduo pakilo per 10 cm. Trečiadienio ryte jis siekė 28 metrus 85 centimetrus, kai stichinė potvynio riba yra 29 metrai 90 cm, bet, kaip teigia V. Rimkus, panikuoti nereikia ir ekstremali padėtis rajone nepaskelbta. Daug vilčių teikia ir būsimos oro temperatūros prognozės.

„Potvynio priežastys greičiausiai dėl kritulių gausos: esant dideliam kritulių kiekiui, vanduo nespėja susigerti į žemę, žemėje gausu drėgmės ir didelė dalis jo nuteka. Žemesnėse vietose susikaupęs vanduo sukelia potvynius“, – sako V. Rimkus.

,,Naktimis prognozuojamos šalnos, o dieną nebus krutulių, todėl tikėtina, kad vanduo daugiau nekils ir gal net pradės slūgti“, − viliasi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremalių situacijų komisijos primininkas Arūnas Kacevičius, kuriam per administracijos direktoriaus praktiką toks potvynis jau antrasis. 

„Dabar iki kritinės ribos dar neprieita“, − sako administracijos direktorius Arūnas Kacevičius./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

,,Norime perspėti gyventojus, kaip elgtis, nes tokio potvynio jau senokai nebuvo.

Kiek pamenu, tai apie 2014 metus turėjome rajone tokį potvynį ir net didesnį nei šiandien. Dabar iki kritinės ribos dar neprieita“, − sako administracijos direktorius A. Kacevičius.

Rajono savivaldybės specialistai aptarė padėtį ir pasitelkė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesius – jie nuvyks į semiamas teritorijas, įvertins padėtį konkrečiose vietose bei išdalins gyventojams parengtas atmintines.

Be to, tarnybos pasitikrino ir pasiruošė priemones: valtis, siurblius.

Šis vandens pakilimas Nevėžio upėje yra priskiriamas prie retesnių. Didesni potvyniai būna maždaug kas 10 metų.

Vietiniai Skongalio gatvės gyventojai gerai pamena, kai vanduo siekė jų gyvenamųjų namų laiptus prieš maždaug 8 metus.

Pašiliuose vanduo yra grėsmingai pakilęs, bet pavojaus dar nekelia.

„Visi, kurie gyvena Pašiliuose, yra protingai įsivertinę ir savo namus pasistatę taip, kad jų nesemia“, − padėtį įvertino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rytis Vieštautas. 

„Įrengti kanalizacijos šuliniai mieste yra iškelti virš maksimalios galimos užsėmimo amplitudės ir jų tikrai potvynis neužsems“, − sakė R. Vieštautas.

,,Pašiliuose ir „Užuovėjos“ sodų bendrijoje, kur sodų namukai yra žemai ir yra tikimybė, kad gali būti užsemta teritorija bei kitose pavojingose zonose, žmonės turi stebėti situaciją, būti budrūs ir ypatingai saugoti savo mažamečius vaikus. Sukelti aukščiau daiktus“, − primena A. Kacevičius. 

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus specialistai primena gyventojams, kad negalima gerti, maistui gaminti naudoti potvynio metu užlietų šulinių vandens, sugedusių, senų maisto produktų. Naudokite tik parduotuvėje pirktą fasuotą vandenį. Užteršto vandens nenaudokite indams plauti, skalbti, praustis.

Nusprendę statyti, pasitarkite su specialistais

Kėdainių rajono savivaldybės teritorija yra išvagota upių ir jų intakų slėniais. Gyvenamosios vietovės istoriškai kūrėsi ir augo upių pakrantėse, slėnių aukštutinėse terasose ar jų prieigose. Kai kurios sodybos ar jų grupės, sodų masyvai įsikūrė visai netoli vandens, nepaisydami potvynių grėsmės (10-0,1%). Reikia įsivertinti, kad vykstant klimato kaitai potvynių grėsmė didėja, o jų pasekmės sunkėja.

