Paliktos nuodingos atliekos – tiksinti ekologinė bomba?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Liepos pabaigoje ugniagesiai gelbėtojai ir aplinkosaugininkai skubėjo į jau neveikiančią įmonę „Kėdainių oda“, iš kur buvo gautas apsaugos darbuotojo pranešimas apie teršalų nuotėkį. Dėl incidento tyrimas vis dar vyksta, tačiau kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kiek nuodingų atliekų yra likę bankrutuojančios įmonės teritorijoje ir ar Kėdainiai, o kartu ir visa Lietuva, nesėdi ant tiksinčios ekologinės bombos. Tuo metu savivaldybė tikina, kad viskas, kas jų galioje, yra daroma, kad nelaimė neįvyktų ir teršalai kuo skubiau būtų likviduoti. Tačiau panašu, kad teršalų likvidavimo procesai gali užtrukti.

Žala nedidelė

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, dėl ištekėjusių teršalų Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) atlieka patikrinimą.

„Turime tik tokią informaciją, kad į lietaus nuotekų tinklus išsilieję teršalai nepateko ir didelės žalos nepadarė. Užterštas tik gruntas, kuris yra išvalytas ir likviduotas. Taigi, tai kol kas liepos pabaigoje įvykęs incidentas nesukėlė didelių neigiamų pasekmių“, – užtikrino G. Muznikas.

Tą pačią informaciją patvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (AAI) viršininkas Kęstutis Celiešius: „Išsiliejo gamybinės nuotekos. Kiekis tikslinamas. Gamybinėse nuotekose vyrauja organinė tarša – BDS7 su chromu ir kitais sunkiaisiais metalais.

Atlikus paviršinių nuotekų tyrimus, išleistuve į Obelės upelį AAA laboratorija BDS7 teršalu padidintos taršos nenustatė. Sunkiųjų metalų tyrimai dar neatlikti“.

O kol nėra galutinių tyrimų rezultatų, tol, anot K. Celiešiaus, nėra numatyta ir bauda.

„Sankcijos dydis skaičiuojamas pagal galiojančias metodikas, atskirai už kiekvieną neteisėtai į aplinką išleistą teršalą“, – sakė inspekcijos viršininkas.

Kad teršalai nepateko į nuotekų tinklus, dar kartą patvirtino ir UAB „Kėdainių vandenys“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas.

„Niekas iš tikrųjų negali nustatyti, kiek teršalų ten buvo, kiek išbėgo ir kiek susigėrė į žemę.

Į mūsų fekalijų tinklus, valymo įrenginius teršalai niekur nepateko.

Aplinkosaugininkų laboratorija ėmė tyrimus ir, kiek man yra žinoma, nenustatė jokių pažeidimų“, – kalbėjo vandens tiekimo bendrovės vienas iš vadovų.

Savivaldybė negali nieko padaryti

Pasiteiravus, kiek teršalų vis dar yra jau nebeveikiančios įmonės teritorijoje, K. Celiešius neatskleidė.

„Jonavos AAI pareigūnai atlieka bankrutuojančios UAB „Kėdainių oda“ neplaninį patikrinimą bei pradėjo avarijos tyrimą, todėl tyrimo detalių viešai pateikti dar negali“, – sakė inspekcijos vadovas.

Tuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G. Muznikas teigė, kad savivaldybė prie talpų neturi teisės atlikti jokių matavimų. Tai atlieka AAD. Todėl, anot jo, kiek ten yra likę teršalų, jis negalintis pasakyti.

„O dėl teršalų laikymo sąlygų ir tolimesnio talpų buvimo ten AAD atlieka tyrimą ir plačiau pakomentuoti galėtų tik jie. Kontrolę, privalomus nurodymus pagal funkcijas skiria minėtas departamentas, – sakė savivaldybės atstovas. – Šiuo metu už bankrutuojančią įmonę bei jos veiksmus atsakingas yra bankroto administratorius.

