Paskaičiavo, kiek augo atlyginimai Kėdainiuose

 Paskaičiavo, kiek augo atlyginimai Kėdainiuose

BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Nors ir sunku buvo pajusti, tačiau praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį kėdainiečių pajamos, pasirodo, augo ir perkopė daugiau nei pusantro tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių. Suvedusi 2023 m. ketvirtojo ketvirčio duomenis tokia statistika dalijasi „Sodra“. Dirbančiųjų skaičius mūsų rajone, lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, beveik nekito, o tai reiškia, kad darbo rinka ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje išliko stabili. Vis tik gaunančiųjų nedarbo išmokas skaičius lyginant su 2022-aisiais Kėdainių rajone kiek ūgtelėjo.

Statybininkų atlyginimai augo labiausiai, bet vis tiek išlieka vieni mažiausių

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės darbuotojų darbo pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir siekė 2 tūkst. 60 eurų. 

Vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo 10,6 proc. arba 122 eurais, iki 1 tūkst. 275 eurų. Metinė infliacija 2023 m. gruodį siekė 1,2 proc.

Tuo metu Kėdainiuose atlyginimai, „Sodros“ duomenimis, augo dar labiau nei Lietuvos vidurkis – 12,9 proc. ir pakilo nuo 1 tūkst. 425,1 iki 1 tūkst. 608,4 eurų.

Kalbėdama apie pajamų didėjimą pagal sektorius, K. Zitikytė atkreipė dėmesį, kad statybininkų atlyginimai padidėjo bene daugiausiai – 16 proc. Vis dėlto labai džiaugtis nėra kuo.

Kristina Zitikytė apie labiausiai didėjusias statybininkų pajamas: „Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 tūkst. 480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas“./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

„Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 tūkst. 480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas“, – paaiškino „Sodros“ analitikė.

Padaugėjo gaunančių bedarbio pašalpas

Kaip pastebėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja, praėjusiais metais ne tik darbdaviai neskubėjo atleisti esamų ar priimti naujų darbuotojų, bet ir darbuotojai rečiau bei atsakingiau keitė darbovietes.

„Vis dėlto dėl 2023 metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio padidėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2023 metais nedarbo išmoką gavo 1 tūkst. 300 asmenų, o 2022-aisiais – 1 tūkst. 100, – sakė K. Zitikytė. – Lietuvoje nedarbo išmokas praėjusiais metais gavo 9,5 tūkst. žmonių daugiau nei 2022 metais.“

Kėdainiuose atlyginimai, „Sodros“ duomenimis, augo dar labiau nei Lietuvos vidurkis – 12,9 proc. ir pakilo nuo 1 tūkst. 425,1 iki 1 tūkst. 608,4 eurų.

Aut. past.

Labiausiai „sensta“ švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriai

Apžvelgdama praėjusių metų darbo rinką, „Sodros“ ekspertė kaip vieną iš nerimą keliančių ženklų įvardijo skirtingų sektorių „senėjimą“. Ypatingai tai jaučiama itin svarbiose sveikatos priežiūros ir švietimo srityse.

„Vidutinis Lietuvos apdraustųjų amžius – 44 metai. Jau kurį laiką aiškiai matomos dvi veiklos sritys, kuriose dirbančiųjų amžius viršija vidurkį. Tai švietimas, kuriame dirba vidutiniškai 50 metų žmonės, bei žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – čia vidurkis siekia 48 metus, – kalbėjo K. Zitikytė. – „Jauniausi“ yra aukštos pridėtinės vertės sektoriai, kuriuose darbo pajamos didžiausios. Tai informacija ir ryšiai – čia vidutiniam darbuotojui 36 metai, ir finansinė ir draudimo veikla – 38 metai.“

Dėl išaugusios bedarbystės padaugėjo ir gaunančiųjų bedarbio pašalpas.
2023 metais nedarbo išmoką gavo 1 tūkst. 300 asmenų, o 2022-aisiais – 1 tūkst. 100

Aut. past.

Pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, ryškėjo pirmosios tendencijos

Kaip žinia, pernai pasikeitė vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka. Dabar vietoje anksčiau buvusios 12 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, nuo 2023 m. galima rinktis 18 arba 24 mėnesius. Atsirado neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), gali prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Jau ryškėjo ir pirmosios, tačiau ne galutinės tėvų pareigų pasiskirstymo tendencijos.

Kol kas skaičiai rodo, kad praėjusiais metais absoliuti dauguma – 90 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys. 1 tūkst. 340 vyrų pasinaudojo neperleidžiamais mėnesiais. 

„Neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti bet kuriuo vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu, tad tikėtina, kad aiškesnis vaizdas bus matomas tik į šių metų pabaigą.

Pavyzdžiui, jei vaikas gimė 2023 m. pradžioje, o šeima pasirinko gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 24 mėnesiai ir nusprendė neperleidžiamais mėnesiais pasinaudoti nuo 22 iki 24 mėnesio, tik 2024 m. paskutiniais mėnesiais pamatysime, kaip tėvai pasidalino vaiko priežiūra per visą išmokos mokėjimo laiką“, – paaiškino analitikė. 

Rinkdamiesi vaiko priežiūros išmokų mokėjimų trukmę, gavėjai pasidalino į dvi beveik lygias dalis: 53 proc. rinkosi 18 mėnesių trukmę, kai išmokos dydis siekia 60 proc. buvusio kompensuojamojo darbo užmokesčio ant popieriaus, 47 proc. rinkosi 24 mėnesių trukmę, kai pirmaisiais metais mokama 45 proc., vėliau 30 proc. buvusių vidutinių pajamų.

Neperleidžiamais mėnesiais gavėjas gauna 78 proc. savo buvusio darbo užmokesčio ant popieriaus, tai yra ne mažiau, nei siekė buvęs atlyginimas į rankas. Palyginti, anksčiau absoliuti dauguma gavėjų – 93 proc. – rinkosi dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas. 

10 Komentarai

  • jeigu sudėjus valdžiažmogio atlyginimą ir mano minimalų, o po to paskaičiavus vidurkį, tai mano vidutinis atlyginimas pašoktų iki 3000 eurų.

    • O kodėl neieškai normalaus darbo kur ne minimumą moka? Kas trukdo?

      • Mokykloje liūlį tampė, nesimokė ir dabar niri bulves skusdamas uždirbti pusantros štukės. Taip nebūna. Ūčys fėdia, ūčys student

    • Statistika tokio metodo, kaip tamstos pateiktas, nenaudoja, nes jis kvailas. Juk realybėje taip nebūna, kad vienas ,,valdžiažmogis“ ir vienas ,,minimalininkas“. Valdžiažmogių“ būna keletas ar keliolika, o ,,minimalininkų“ šimtai ir tūkstančiai. Pvz., pirmųjų yra 10, antrųjų 100. Pirmųjų alga 5000, antrųjų 500. Vidutinis šių asmenų atlyginimas toks: 5000×10+500×100/10+100 —> 909.

      • pasirodo kai kas su humoru nedraugauja!

    • pasirodo kai kas su humoru nedraugauja!

  • Jeigu ponai valgo mėsą, o darbininkai bulves, tai reiškia jog visi valgome cepelinus.

    • Čia super geras vidurkio paiškinimas!

  • Ko rasinejet jei gerai gyvenant aš gerai uždirbti ir mokesčių nemoku sau dyrbu

  • Valdžiasnukiai sau atlyginimus keliasi ir su ubagų minimumu juos sudėję,rodo ant kiek pakilę,,vidutiniškos“algos.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video