Po dešimčių metų – atgal į mokyklinį suolą (fotogalerija, video reportažas)
Argi ne geras jausmas vėlei, bent jau valandėlei, sugrįžti į mokyklą, kuri kartais tapdavo kančia, tačiau kurioje pralėkė vienos gražiausių ir mieliausių gyvenimo akimirkų?
„Taip, labai gera!“ – į šį klausimą vienbalsiai atsakytų visas būrys buvusių Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos mokytojų ir auklėtinių – net 40 abiturientų ir 15 dešimtokų laidų, nuo 1956-ųjų iki 2016-ųjų metų, šeštadienį sugužėjusių į buvusią savo mokyklą iš visos Lietuvos ir trumpam vėl tapusių viena didele šeima.
Tądien Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus Mokytojus, o šventė buvo skirta ir Surviliškio miestelio 515 metų jubiliejui.
Kiek svetelių susirinko!…
Susirinkusiesiems koncertavo dabartiniai pagrindinės mokyklos moksleiviai, o kartu su jais į sceną lipo ir mokytojai, ir vairuotojai, ir kiemsargis. Po spalvingo moksleivių koncerto, kuriame jie svečiams šoko atliko įvairias dainas, šoko polką, valsą, grojo liaudies instrumentais, pasirodė Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus kapela „Liepupis“.
Buvę mokyklos moksleiviai patys lipo į sceną – dalijosi prisiminimais, dėkojo mylimiausiems savo mokytojams bei apipylė juos gėlėmis.
„Mokyklą baigusių moksleivių ir į užtarnautą poilsį išėjusių Surviliškio V. Svirskio pagrindinės mokyklos mokytojų šventė „Po šlamančiais beržais prie Svirskio kryžiaus“ vyksta kas penkerius metus, šiemet – jau trečiąjį kartą, – šypteli direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Lukšienė, ir pati kadaise buvusi šios mokyklos auklėtine. Ji džiugiai mosteli ranka į sporto salę, iškilmingai šventei tapusia puikia erdve keliems šimtams svečių. – Gera matyti pilnutėlę salę. Pažiūrėkite, svečių sulaukėme bent dviejų šimtų.“
[#gallery=283#]
Mokyklos šokiuose rado gyvenimo meilę
Mokyklos laikus moteris mena su nostalgija. „Kadangi mūsų klasė buvo labai draugiška, tai ir mokykla buvo draugiška su mumis. Iki šiol esame labai vieningi, jau dvidešimt penkerius metus kas penketą metų čia, Surviliškyje, rengiame savo klasės susitikimą. Į mokyklą labai gera sugrįžti. Ji tokia išaugusi, išgražėjusi“, – pasakoja 1990-ųjų dvyliktokų laidą baigusi surviliškietė Irma Kriščiūnienė. Tuo metu Vinco Svirskio vidurinėje mokykloje ji ne tik įgavo vidurinį išsilavinimą, bet ir atrado… savo gyvenimo meilę.
„Kaip tik buvau baigusi vienuolika klasių, o ketveriais metais už mane vyresnis tą pačią mokyklą baigęs Rolandas buvo tik ką sugrįžęs iš armijos. Susipažinome mokyklos šokiuose. Po metų aš pasiėmiau atestatą, o jis įsidarbino technologijų ir informacinių technologijų mokytoju. Juo dirba iki šiol.“
Iki šiol prisimena vienas kito šunybes
„Gera susitikti su bendraklasiais. Net po šitiek metų vėl pertraukiam vienas kitą per dantį, primename, kas ką iškrėtė kokioje dešimtoje klasėje, puikiai prisimename, kas kokią pravardę turėjo, – juokiasi Vidmantas Cechanavičius, Gudžiūnų seniūnijos seniūno pavaduotojas. Viena iš jo bendraklasių – dabartinė Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos direktorė Lolita Klečkauskienė. – Atrodo, ką tik baigėme mokyklą ir išsibarstėme kas kur. Prisiminimai – tokie spalvingi ir gyvi.“
B. Cechanavičius tarsteli, kad mokykla kartas nuo karto tapdavusi didžiausiu vargu. „Gyvenome dešimt kilometrų nuo mokyklos. Kartais nebūdavo autobuso, tad slapčia džiūgaudavome, kad nereikės eiti į mokyklą… tačiau tėvai mus į mokyklą vis tiek atveždavo“, – juokiasi vyriškis.
40 kilogramų košės
Kol mokyklos sporto salėje vyko jausmingas koncertas ir bendraklasių susitikimas su mokytojais, Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos darbuotojos lauke, po šlamančiais beržais, virė perlinių kruopų ir žirnių košę.
„Iš viso šventei paruošėme kokius 40 kilogramų košės, – pasakojo mokyklos darbuotoja Dalia Kupstienė ir geranoriškai sutiko pasidalinti receptu. – Kruopų reikia dėti dvigubai daugiau negu žirnių. Atskirai išmirkyti per naktį kruopas ir žirnius. Ryte, kai jau bus išbrinkę, atskirai virti ir būtinai nuolat maišyti, kad neprisviltų. Išvirus kruopas ir žirnius supilti kartu, įberti druskos, pipirų, gerai išmaišyti. Padažui reikės pakepinti lašinius ir rūkytas dešreles. Genialumas slypi paprastume.“
Jauniausieji šventės dalyviai taip pat nenuobodžiavo – juos labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ pradžiugino „Dadu“ ledais.
