Politikai nuo mokesčių gyventojų atleisti neskubėjo

Paskutiniame praėjusių metų rajono tarybos posėdyje pasidžiaugę, kad surinko apie 2 mln. eurų viršplaninių lėšų, valdantieji visgi nebuvo dosnūs ir stebuklo su finansinėmis problemomis susiduriantiems krašto gyventojams sukurti neskubėjo. Vienam jų leista atidėti žemės nuomos mokestį, bet jam bus skaičiuojami delspinigiai, o kiti, prašę finansinio palengvinimo, valdančiųjų malonės nesulaukė. Nepaisant to, kad opozicija ir nepriklausomi tarybos nariai bėrė argumentus, kodėl savivaldybė galėtų ir turėtų ne tik elgtis nuosekliai savo sprendimuose, bet ir įsijungti žmogiškąjį faktorių, tai valdančiųjų neįtikino.

Nuo delspinigių mokėjimo neatleido

Savivaldybės administracija metų gale iš „Aušros“ žemės ūkio bendrovės gavo prašymą dėl susidariusių nepalankių gamtos sąlygų, sumažėjus išmokoms už deklaruotus pasėlius, padidėjus žemės nuomos kainoms, kritus produkcijos supirkimo kainoms, sunkumų vykdant įsipareigojimus (paskolos, lizingas), atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2024 m. sumokėjimo terminą ir išdėstyti mokėjimus pagal pareiškėjo pateiktą mokesčio sumokėjimo grafiką bei atleisti nuo 2024 metais priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Matoma, kad jau pernai bendrovė dirbo nuostolingai ir turėjo 18,5 tūkst. eurų grynojo nuostolio, tačiau Mokesčių lengvatų svarstymo komisija nusprendė, kad atidėti mokesčio sumokėjimo terminą leis, bet nuo delspinigių bendrovės neatleis – įmonė vis tiek turės sumokėti 6,3 tūkst. eurų mokesčių ir susidariusius delspinigius – apie 30 Eur per mėnesį.

Dalius Sarafinas, sakė, esą savivaldybė nėra bankas, kad atidėjinėtų mokesčius.

Aut. past.

Tiesa, valdančiųjų frakcijai nepriklausantiems politikams kilo pagrįstas klausimas, kokia gi tokio sprendimo nauda, jei bendrovė ar šiaip, ar taip turės susimokėti tiek visus mokesčius, tiek delspinigius – sprendimas realiai yra niekinis, nes bendrovė, laiku nesumokėjusi mokesčių, ir be komisijos sprendimo turėtų tokias pačias finansines sankcijas.

„Bendrovės prašymas yra pagrįstas ir galėtume svarstyti prašymo tenkinimą pilna apimtimi, – sakė Lina Šlamienė pridurdama, kad atidžiai išnagrinėjo bendrovės pateiktą prašymą ir visus jos prisegtus dokumentus. – Bendrovė dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio anksčiau nebuvo kreipusis, akivaizdu, kad ji iš tiesų patiria sunkumus. Joje dirba apie 10 mūsų kraštiečių, jiems mokamas didesnis nei minimalus atlygis, ir tai yra tas verslas, kuris dešimtmečius moka mokesčius savivaldybei ir niekada anksčiau nėra prašęs jokių lengvatų“.

Politikė pridūrė, kad įprastai valstybinė mokesčių inspekcija tenkina visus be išimties verslo prašymus išdėlioti mokesčių mokėjimą ilgalaikiam terminui ir neskaičiuoja delspinigių.

„Jei valstybė gali žiūrėti lanksčiai, tai mes, savivalda, juo labiau galėtume žiūrėti lanksčiai. Visai neseniai susirinkę visi sveikinome žemdirbius ir dėkojome jiems. Pademonstruokime ne deklaratyvų dėmesį, o realiai padėkime jiems“, – siūlė konservatorė.

„Jie nekiša rankų į savivaldos kišenę, tiesiog prašo atleisti nuo delspinigių. Jei jie neprašytų pagalbos iš savivaldybės ir tiesiog nemokėtų laiku mokesčių, jie vis tiek mokėtų tuos delspinigius. Tai kokia čia mūsų pagalba verslui, ūkininkams?“ – klausė ir Kęstas Šlama.

Jiems oponavo valstiečių frakcijai priklausantis Dalius Sarafinas, sakydamas, esą savivaldybė nėra bankas, kad atidėjinėtų mokesčius. Ūkininkas, socdemas Jonas Talmantas taip pat supratimo savo kolegoms neparodė, sakydamas, kad ūkininkas, besinuomojantis žemę iš valstybės, ar šiaip, ar taip moka nedideles sumas, lyginant su žemės nuoma iš privataus asmens.

