Po karantino – vaikų stovyklų bumas (FOTOGALERIJA)

 Po karantino – vaikų stovyklų bumas (FOTOGALERIJA)

Pasak stovyklų organizatorės G. Čečkauskienės, vaikai labai noriai įsitraukė į įvairias veiklas, užduotis ir smagiai leido laiką.

Pedagogai kalba jau ir apie „prarastąją kartą“

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Po karantino ir ilgalaikio socialinio atstumo tiesiog neįtikėtino populiarumo šiemet sulaukė Kėdainių rajone organizuojamos vaikų stovyklos. Panašu, kad jos tapo tikra psichologine ir emocine atgaiva. Kad vaikai ir jų tėveliai laukė stovyklų, rodo stovyklų  populiarumas dar šioms net neprasidėjus – į daugumą jų vietos rezervuotos vos paskelbus stovyklų datas.

Tačiau įpusėjus veikloms, pedagogai vis garsiau prabyla ir apie karantino padarinius – problemas dėl sumenkusio vaikų fizinio aktyvumo, kai kurių nesugebėjimą savarankiškai ir kokybiškai savimi pasirūpinti, emocines ir psichologines bėdas. Vis drąsiau kalbama ir apie tai, kad karantino sąlygomis jau auginame „prarastąją kartą“.

Reikėjo poilsio

Ypatingo populiarumo šiemet sulaukė asociacijos „Mes kitokie vaikai“ pirmą kartą Kėdainiuose organizuota specializuota stovykla vaikams su sutrikimais, specialiaisiais poreikiais, autizmu ir augantiems socialinės rizikos šeimose.

Asociacijos pirmininkė Jurgita Gasiūnienė sakė, jog stovyklos „Spalvota vasara“ tėveliai labai laukė.

„Vietas užpildėme per 48 valandas nuo informacijos paskelbimo apie planuojamą organizuoti stovyklą, – į klausimą, ar noriai dalyviai registravosi, atsakė J. Gasiūnienė. – Kadangi mūsų stovykla tokia yra pirmoji, tai ir palyginti srautų galimybės su ankstesniais metais nėra. Bet, jei stovykla būtų buvusi praeitais metais, mūsų asociacijos šeimos, mielai būtų sutikę dalyvauti panašia sudėtimi ir tempais.“

Asociacijos pirmininkė teigė, jog šeimos po karantino yra ištroškusios poilsio, nes su spec. poreikių vaikais dirbti namuose yra labai didelis ir sudėtingas darbas: „Šiems vaikams žodyje „mama“ netelpa žodis „pedagogas“ ir tai labai sunkiai suderinama.

Tėvai išgyveno išskirtinai krizinį laikotarpį ir yra labai pervargę, o ir stovykla šiems vaikams yra iššūkis ir mokslas, tačiau sulaukėme pakankamai dėmesio ir noro dalyvauti, pabūti drauge, „išsiventiliuoti“, pasidalinti mintimis. Bendruomenėje visos problemos sumenksta.“

Asociacijos „Mes kitokie vaikai“ ir G. Čečkauskienės nuotr.

Karantinas kirto negailestingai

J. Gasiūnienė sako, jog stovykloje vaikai jautėsi gana puikiai, nors daliai jų tikrai nebuvo lengva prisitaikyti.

„Tačiau padedami savanorių (pedagogų ir mamų) ir stovyklos svečių iš policijos ir gaisrinės, iššūkius gana neblogai įveikėme.

Žinoma, vieniems sekėsi sunkiau, kitiems greičiau įsitraukti į veiklas. Buvo ir tokių, kurie stebėjo kitus per atstumą, dalyvauti taip ir neprisivertė, bet vis tiek atvykdavo kitą dieną pabūti kartu, – pasakojo pašnekovė ir apgailestavo, jog daliai vaikų karantino pasekmės yra akivaizdžiai didžiulės ir krizė yra tikrai gili. – Tai liečia ypač jautrius, savyje užsisklendusius vaikus, kurie ypač didelės reikšmės socializacijai neteikė iki karantino arba buvo bendruomenės atstumti dėl išskirtinai unikalios saviraiškos, pasaulėžiūros.“

Pasak asociacijos pirmininkės, dažnai tai gilūs vaikai ir labai kūrybingi, nesuprasti, neatskleisti, tie, kurie nesulaukė emocinio ryšio ir palaikymo su pedagogais mokyklose.

