Popamokinė veikla – investicija vaiko ateičiai
Kuo naudinga popamokinė veikla? Ar ji padeda lavinti įvairius vaiko įgūdžius? Ar prisideda prie vaiko asmenybės formavimo? Tokius klausimus kelia daugelis tėvų, besirūpinančių savo atžalų sėkminga ateitimi.
Psichologų teigimu, kuomet šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus ekranų, neretai jie tampa mažiau fiziškai aktyvūs, bjursta jų nuotaika, atsiranda nervinė įtampa. Todėl visai nesvarbu, ar vaikas judrus, ar lėtas, tačiau popamokinė veikla jam neabejotinai reikalinga dėl daugelio priežasčių – energijos nukreipimas tinkama linkme, aktyvumas, atsakomybės jausmo ugdymas, organizuotumas, noras siekti tikslų, kritinio mąstymo ugdymas, pasitikėjimas savimi, savojo „aš“ suvokimo svarba.
Norint pasirūpinti vaiko užimtumu, kuris padės geriau pažinti save ir atsiskleisti, nereikia žvalgytis kažkur toli, nes popamokinės veiklos pasiūla Kėdainiuose išlieka išties gausi – būrelius siūlo ne tik tokios įstaigos kaip muzikos, dailės mokyklos ar sporto centras, bet ir miesto bei rajono mokyklos, kuriose popamokinės veiklos sąrašas išties ilgas.
Veikla, skirta saviraiškai
Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija tenkina ne tik mokinių mokymosi, bet ir saviraiškos poreikius. Mokyklos bendruomenė supranta, kad neformalusis švietimas – visos progimnazijos veiklos svarbi dalis, nes dalyvaudami popamokinėje veikloje mokiniai ne tik prasmingai planuoja savo laisvalaikį, bet ir ugdosi socialines, dalykines ir bendrąsias kompetencijas, nuostatas sveikai ir aktyviai gyventi, tampa kūrybingi, pilietiški ir atsakingi ne tik progimnazijos, bet ir savo krašto bendruomenės nariai. Be abejo, tai kartu ir prevencinė priemonė.
[quote author=“J. Gaučienė“]Dauguma mokinių noriai lanko būrelius, ypač pradinėse klasėse. Sunkiau yra sudominti vyresniųjų klasių mokinius.[/quote]
„Popamokinė veikla progimnazijoje – tai ir klasių, bendruomenės renginių organizavimas, projektinė, neformaliojo švietimo programų, organizacijų veikla, tai išvykos, kelionės, ekskursijos“, – teigia LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Naruševičienė.
[quote author=“R. Naruševičienė“]Mes suprantame, kad neformaliojo švietimo veikla labai priklauso nuo būrelio vadovo, jo kompetencijos ir charizmatiškumo – juk tai pirmiausia imponuoja mokiniams. O pas mus dirba daug iniciatyvių, kūrybingų mokytojų, kurie savo noru organizuoja popamokinę veiklą, patys yra atviri naujovėms ir išbandymams.[/quote]
Pasak pašnekovės, planuojant naujų mokslo metų neformaliojo švietimo veiklas yra atliekamos apklausos dėl mokinių saviraiškos poreikių.
„Mokytojų tarybos posėdyje aptariami apklausų rezultatai rodo, kad ryški muzikos ir sporto krypčių dominavimo tendencija. Taip pat mokiniai noriai priima naujoves: atsižvelgdami į jų poreikius šiais mokslo metais pasiūlėme kelias naujas programas – tai „Robotika“, „Eksperimentinė fizika“, „Mažoji laboratorija“, „Garsai ir spalvos anglų kalba“, baletas, Mikalojaus Daukšos ateitininkų kuopa. Šie būreliai tapo labai populiarūs. Mokiniams reikia ne tik kažko naujo, bet ir įvairovės. Aišku, jie renkasi ir tradicinius būrelius – meno kolektyvus, dailės studiją, futbolo, plaukimo, kvadrato būrelius. Dažnas neapsiriboja viena programa, išbando kitas. Tai, manome, yra normalus reiškinys, vaikas turi išbandyti daug ką, kad galėtų atsirinkti.
