Pašiliuose degė gyvenamasis namas

 Pašiliuose degė gyvenamasis namas

Sekmadienio rytą Kėdainiuose aidėjo specialių tarnybų sirenos. Gausios ugniagesių ir medikų pajėgos skubėjo į Pašilių kaimą, mat buvo pranešta, kad dega namas, o viduje gali būti žmonių.

Sustiprintos pajėgos

Sekmadienį 11.01 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimo Vasaros 2-ojoje gatvėje dega namas, viduje gali būti žmonių. Į įvykio vietą išsiųstos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuota Kauno greitoji medicinos pagalba. Netrukus Bendrasis pagalbos centras sulaukė ir dar vieno skambučio apie degantį namą. Šį kartą skambino ne šeimininkė, o kaimynai. Papildomai buvo išsiųstos Pramonės, Josvainių, Šėtos ugniagesių komandos.

Degė atvira ugnimi

Po dešimties minučių atvykus pirmosioms gelbėtojų pajėgoms gyvenamasis namas degė atvira liepsna, pro langus veržėsi dūmų kamuoliai. Paaiškėjo, kad namo savininkė spėjo išbėgti iš namo vos pamačiusi liepsnas. Moteris buvo ištikta šoko. Ją apžiūrėjo medikai. Medikai budėjo įvykio vietoje, o ugniagesiai kovojo su ugnimi, stengėsi išgelbėti bent dalį gyvenamojo namo. Į įvykio vietą viena po kitos iš Kėdainių rajono važiavo ugniagesių cisternos. Ugniagesiai vandenį pildėsi Ašarėnos tvenkinyje.  

Suvaldė liepsnas

Ugniagesiams pavyko sutramdyti liepsnas. Jie dar kartą viską perpylė vandeniu, teko nuardyti dalį stogo konstrukcijų. Likusi viena gaisrininkų cisterna dar budėjo įvykio vietoje. Visas namas buvo sulietas vandeniu. Konstatuota, kad sudegė antrasis namo aukštas, aprūko ir buvo sulietos pirmojo aukšto patalpos. Laimei, namo šeimininkė liko gyva.

Kaltas kaminas?

Ugniagesiai dar aiškinsis gaisro kilimo priežastis, tačiau manoma, kad gaisras kilo dėl netvarkingo dūmtraukio. Pati namo šeimininkė pasakojo, kad iš pradžių dingo elektra, po to prasidėjo traškėjimas.

„Girdžiu tik, kad kažkas traška. Vis garsiau ir garsiau. Iš pradžių pagalvojau, kad gal pelė kokia ten. O po to išėjusi pamačiau, kad namas dega. Aš puoliau skambinti ugniagesiams. Greitai atvyko vyrai, bet ugnis name jau siautėjo“, – pasakojo viena šiame name gyvenusi moteris.
Priglaus giminaičiai

„Namelyje viskas sulieta vandeniu, visi daiktai. Dalį daiktų nunešiu pas kaimynus. Sulietos visos patalpos, visi kambariai. Viskas permirkę, surūkę. Labai gaila. Ką daryti? Name gyventi jau nebeįmanoma, stogą nuardė. Glausiuos pas giminaičius, bent laikinai. O po to reikės bandyti namą tvarkyti, juk pirmas aukštas nesudegė, jį pavyko išgelbėti. Ačiū ugniagesiams už tokį pasiaukojantį ir gerą darbą, greitą reakciją, užuojautą“, – dėkojo moteris.

Kyla daug gaisrų

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad pastaraisiais metais Kauno apskrityje dėl netvarkingų krosnių, kaminų bei atsainaus požiūrio į šildymasi kilo 277 gaisrai, 3 žmonės žuvo ir 2 buvo sužaloti. Neatsargus elgesys su ugnimi, nežinojimas, neapsižiūrėjimas ar aplaidus požiūris suteikia daug skausmo ir praradimų. Prasidėjus šaltesniam sezonui tenka namuose užsikurti židinius, krosnis, įsijungti elektrinius šildymo prietaisus. Tad kaip tik šiuo pereinamuoju sezonu pats metas susirūpinti, ar šilumą teikiantys įrenginiai yra tvarkingi ir ar atėjus šalčiams nesukels rūpesčių, neprišauks nelaimės.

Kaip rodo daugelio metų patirtis, prasidėjus vėsiajam sezonui ir spustelėjus šalčiams išauga gaisrų skaičius dėl netvarkingų ir netinkamai eksploatuojamų šildymo įrenginių. Intensyvaus šildymo sezono metu dėl šių priežasčių kyla beveik pusė visų gaisrų, o jų pasekmės būna skaudžios ir netgi tragiškos.

Ugniagesiai primena, kad prieš šildymo sezoną ir jo metu būtina įvertinti šildymo įrenginių bei dūmtraukių būklę, jei reikia, juos suremontuoti. Grindis prie krosnies pakuros apsaugoti nedegiomis medžiagomis (skardos lakštu), nelaikyti kuro ir šiukšlių prie krosnies pakuros. Reguliariai valyti dūmtraukius, kad suodžiai kamine neužsidegtų (prieš šildymo sezoną ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius jo metu). Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukius ir sienas su dūmų kanalais nubalinti, kad būtų lengviau pastebimi jų įtrūkimai. Palėpėse dūmtraukių neužgriozdinti sendaikčiais. Ties perdanga ir stogo medinėmis konstrukcijomis įrengti nedegias atotraukas, kamino viršų apskardinti, kad krituliai ir šaltis neardytų kamino viršutinės dalies.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video