Paaiškėjo, kam skirtas mieste atsiradęs „auksinis“ konteineris
Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Prieš keletą dienų mieste atsiradęs aukso spalvos konteineris su užrašu „Pinigai“ užminė mįslę. Žmonės spėliojo, iš kur jis atsirado, kas ir kodėl jį pastatė ne tik Kėdainiuose, tokie atsirado ir kituose Lietuvos miestuose. Gigantiška taupyklė? Atvelykio margutis-auksutis? Banko edukacija finansinio raštingumo dienai? Kėdainių savivaldybės rinkliava įgriuvusiam tiltui taisyti? Po trijų dienų tylos mįslė įminta. Šiandien šie konteineriai padabinti akcijos lipdukais.
Socialinė akcija
„Meti pinigus? Mesk teisingai“ – tokia socialinės „Carito“ akcijos žinia ir kvietimas tikslingai elgtis su pinigais. Kaip sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, rūšiuoti atliekas pagaliau savaime suprantama. Tačiau sąmoningumo rūšiuoti lėšas dar labai trūksta.
Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: net 70 proc. Lietuvos gyventojų, galinčių skirti paramą, metai iš metų niekam nepaskiria 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Neišrūšiuoti pinigai grįžta į bendrą biudžetą, nesuteikę galimybės pamaitinti, aprengti, aplankyti, išklausyti, suteikti pastogę tūkstančiams sudėtingose situacijose atsidūrusių žmonių.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie kasmet „Caritui“ skiria savo 1,2 proc. GPM. Tačiau itin didelė dalis žmonių niekam nepaskiria gyventojų pajamų mokesčio dalies paramai. Svarstėme, kokios galėtų būti paramos neskyrimo priežastys ir kaip šiuos žmones sudominti. Kas juos galėtų paskatinti skirti paramą, kas atkreiptų jų dėmesį.
Taip gimė auksinių pinigų konteinerių idėja. Skirti 1,2 proc. GPM papildomai nekainuoja, o Caritui kiekvienas euras yra – aukso vertės“, – sako D. Bukeikaitė, kviesdama niekada neskyrusius paramos šiemet būtinai tai padaryti. Užtruks tik kelias minutes, o padarysite gerą darbą.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio teigimu, galimybė skirti 1,2 proc. GPM savo nuožiūra – tai demokratijos mokykla. „Mes dažnai kaltiname Vyriausybę, kad neteisingai panaudoja pinigus. Tai čia yra priemonė padaryti tai teisingai“, – sako Vilniaus universiteto profesorius.
„Meti pinigus? Mesk teisingai“ – tokia socialinės „Carito“ akcijos žinia ir kvietimas tikslingai elgtis su pinigais.
Pastatyti dešimtyje Lietuvos miestų
Aukso spalvos konteinerius su užrašu „Pinigai“ iš karto po Velykų į dešimt Lietuvos miestų – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Trakus, Jonavą, Kėdainius – išvežiojo projekto partnerio aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ transportas.
Miestų aikštėse pinigų konteineriai bus iki gegužės 2 dienos, kai baigiasi 1,2 proc. GPM paramos skyrimo laikas.
Socialinę akciją balandžio 21–23 dienomis pratęs 34-ojo „Carito“ gimtadienio vyksmai dešimtyje Lietuvos miestų tema „Rūšiuok, bet ne žmones“. Geriausia dovana „Caritui“ šia proga – jūsų 1,2 proc. GPM. Vedlį, kaip lengvai paskirti paramą, rasite svetainėje caritas.lt.
13 Komentarai
O Panevėžį pamiršo? Ar leidimo pastatyti konteinerį nieks neišdavė?
tai Kėdainiai jau prie miestų,o šiaip,tai galima juos drengt kaip kaimą ir palikt be ligoninės,elektros ir šiluminių tinklų .A bene didžiausia zlastis,kad šilumą mums gamina orą gadindama Lifosa pinigus skaičiuojant Panevėžiui.
Vilniuj surūdijes vamzdis, dbr auksiniai konteineriai. Influenceriu aukos siautėja
Reikėjo parašyti aiškia mintį o ne spėlionių Konkursa.
Paprašytų valdžiažmogų, kurie milijonus dalina moldavams ir ukrų nacistams.
Eilinė savaitės dovana jiems 10 mln. eurų.
Cha, o čia, žaidimas su šiukšlių konteineriais!
Ak tu šūde
nes jis,pralošęs mero rinkimus ir numetęs tarybos nario mandatą,prarado mokėtą užstatą.
Tegul seimo nariai aukoja
kad mums įprūdintas jauras,piktavališkai sunaikinus vieną iš Lietuvos valstybingumo simbolių-litą,virto šiukšle,kur jai dabar ir nurodoma įmest vieta.Galima tik pasakyt,kad nei mes visuotinai to jauro prašėm,nei mes jam pastatėm šiukšlių konteinerius.
tegu ir ne iš mūsų pinigo,bet akciją rinkt jaurus jau į šiukšlių konteinerį ,kitaip pavadint tikrai negalima.Nesibaigiantys televiziniai ir kiti pasirankiojimų šou labdarą nuvertino iki matomo absurdo…
Atsiskaitysi šią valiuta bet kuriam pasaulio krašte, gana stabilus pinigas. Pastaruoju metu tik stiprėja, infliacija mažėja. Atpigo elektra, kuras. Kas norit , gali santaupas rubliais laikyt, vėliava jums į rankas.
Palyginus su paniekintu litu,kur buvo vienas litas ,dabar jau vienas ar ne daugiau jauro.Pažiūrėkit kiek kainuoja duonos 800gr kepaliukas ar mokyklinis sąsiuvinys.Amerikonų pastangomis jauras susilygino su doleriu.Greit maišais jaurų nešini eisim į parduotuves duonutės pirkti kaip buvo Vokietijoje po pirmo pasaulinio.Remarką skaitykim.
pradedami rinkt šiukšlėmis tapę jaurai. Patvirtinta liaudies patarlė,kad ne viskas auksas kas auksu žiba….