Savivaldybė neturi priemonių, kuriomis galėtų išspręsti šitą teršalų klausimą. Negali komentuoti AAD atliekamo patikrinimo ir įpareigoti administratoriaus nuimti tas talpas ar atlikti kokius nors kitokius veiksmus grėsmei sumažinti. Nurodymus įmonei duoda AAD.

Savivaldybė rūpinasi tik tuo, kad įmonės veikla nebūtų kenksminga rajono gyventojams ir aplinkai. Mes, bendradarbiaudami su AAD, stebime situaciją, kokia ji bus toliau.“

„Kėdainių vandenų“ technikos direktorius R. Gailiūnas apgailestavo, jog apie tolimesnius tyrimus ir jų eigą jų niekas daugiau neinformuoja – žino tik tiek, kad išsiliejo teršalai ir stebėjo situaciją.

Vis tik jis pripažino: „Mums svarbiausia, kad nepakliūtų į valyklą kažkokios cheminės medžiagos, kurios nužudytų visas bakterijas. Tad mes tą naktį kas valandą tikrinome, ėmėme tyrimus iš ateinančio pramonės vamzdyno, kad tik nepakliūtų mums čia kokių nors cheminių medžiagų. Bet pas mus tikrai nepakliuvo“.

Ne pirmas kartas

R. Gailiūnas prisiminė, jog ši kenksmingų medžiagų dozė, išsiliejusi iš „Kėdainių odos“ teritorijos, nėra pirmoji: „Anksčiau taip pat patekdavo jų nuotekos, vadinamasis distiliatas, į mūsų valymo įrenginius. Tačiau dabar esame užblokavę vamzdį ir jie neturi galimybių išleisti savo nuotekų į mūsų tinklus.“

Tuo metu K. Celiešius, paklaustas, ar nemano, jog Kėdainiai sėdi ant tiksinčios ekologinės bombos, užtikrino, kad po pastarojo išsiliejimo Jonavos AAI pareigūnai davė privalomąjį nurodymą bankrutuojančios „Kėdainių odos“ bankroto administratoriui išvežti nuotekas arba pateikti dokumentus, kad gamybinių nuotekų kaupimo rezervuarai sandarūs ir cheminėmis medžiagomis užterštos nuotekos ateityje nepateks į aplinką. Sandariose talpose laikomos nuotekos ir jose esantys teršalai savaime nekelia grėsmės aplinkai.

Baigus tyrimą, bankroto administratoriui bus duoti privalomieji nurodymai teritorijoje esančias kenksmingas medžiagas sutvarkyti“.

O tyrimas, pasak inspekcijos vadovo, turėtų būti baigtas, kai bus gauta visa medžiaga. Tačiau tai gali užtrukti dėl painaus ir sudėtingo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo.

„Žiūrint pagal minėtą įstatymą, pareigūnai, pamatę ir nustatę pažeidimus, priima sprendimus. Toliau pagal tą patį įstatymą su įmone ar tos įmonės atstovu, šiuo atveju, su bankroto administratoriumi, derina terminus, per kiek laiko jis gali visus reikalus sutvarkyti.

Yra numatyta, kad įmonei suteikiama teisė pasakyti, per kiek laiko ji gali tai padaryti. Jei pareigūnas mato, kad įmonė gali susitvarkyti per mėnesį, tada jis gali skirti terminą ir su niekuo nederinęs. Tačiau, jei per tokį terminą susitvarkyti neįmanoma, tada prasideda derinimai, – sudėtingas procedūras aiškino K. Celiešius. – Jeigu tai trunka nuo mėnesio iki trijų, terminą gali derinti su tiesioginiu vadovu, o jeigu nuo 3 iki 6 mėnesių – sudaroma komisija dėl privalomųjų nurodymųįvykdymo terminų nustatymo, kuriai pirmininkauja atstovas iš Aplinkos ministerijos. Taigi, tas Kontrolės įstatymas yra gana painus ir sudėtingas.“