„Neturėtų skųstis“, – sakė J. Talmantas.

Ūkininkė Erlenda Turskienė taip pat stojo piestu prieš pagalbą kolegoms, sakydama, kad komisija išnagrinėjo klausimą ir nebėra ko toliau diskutuoti.

Valdančiųjų balsais, kaip visada, buvo priimti sprendimai, absoliučiai ignoruojant opozicijos ir valdantiesiems nepriklausančių politikų siūlymą padėti ūkininkams.

Žmogiško požiūrio iš savivaldybės klerkų prašė ir senjorė, susidurianti su sveikatos problemomis ir finansiniais sunkumais, tačiau ir jai buvo užtrenktos durys.

Aut. past.

Dar vienam ūkininkui lengvatos taip pat nesuteikė

Į savivaldybę pagalbos kreipėsi ir kraštietis ūkininkas Rimantas V., kuris prašė suteikti jam 20 proc. lengvatą jo mokamam valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Lengvata per metus siektų 4,8 tūkst. eurų, bet per metus šis ūkininkas į savivaldybę sumoka daugiau kaip 20 tūkst. eurų nuomos mokesčio.

Žmogus informavo, kad dalis jo Pernaravoje nuomojamo žemės ploto apaugęs krūmynais, pelkėtas, labai nelygus. 2024 m. pasėlių deklaracijoje 7 ha ploto nedeklaruojama, nes nėra galimybės tvarkingai nušienauti augmenijos.

2023–2024 m. suprojektuoti tikslias laukų ribas, ūkininkas savo lėšomis samdė matininką, kad parengtų NŽT laukų projektą ilgalaikiai nuomai. Projektavimo ir sprendimo metu 7 ha ploto atsisakyta.

Vis dėlto Mokesčių lengvatų svarstymo komisija nusprendė, kad ūkininkas galėjo deklaruoti nurodytą plotą ir gauti išmokas, todėl nesutiko suteikti prašomos mokestinės lengvatos.

Sprendimui ir vėl nepritarė opozicija ir nepriklausomi tarybos nariai, tačiau, tradiciškai, jokie argumentai valdančiųjų neįtikino.

„Siūliau taikyti šiam žmogui 20 proc. lengvatą. Žmogus dėjo pastangas atsisakyti ekonomiškai nenaudingos žemės, samdė matininką. Taip pat noriu priminti, kad pagalbos prašo ne stambus verslas, o mūsų krašte veikiantis šeimos ūkis.

Taryba, atmesdama šį prašymą, elgiasi nenuosekliai. Reikia prisiminti vienos žemės ūkio bendrovės metai iš metų teiktus prašymus suteikti jiems lengvatas, galiausiai net buvo priimtas sprendimas norminiame dokumente įrašyti mokestinę išimtį, kuri taikoma konkrečiai tam ūkio subjektui“, – sakė K. Šlama įvardindamas tokį savivaldybės administracijos elgesį kaip bandymą nulupti paskutinį kailį nuo žmogaus, tiesiog bandančio išgyventi.

Nepaisant to, kad opozicija ir nepriklausomi tarybos nariai bėrė argumentus, kodėl savivaldybė galėtų ir turėtų ne tik elgtis nuosekliai savo sprendimuose, bet ir įsijungti žmogiškąjį faktorių, tai valdančiųjų neįtikino.

Aut. past.

Senjorei teks susimokėti 1,6 tūkst. eurų

Žmogiško požiūrio iš savivaldybės klerkų prašė ir senjorė, susidurianti su sveikatos problemomis ir finansiniais sunkumais, tačiau ir jai buvo užtrenktos durys.

Moteris savivaldybę informavo, kad A. Kanapinsko g. 1A esantis pastatas pernai nebuvo nuomojamas. Ji yra pensininkė, gauna pensiją ir kitų pajamų neturi. Turi sveikatos problemų, reikalingos išlaidos vaistams, medicinos priežiūros priemonėms ir procedūroms. Iš nuomos mokesčio sukaupti lėšų nepavyko, nes buvo reikalingos investicijos į nenaudojamo pastato remontą ir išlaikymą.

Deja, argumentai nepasirodė įtikinami, todėl senjorė turės susimokėti 1,6 tūkst. eurų siekiantį nekilnojamojo turto mokestį.