Kėdainių krašte statomos sodybos nėra pritaikytos gyvenimui potvynio metu, todėl ekstremali situacija gali padaryti nemažai nuostolių: sunaikinti ar sugadinti turtą, pasėlius, atsargas, gali nukentėti gyvuliai, ūkio inventorius bei technika, užsiteršti paviršinis ir šulinių vanduo.

Sodų bendrijose namus projektuoti galima, tačiau atidžiai renkantis naują gyvenamąją vietą reikėtų kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės architektūros skyrių pasitarti ir įsivertinti, ar saugu vienoje ar kitoje teritorijoje vietoje statytis namus ir kaip tai reiktų geriau padaryti, vis dėlto nusprendus rizikingoje zonoje gyventi. Kėdainių rajono bendrajame plane yra nustatytos saugios ribos, įvertinus vidutinius potvynių pakilimo lygius.

Dėl klimato kaitos potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje. Manoma, kad pavasario potvyniai formuosis anksčiau, jų mastas bei intensyvumas XXI a. turės mažėjimo tendenciją, o vakarinėje šalies dalyje XXI a. pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai tikėtina beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį.

Nepamirškite, kad potvynis gali:

sugriauti pastatus ir tiltus,

nutraukti elektros tiekimo linijas,

plukdyti automobilius,

ridenti akmenis,

išversti medžius,

išplauti naujus griovius, kanalus,

suformuoti grunto nuošliaužas,

užnešti nuosėdomis užlietas vietas.

Jau buvo 154 katastrofiški potvyniai

Atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą nustatyta, kad Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai.

Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie 70-75 proc. atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvejų.

Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasario ir žiemos metu, atitinkamai apie 60 ir 35 proc. atvejų.

Vienas iš didžiausių potvynių vyko 1958 metais balandžio mėnesį. Jo pradžia užfiksuota 16, o pabaiga – 24 dieną. Vanduo virš Vandens matavimo stoties nulinio lygio ribos buvo pakilęs

 450 cm. Buvo užlieta dalis Kėdainių gyvenamųjų ir pramoninių rajonų bei gretimos Nevėžio pakrančių apylinkės Kėdainių rajone. Tokio potvynio tikimybė ~ 1,5% , o dažnumas apytikriai kas 70 metų.

Duomenys ir literatūros šaltiniai liudija, kad potvynių, kurie pagal dabar galiojančius kriterijus būtų priskirtini stichiniams, bent kelis kartus būta Nevėžyje ties Kėdainiais ir Nevėžio intako Obelies žemupyje, čia jie dažnai susiję su prasta tvenkinių sistemų priežiūra. Didžiausi iš jų kilo 1980 ir 1994 m. 

Primename gyventojams, kad geriausia yra evakuotis iš pavojingos vietovės ir potvynio zonos dar iki kylant pavojui, tačiau jeigu nusprendėte likti dar iki potvynio apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.) bei palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.

Parūpinkite ne mažiau kaip 5-ioms paroms:

ilgai negendančių maisto produktų,

medikamentų,

geriamojo vandens

degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,

mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Be to:

Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.

Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.

Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.

Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti. 

Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.

Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Apdrausti savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą – visais atvejais svarbu ir reikalinga, o ypač gyvenant ten, kur gresia potvynis.

2 Komentarai

  • Jeigu matuojat Nevezio vandens lygi 3 kartus per diena, kodel neskelbiat viesai, pvz meteo.lt hidrologine informacija, Kedainiu nera, nors Panevezys ir Babtai yra. Neturi priejimo prie interneto ar IT neivalde Kedainiu klerkai?

  • […] „2022 m. potvynio metu vanduo siekė 28 metrus 85 centimetrus virš jūros lygio. Tais metais buvo apsemta dalis Skongalio maudymvietės persirengimo kabinų, tačiau žala nebuvo fiksuota“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas. […]

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video