Buvo išsinuomojusi „Baltijos oda“

Kol vyksta tyrimas, Jonavos AAI vadovas plačiau komentuoti „Kėdainių odos“ situacijos ir sankcijų negalėjo, o paklaustas, kokios sankcijos gresia, jei įmonė laiku nesusitvarkys pavojingų atliekų, „Rinkos aikštei“ sakė: „Dėl juridiniam asmeniui duoto privalomojo nurodymo neįvykdymo numatyta administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui, neįvykdžius privalomojo nurodymo teikiamas ieškinys teismui, prašant įpareigoti juridinį asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.“

Tuo metu į klausimą, ar įmonės atstovai noriai bendradarbiauja ir nesikrato atsakomybės, pašnekovas tepasakė: „AAD pareigūnai atlikdami tyrimą vykdo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei suteiktų įgalinimų“.

Besidomint daugiau „Kėdainių odos“ likimu ir jos savininkais, paaiškėjo, jog dar visai neseniai ją buvo išsinuomojusi ir veiklą vykdė „Baltijos oda“. Tai patvirtino ir K. Celiešius.

„Nuomos sutartis galiojo nuo praeitų metų spalio iki šių metų birželio, kurioje buvo leista įmonei vykdyti veiklą. Tačiau dabar yra viskas nutraukta, sustabdyta ir vėl viską tvarko bankroto administratorius“, – patikslino inspekcijos viršininkas.

Atliekas ketina utilizuoti per 3–4 mėnesius

Pabandžius susiekti su „Baltijos odos“ atstovais internete nurodytais telefonų numeriais, paaiškėjo, kad vienas iš jų, oficialiai paskelbtas „Baltijos odos“ svetainėje, yra nenaudojamas, o kitu telefonu atsiliepusi moteris pasakė, kad jau seniai nutraukė ryšius su šia įmone ir numetė ragelį, o pabandžius susisiekti dar kartą, jo nebekėlė.

Užmegzti ryšį su minėtos įmonės atstovais pavyko per socialiniame tinkle esančią „Baltijos odos“ paskyrą. Įmonės atstovai į jiems pateiktus klausimus sutiko atsakyti raštu.

– Ar įmonėje vis dar yra vykdoma veikla?

– UAB „Baltijos oda“ nuo 2021 m. birželio 23 dienos gamyklos teritorijoje veiklos nevykdo. Mūsų turimais duomenimis, veikla šiuo metu nėra vykdoma gamyklos teritorijoje. Veiklos sustabdymą lėmė tai, kad bendrovėje 2021 m. kovo–balandžio mėnesį buvo nustatytas COVID-19 ligos protrūkis, dėl ko buvo netekta dalies klientų, o taip pat kad daugiau nei 5 mėnesius nuo prašymo pateikimo iš UAB „Kėdainių vandenys“ nebuvo gautas leidimas prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos.

Bendrovė buvo paruošusi techninį projektą, kaip bus užtikrinamas nuotekų padavimas į centralizuotą nuotekų valymo sistemą, buvo atlikti parengiamieji darbai, pastatyti papildomi rezervuarai, papildoma nuotekų valymo sistema, parengta visa reikiama dokumentacija, tačiau iki veiklos nutraukimo dienos nebuvo užbaigtas nuotekų pajungimas prie centralizuotos sistemos.

– Kodėl išsiliejo kenksmingos medžiagos?

– Mūsų turimais duomenimis, išsiliejo nuotekos, kurios yra susikaupusios nuotekų šalinimo įrengimuose (rezervuaruose). To priežastis buvo prakiuręs rezervuaro ventilis. Išsiliejo tik labai maža dalis atliekų, kadangi buvo susidaręs mažas tarpas prakiurusioje vietoje. Ši vieta buvo lokalizuota ir užsandarinta.

– Kokios tai buvo medžiagos?

– Šiame rezervuare yra susikaupusios dalinai išvalytos nuotekos, kurios susidarė gamybos procese. Šiais rezervuarais UAB „Baltijos oda“ veiklos vykdymo metu nesinaudojo. Atliekos susikaupė dar bankrutuojančios UAB „Kėdainių oda“ veiklos vykdymo metu.

