Nevykęs pokštas ar klaida? Į progimnaziją skubėjo visos specialiosios tarnybos
Aliarmavus visas pajėgas Bendrojo pagalbos centro operatorė dar kelis kartus bandė susisiekti su vaiku, tačiau nepavyko./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Po gauto pranešimo apie gaisrą į Kėdainių mieste esančią „Ryto“ progimnaziją skubėjo visos specialiosios tarnybos. Atvykus paaiškėjo, kad jokio pranešimo nėra, o pagalbos centrui skambinęs vaikas dievagojosi skambinęs mamai, o ne pagalbos tarnyboms.
Pranešė apie gaisrą
Pirmadienį 12 val. 05 min. Bendrajame pagalbos centre gautas vaiko pranešimas, kad galimai kilęs gaisras. Vaikas nenurodė adreso, tačiau išmaniajame telefone esanti programa Bendrajam pagalbos centrui pati perdavė adresą ir tikslią įvykio vietą – Pavasario g. 6.
Į įvykio vietą pasiųsti ugniagesiai gelbėtojai, greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnai.
Specialiosioms tarnyboms atvykus į įvykio vietą ir atliekant žvalgybą, Bendrajam pagalbos centrui pagaliau pavyko prisiskambinti vaikui, kuris paaiškino, kad suklydo, skambino mamai, jokio gaisro nėra.
Aut. past.
Bandė susisiekti
Aliarmavus visas pajėgas Bendrojo pagalbos centro operatorė dar kelis kartus bandė susisiekti su vaiku, tačiau nepavyko.
Tuomet buvo susisiekta su mokykla, kurios darbuotojas nurodė, kad gaisro pavojaus nėra. Specialiosioms tarnyboms atvykus į įvykio vietą ir atliekant žvalgybą, Bendrajam pagalbos centrui pagaliau pavyko prisiskambinti vaikui, kuris paaiškino, kad suklydo, skambino mamai, jokio gaisro nėra.
Vėliau iš vaiko telefono į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ir mokyklos darbuotoja, tačiau nebaigusi pokalbio numetė ragelį.
Bendrojo pagalbos centro operatorei pavyko pasikalbėti tik su mokyklos socialine pedagoge, kuri pati paskambino ir pranešė, kad jai vaikas aiškina, jog netyčia paskambino telefonu 112.
Šį kartą nuoširdžia vaiko atgaila buvo patikėta, pranešimą gelbėtojai traktavo kaip nepagrįstą, o ne melagingą.
Aut. past.
Tyrimas nepradėtas
Šį kartą nuoširdžia vaiko atgaila buvo patikėta, pranešimą gelbėtojai traktavo kaip nepagrįstą, o ne melagingą.
Bendrojo pagalbos centro teigimu, melagingi pranešimai apie netikrą pavojų pirmiausia kenkia žmonėms, kuriems tuo metu iš tikrųjų reikia padėti, nes pagalbos tarnybos, išvykdamos ir budėdamos tariamos nelaimės vietoje, negali būti pasitelkiamos reaguoti į tikrus įvykius, be to, šios tarnybos patiria ir nemažas išlaidas.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už melagingą pranešimą ar paskleistą žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
1 Komentaras
O gaila, kad melagiu buvo patikėta. Būtų nubaustas, būtų pamoka visam gyvenimui. O tai pilna tokių „netyčia“ skambinančių.