Mes suprantame, kad neformaliojo švietimo veikla labai priklauso nuo būrelio vadovo, jo kompetencijos ir charizmatiškumo – juk tai pirmiausia imponuoja mokiniams. O pas mus dirba daug iniciatyvių, kūrybingų mokytojų, kurie savo noru organizuoja popamokinę veiklą, patys yra atviri naujovėms ir išbandymams“, – pasakoja R. Naruševičienė.
Taigi šiais mokslo metais progimnazijoje veikia net keturiasdešimt neformaliojo švietimo programų. Jose dalyvauja 75 % mokinių.
„Mums svarbu, kad po pamokų kiekvienas mokinys prasmingai leistų laiką, socializuotųsi, būtų užimtas progimnazijoje. Tačiau dažnai mokiniai stokoja laiko, nes lanko rajono neformaliojo švietimo įstaigas. Be abejo, mes džiaugiamės tokiais mokiniais, tikslingai panaudojame jų gebėjimus.
Vykdydami neformaliojo švietimo veiklas ateityje planuojame siūlyti mokiniams daugiau techninės kūrybos, gamtamokslinių programų, įsigyti modernių ugdymo priemonių“, – teigė R. Naruševičienė.
Aktyviausi pradinių klasių mokiniai
Tuo tarpu kokia popamokinė veikla Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje yra populiariausia, išskirti kiek sunkiau: „Taip yra, nes visi vaikai yra skirtingi, turintys savo individualius pomėgius. Žinoma, labiausiai juos žavi sportas, šokiai, kompiuteriai, galimybė patyrinėti mini laboratorijoje. Yra nemaža dalis vaikų, kurie myli gimtąjį žodį. Progimnazijoje stiprus ir mokinių lyderystės ugdymas“, – teigia progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Gaučienė.
– Kiek būrelių mokykla siūlo mažiesiems bei vyresniųjų klasių moksleiviams?
– Mūsų progimnazijoje mažiesiems siūloma 17 būrelių, vyresniesiems – 16. Tiskūnų Juozo Paukštelio skyriuje – 4. Pradinėse klasėse didesnis dėmesys skiriamas meniniam ir kalbiniam ugdymui. Ugdome ir mokinių gamtamokslines kompetencijas, nemažai vaikų lanko sportinio, intelektualinio, etnokultūrinio ugdymo būrelius. Vyresniesiems mokiniams siūlome lankyti 11 skirtingų – dailės, muzikinio, sportinio, sveikos gyvensenos, informacinių technologijų, gamtos pažinimo, patriotinio, kalbinio, kraštotyrinio, socialinio ugdymo krypčių būrelius.
– Nuo ko priklauso, kokias veiklas moksleiviai renkasi – nuo mokytojo, vaikams patogaus laiko ar tiesiog nuo paties užsiėmimo?
– Kiekvienais metais vaikai patys pasirenka, ką veikti po pamokų. Kartais ir mokytojai pakalbina, siekdami skatinti mokinį tobulėti, užtikrinti popamokinį užimtumą. Mokyklos mokytojai noriai veda neformaliuosius užsiėmimus, nes tai įdomu ir mokiniams, ir mokytojams. Būrelio laikas yra derinamas pirmiausia prie tikslinės lankančių mokinių grupės turimo laisvo laiko po pamokų ir siekiama atrasti visiems patogią susitikimų dieną ir laiką.
– Ar mokykloje dirbantys mokytojai noriai imasi papildomos veiklos – užimti vaikus po pamokų?
– Dauguma progimnazijos mokytojų yra savo srities entuziastai. Jie noriai imasi papildomos veiklos. Dėl mokinių nuovargio po pamokų sudominti juos būrelio metu nėra lengva, tik taikydami aktyviuosius ugdymo metodus, atsakingai ruošdamiesi būsimam susitikimui su vaikais, neformaliojo švietimo vadovai sugeba sukaupti jų dėmesį ir sudominti užsiėmimo turiniu.
– Ar apskritai moksleiviai noriai lanko būrelius, kuriuos siūlo mokykla?