Kokios konkrečiai išsiliejo medžiagos ir ar tai atitinka įstatymais keliamoms normoms, mes atsakyti negalime, nes mūsų bendrovė nedarė nuotekų tyrimo.

Mūsų turimais duomenimis, mėginius po šio įvykio taip pat paėmė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, kurie turėtų įvertinti, kokios tai nuotekos ir ar apskritai buvo padaryta žala aplinkai.

– Kiek jų išsiliejo?

– Kaip jau minėjome aukščiau, konkrečių duomenų apie išsiliejusių atliekų kiekį neturime, tačiau, pagal turimą informaciją, jų išsiliejo labai mažas kiekis dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

– Kiek iš viso atliekų dar yra likę teritorijoje?

– Teritorijoje yra likusios atliekos nuo bankrutuojančios UAB „Kėdainių oda“ vykdomo laikotarpio, tačiau šiuo metu mes negalime pateikti konkrečių skaičių. Nuotekos vis dar yra rezervuaruose, kuriuos artimiausiu metu ketinama pradėti tvarkyti ir utilizuoti. Utilizavimo darbus pagal sutartį tarp bankrutuojančios UAB „Kėdainių oda“ ir UAB „Baltijos oda“ atliks UAB „Baltijos oda“.

– Ar ketinama jas kaip nors likviduoti? Jei taip, tai kada ketinama tai padaryti?

– Kaip minėta aukščiau, atliekos bus utilizuojamos. Šiuo metu yra rengiamas atliekų utilizavimo planas ir grafikas. Utilizavimo darbai turi prasidėti jau kitą savaitę. Atliekų utilizavimas truks preliminariai 3–4 mėnesius. UAB „Baltijos oda“ yra pasitelkusi trečiuosius asmenis (atliekų utilizavimo užsiimančia bendrove), kurie specializuojasi atliekų tvarkyme. Jie bendrovei ir padės saugiai ir laikantis visų teisės aktų pašalinti atliekas.

Atliekų šalinimo procesas būtų buvęs pradėtas.

– Ar nebijote, jog kenksmingų medžiagų laikymas, gali kada nors virsti ekologine nelaime?

– Šiuo metu tiek Bendrovė, tiek ir atliekų tvarkyme specializuojantys asmenys, nemato grėsmės, kad šios atliekos gali sukelti neigiamų padarinių aplinkiniams ar gamtai. Incidentas yra laikomas mažu, todėl žalos aplinkiniams ir gamtai neturėjo būti padaryta.

UAB „Baltijos oda“ buvo atlikusi teritorijoje UAB „Kėdainių oda“ paliktų atliekų, kurios saugomos mobiliose saugyklose, tyrimus ir nustatė, kad dalyje jų yra beveik pilnai išvalytos nuotekos (atliekos), o dalyje jų (nuotekos) atliekos neviršija maksimalią tokioms atliekoms keliamą normą.

Taigi, belieka tikėtis, kad „Kėdainių odos“ teritorijoje esančios nuodingos atliekos nevirs ekologine nelaime ir nepasikartos Pietų Amerikoje, Argentinoje, netoli Trelevo miesto, neseniai įvykęs scenarijus, kai lagūna tapo ryškiai rožinės spalvos.

Toks lagūnos vandens spalvos pasikeitimas – ne natūralus procesas: vietiniai tikina, kad įlanką užteršė netoliese esantis pramonės parkas. O aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad tokia tarša žudo galimybę „išgyventi bet kokiai gyvybei“ vandenyje.

Anot specialistų, rožinį atspalvį lėmė natrio sulfito atliekos, kurias žuvų ūkiai naudojo oksidų dėmėms nuo krevečių valyti. Vietinių teigimu, lagūna spalvą pakeičia jau ne pirmą kartą, tačiau dabartinė įlankos būklė yra „intensyvesnė“ nei kada nors anksčiau.