„Šiems vaikams karantinas kirto kritinį kirtį ir juos susigrąžinti į visuomenę bus galima tik su ilgu psichologo, organizuotu mokyklos pedagogų komandos darbu, kiekvieną atvejį nagrinėjant atskirai ir taikant tik jiems parinktus unikalius metodus, – savo pastebėjimais apie kitokių vaikų psichologinę bei emocinę būseną po stovyklos dalijosi J. Gasiūnienė. – Šeimos su šiais atvejais savarankiškai susitvarkyti nėra ir nebus pajėgios. Sunku pasakyti, kiek tokių vaikų yra Kėdainių rajone, bet tikrai kviečiu stebėti, atpažinti ir laiku padėti.

Kiekvienas laikmetis turbūt turi savo prarastąją kartą ir mes ją užgyvenome. Gaila ir liūdna.“

Tėvai išgyveno išskirtinai krizinį laikotarpį ir yra labai pervargę, o ir stovykla šiems vaikams yra iššūkis ir mokslas, tačiau sulaukėme pakankamai dėmesio ir noro dalyvauti, pabūti drauge, „išsiventiliuoti“, pasidalinti mintimis. Bendruomenėje visos problemos sumenksta.

J. Gasiūnienė

Vaikai išsiilgę gyvo bendravimo

Asociacijos „Mes kitokie vaikai“ ir G. Čečkauskienės nuotr.

Kiek kitokios nuotaikos vyravo „Kėdainių sporto centro“ organizuotoje stovykloje „Vasara. Vasara? Vasara!”, kuriai vadovavo ilgametę patirtį turinti sporto trenerė Gerda Čečkauskienė.

„Stovyklas organizuoju panašiai tiek laiko, kiek dirbu pedagoginį darbą – 25 metus.

Tėvai vaikus į stovyklas registruoja žymiai aktyviau tada, kai jos kainuoja kuo mažiau arba visai nieko nekainuoja, – pastebėjo G. Čečkauskienė. – Bet tai ne vien stovyklų bėda viską gauti nemokamai.

Su vaikų stygiumi mes nesusiduriame, nes jau esame „užsiauginę“ savo kartą moksleivių, kurie per daug metų pažino mus, ką ir kaip mes organizuojame. Dėl to ir vietos stovykloje užsipildė greitai (buvo keletas atšauktų vietų dėl tėvelių pasikeitusių atostogų planų).“

Kaip pasakojo vadovė, dėl stovyklų organizavimo sulaukta daugiau buitinių organizacinių klausimų – po kelis vaikai gyvens, kaip sportuos, ar reikia galimybių paso, ar bus dezinfekuojamos patalpos, rankos, ir pan. Tuo metu vaikai mėgavosi pagaliau ištrūkę į kitą aplinką.

„Vaikai tikrai išsiilgę gyvo bendravimo: labai smagu stebėti ir dirbti, organizuoti jiems tinkančias veiklas, jie noriai priima siūlomus žaidimus, iššūkius, vakarones, diskusijas, pokalbius tarpusavyje be telefonų!“ – šypsojosi pašnekovė.

Vaikai tikrai išsiilgę gyvo bendravimo: labai smagu stebėti ir dirbti, organizuoti jiems tinkančias veiklas, jie noriai priima siūlomus žaidimus, iššūkius, vakarones, diskusijas, pokalbius tarpusavyje be telefonų! Aš asmeniškai juos atimu.

G. Čečkauskienė

Vadovės prašymas tėveliams

G. Čečkauskienė turėjo keletą pastabų ir tėveliams dėl vaikų auklėjimo ir parengimo gyvenimui, kurias drąsiai išsakė: „Ne visi vaikai mokyti švaros ir tvarkos (savo erdvėse), ne visi žino, kaip tolerantiškai priimti, gyventi vienoje erdvėje su kitu žmogumi.