– Dauguma mokinių noriai lanko būrelius, ypač pradinėse klasėse. Pradinėse klasėse tik keli procentai mokinių nelanko jokio būrelio. Sunkiau yra sudominti vyresnių klasių mokinius. Paauglystėje dalis jaunų žmonių negeba atrasti laisvo laiko saviugdai. Galbūt mano, kad to nereikia. Galbūt šiandienos jauno žmogaus „draugas“ telefonas, planšetė, kompiuteris užima jo laisvalaikį. Nors galime pasidžiaugti, kad nemaža dalis progimnazijos paauglių yra labai užimti ne tik darbo dienomis po pamokų, bet ir savaitgaliais. Progimnazija siekia, kad vaikai noriai lankytų pageidaujamus būrelius.
Svarbus ir tėvų vaidmuo
– Kokiu būdu apie siūlomą popamokinę veiklą vaikai sužino?
– Prasidėjus naujiems mokslo metams klasės vadovai išsamiai supažindina vaikus, per pirmąjį tėvų susirinkimą – tėvelius apie galimybes pasirinkti pageidaujamą būrelį. Administracija garsiai apie tai paviešina per pirmuosius seniūnų, mokinių savivaldų pasitarimus, dalykų mokytojai per pirmąsias pamokas informuoja vaikus. Be to, informacija teikiama internetinėje svetainėje, mokiniams skirtame informaciniame stende. Esant poreikiui, direktorės pavaduotoja ugdymui konsultuoja mokinius, jų tėvelius apie būrelio pasirinkimo galimybes. Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, sprendžiant vaikų elgesio ir ugdymosi problemas, taip pat padedama atrasti savąją saviugdos kryptį.
– Ar kasmet mokykla siūlo tuos pačius būrelius? O gal kiekvienais metais pasiūlote vis kažką naujo?
– Kiekvieną pavasarį apklausiame mokinius dėl būrelių poreikio kitiems mokslo metams, vykdome ir „Būrelių mugę“, siekdami išsiaiškinti mūsų mokytojų siūlomas neformaliojo švietimo programas. Žinoma, laikomės ir tradicijų. Kai kurie būreliai, pavyzdžiui, šiuolaikinio šokio kolektyvai, jaunučių ansamblis, „Molinukas“, anglų kalbos būrelis, jaunųjų kompiuterio žinovų būreliai, dailės studija, mokinių savivaldos, jaunųjų žurnalistų, jaunųjų muziejininkų, gyvuoja jau dešimtmetį. Vaikams šios veiklos patinka. Prieš dvejus metus pradėjo veikti „KTU klasė“, vykdoma jaunųjų tyrėjų veikla bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu, „Žalioji akis“ – gamtamokslinis ugdymas pradinėse klasėse, praėjusiais metais – „ASU klasė“, būrelis „Jaunieji policijos rėmėjai“, bendradarbiaujant su Kėdainių rajono policijos komisariatu. Kitais metais planuojame išpildyti vaikų norą lankyti robotikos būrelį.
– Kaip moksleiviai reaguoja į siūlomas naujoves? Ar jos sulaukia dėmesio?
– Į pastarųjų praėjusių metų naujus būrelius vaikai reagavo labai teigiamai. Užsiėmimų turinys patrauklus, įdomus, kviečiami įvairūs lektoriai, veiklos vyksta ir kitose erdvėse – rajono įmonėse, įstaigose, universitetuose. Veiklos integruojamos, ugdomi mokinių kūrybiniai sugebėjimai, parengiamos patrauklios mokinių kūrybinių darbų parodos tiek Kėdainių švietimo pagalbos tarnyboje, tiek progimnazijos erdvėse. Svarbiausia, kad mokinių susidomėjimas naujovėmis nemažėja.
– Ar mokykloje teikiate informaciją apie neformalaus ugdymo institucijas Kėdainiuose? Tokias kaip muzikos mokykla, dailės mokykla, sporto centras.
– Apie neformaliojo ugdymo institucijas Kėdainių mieste visada yra informuojama mokslo metų pradžioje tėvų susirinkimo metu. Teikiama informacija apie formalųjį švietimą papildančias programas Kėdainiuose bei kitas neformaliojo švietimo veiklas, neformaliojo švietimo teikėjus progimnazijoje, kartais net siūlomos kitokios neformaliojo švietimo formos, kuriose kartu su vaiku dalyvautų tėvai. Tenka teikti ir individualias konsultacijas tėveliams dėl kryptingo vaiko ugdymo kitose įstaigose, jei pastebime vaiko gabumus.