Yra vaikų, kurių ir buitinės žinios „yra plintuso lygio“. Bet atvažiuoja – ir pramoksta! Ir tikrai nemažai!

Prašymas tėveliams: išleidote vaiką, neskambinėkite kas vakarą, negraudinkite vaikų, kaip jūs jų pasiilgote, kaip be jų verkia močiutė, senelis, o kaip liūdi šuniukas ir katinėlis! Bus negerai kas nors, vadovas pats jums paskambins.

Visi vaikai sužiūrėti ir sukontroliuoti – jie turi mokėti paverkti prie medžio, turi išmokti pasakyti, kada jam negerai, turi paskaudėti išdilgintą koją ir žinoti, kad tokiu atveju labai padeda koją ar ranką tiesiog paseilinti ir praeis.

Vaikai turi mokėti susiverti žemuoges ant smilgos. Jie taip pat turi išmokti paguosti, padrąsinti liūdintį draugą.“

Sumažėjęs fizinis pajėgumas

Net kelių stovyklų vadovas Vaidas Simonavičius pastebėjo, jog pradžioje vaikai į stovyklas registravosi ne taip sparčiai kaip kiekvienais metais.

„Manau, tam įtakos turėjo karantinas. Bet šiek tiek jį atlaisvinus, iš karto pasipylė registracijos ir užsipildė visos pamainos, – sakė V. Simonavičius. – Aš organizuoju 9 stovyklas ir šiuo metu jau visos pilnai užpildytos. Vietų liko vos keletas.“

Anot organizatoriaus, po karantino jautėsi kai kurių tėvų baimė: „Bet išaiškinus, kaip bus dirbama su vaikais, tėvai nusiramina“.

Taip pat, anot pašnekovo, po ilgo sėslaus laiko matosi kai kurių vaikų svorio prieaugis ir sumažėjęs fizinis pajėgumas: „Vaikai labai greitai pavargsta po sportinių užduočių. Bet, turiu pasakyti, kad labai nori bendrauti.

Jiems įdomios visokios veiklos ypač, kur reikia kuo daugiau judėti. Šiaip vaikai tikrai jaučiasi laimingi ir kai kurie kartoja mano vadovaujamas stovyklas net po kelias pamainas.“

Kėdainių „Ryto“ progimnazijos organizuotos dvi stovyklos jau įvyko. Jų vadovė Sigita Vieviesienė sakė, jog vietos čia užsipildė taip pat labai greitai.

„Vaikai pasiilgę veiklos, bendravimo, noro patirti kūrybos ir atradimų, buvimo kartu džiaugsmą. O jei dalyviai prašo pratęsti stovyklą ar ją dar kartą organizuoti, manau, kad jie jautėsi puikiai, – džiaugėsi stovyklos vadovė ir pridėjo, jog jokių karantino pasekmių vaikų elgesyje neįžvelgė: „Susitiko po labai ilgo nesimatymo, tačiau jokių neįprastų dalykų jų elgesyje ar bendravime nepastebėjome. Noras bendrauti, būti kartu būdavo visada“.

Asociacijos „Mes kitokie vaikai“ ir G. Čečkauskienės nuotr.

Laisvų vietų nebėra

Tuo metu, kai kalbėjomės su Kėdainių dailės mokykla organizuojamos stovyklos „Vasaros kūrybinės dirbtuvės“ vadove Gina Kaukliene, stovykla dar nebuvo įvykusi. Ji vyks rugpjūčio pabaigoje – 16-20 dienomis. Tačiau pašnekovė pasidžiaugė: „Mūsų stovykla kiekvienais metais domisi nemažai vaikų. Todėl, tik paskelbus apie stovyklą, užsipildė visos vietos ir laisvų vietų nebėra likę.“

Tačiau, kol stovykla neįvyko, G. Kauklienė negalėjo pasakyti, kokia vaikų savijauta bei emocijos po karantino.

„Kiekvienais metais organizuojamos stovyklos labai patinka vaikams. Pastebime, kad į jas grįžta dalis tų pačių vaikų“, – apie praėjusių metų susidomėjimą pasakojo vadovė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video