– Ar prie popamokinės veiklos organizavimo prisideda mokinių tėveliai?
– Svarbu, kad tėvai dalyvautų ugdymo procese. Kai kuriuose būreliuose tėveliai yra gana aktyvūs. Dalyvauja bendruose renginiuose, išvykose, konkursuose, veda pamokas, įvairius praktinius užsiėmimus. Džiaugiamės sulaukdami pastebėjimų, kas popamokinėje veikloje galėtų būti kitaip. Būtinai reaguojame. Visada maloniai nuteikia tėvų gražus žodis ir nuoširdus džiaugsmas dėl vaiko patiriamos sėkmės būrelio veiklos metu. Visada norisi glaudesnio ryšio su tėveliais.
Rajono mokyklos neatsilieka
Pasidomėjus, kokia popamokinė veikla išlieka populiariausia rajono mokyklose, paaiškėjo, jog saviraiškai ir laisvalaikiui daugiausiai dėmesio sulaukia sritys, skirtos kūno kultūrai ir sportui, meniniam ugdymui, sveikos gyvensenos propagavimui, techninei kūrybai, socialiniams bei komunikaciniams gebėjimams ugdyti, projektinei veiklai.
„Neformaliojo švietimo būreliai mokiniams – prasmingas laisvalaikio leidimas po pamokų, o kartais, atstovaujant varžybose, konkursuose dar ir garsinamas gimnazijos vardas ne tik rajone, bet ir šalyje. Pradinių klasių mokiniai lanko gimnazijos siūlomus būrelius: sporto, šachmatų, kulinarijos ir jaunučių chorą. Gimnazijos patalpose net keturis kartus per savaitę vyksta dailės mokyklos organizuojami užsiėmimai pradinukams. Vyresniųjų klasių mokiniai turi galimybę lankyti trijų rūšių sporto būrelius, chorą, gitaristų būrelį, tautinius šokius, radiją, kulinarijos, rankdarbių, meninio skaitymo, dailės būrelius bei dalyvauti projektinėje KTU klasės bei ekonominės bendrovės veikloje“, – pasakoja Josvainių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Skaidrūnė Vyšniauskienė.
[quote author=“S. Vyšniauskienė“]Mokiniams siūlomos tik tos veiklos sritys, kurios juos domina, kuriose jie gali save išreikšti, o profesionalūs būrelių vadovai patraukliomis veiklomis pritraukia nemažai mokinių.[/quote]
Pasak jos, organizuojant popamokinę veiklą visuomet atsižvelgiama į mokinių poreikius ir polinkius, gimnazijos tradicijas, veiklų tikslingumą, gimnazijos galimybes. Mokiniams siūlomos tik tos veiklos sritys, kurios juos domina, kuriose jie gali save išreikšti, o profesionalūs būrelių vadovai patraukliomis veiklomis pritraukia nemažai mokinių.
„Kalbant apie būrelių vadovus, jie – stiprūs lyderiai, savo srities profesionalai, padedantys atpažinti mokinių gebėjimus, polinkius, sudarantys sąlygas jiems tobulėti, aktyviai reikštis mėgstamoje veiklos srityje“, – teigia pašnekovė.
Veikla, teikianti džiaugsmą
Nors mokyklos gali pasiūlyti moksleiviams daugelį sričių, padedančių atsiskleisti, nevertėtų pamiršti, jog popamokinė veikla neturėtų vaiko išvarginti vaiko, ypač kai labiausiai būrelius labiau linkę lankyti pradinių klasių moksleiviai.
Specialistai pataria atsižvelgti į tai, kad užklasinės veiklos turėtų būti tiek, jog vaikams ji teiktų džiaugsmą ir malonumą, netaptų prievole ir netrukdytų siekti gerų rezultatų moksle. Kita vertus, renkantis veiklą po pamokų vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko charakterio savybes: energingi vaikai turėtų rinktis daugiau judrumo reikalaujančias pamokas, ramesni – rankdarbių, fotografijos, kulinarijos pamokas.
Tiesa, skirtingi užsiėmimai gali sudominti tiek berniukus, tiek mergaites, todėl nereikėtų popamokinės veiklos skirstyti į tinkančias tik berniukams arba tik mergaitėms.
