Netestuotų vaikų į mokyklas nepriims?

Kone visus šiuos metus ugdymas daugeliui vaikų vyko nuotoliniu būdu. Kartu visą tą laiką buvo sakančių, kad kontaktinis ugdymas vykti turi nepaisant pandemijos, o ligos atvejų sumažėjus, šis spaudimas dar labiau sustiprėjo.

Vyriausybė, iki šiol kontaktiniu būdu leidusi ugdyti tik pradinukus, likus vos kelioms savaitėms iki mokslo metų galo leido vykdyti kontaktinį ugdymą jau ir abiturientams bei 5–11 klasių mokiniams su išlyga – vaikai turės būti testuojami. O kas, jei tėvai to testavimo nenori?

Faktiškai ugdymo įstaigos neturi jokios teisės netestuoto vaiko nepriimti. Savivalda eilinį kartą tapo centrinės valdžios sprendimų įkaite ir turi laviruoti iš situacijos bei atlaikyti tėvų pyktį ir protestus.

Nusprendė dėl testavimo būdo

Vyriausybė leido kiekvienos savivaldybės administracijai pačiai nuspręsti, koks mokinių testavimo būdas būtų priimtiniausias.

Rinktis buvo galima iš kaupinių metodo, greitojo antigenų testo prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui bei suvedant duomenis į e. sveikatą arba greitojo testo, prižiūrint mokytojui ir nevedant į e. sistemą.

Pastarasis variantas ir buvo pasirinktas Kėdainiuose ir, nors daugelis supranta, kad mokytojams užkrautas mokinių testų vertinimas nebus pasitiktas džiugiai, kitos išeities tiesiog nėra.

Medikų apkrovos tokios, kad pajėgumų jie turi minimaliai – testavime dalyvauti gali vos vienas Kėdainių PSPC specialistas ir vienas Visuomenės sveikatos biuro darbuotojas.

Visi PSPC specialistai, prasidėjus masiniam žmonių skiepijimui, bus mobilizuoti ir apie jokius mokinių testų analizavimus kalbos net negalės būti.

„Nuo pirmadienio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas 13-os mokyklų sąrašas, kuriose kontaktinis ugdymas gali prasidėti nuo gegužės 3 dienos.

Dabar 1 390 moksleivių ketina mokytis mišriu būdu, 335  vaikai – tik nuotoliniu būdu, nes jie arba jų tėvai nesutinka testuotis“, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.

Du trečdaliai

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, skaičiai panašūs.

Į mokyklos suolus grįžti realiai planuoja apie du trečdalius vaikų. Reiškia, net apie 40 proc., vaikų testuotis nesutinka ir mieliau rinksis baigti mokslo metus nuotoliniu būdu.

Kaip sakė LSMU „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė, situacija nėra lengva – tėvai nerimauja, vyksta daug diskusijų, dažnu atveju tėvai nesuspėja sekti Vyriausybės nurodymų, tad mokykla kantriai aiškina apie tai, kokiomis sąlygomis tas ugdymas vyks.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Testo bijo ne vaikai. Jo bijo tėvai.[/quote]

„Iš tikrųjų šiomis dienomis buvo ypatingai karšta, nes aktyviai tėvai diskutuoja apie visus priimtus sprendimus.

Tėvai nusigandę kaupinių metodo, klausia, kaip bus elgiamasi toliau, jei bus nustatytas teigiamas testas, ar visa šeima bus saviizoliacijoje, ar visa klasė?

Na, klausimų daug, išaiškinti reikia viską.

Esu sulaukusi vieno iš tėvų griežto reikalavimo pateikti išsamią informaciją, esą mes pažeidžiam Konstituciją, Švietimo įstatymą ir t.t. Sužinojome, kad tą protestą ir šiuos laiškus, kuriuos gavo ir daugiau mokyklų, organizuoja Tėvų forumas. Tai išties sudrumstė ruošimąsi kontaktiniam mokymuisi“, – sakė progimnazijos vadovė.

Ji pridūrė, kad keblumų kelia ir tai, jog mokinių, grįžusių į kontaktinį ugdymą, pasiskirstymas klasėse labai nevienodas.

Jei vienose į kontaktinį ugdymą grįžti gali ir 90 proc. mokinių, tai kitur toks pats skaičius liks prie nuotolinio ugdymo, o klasėje fiziškai bus vos pora mokinių.

Kliūtys – iš baimės?

J. Lukoševičius žvelgia optimistiškai – jis tikina, kad mokyklos yra pasiruošusios dirbti tiek mišriu, tiek nuotoliniu būdu, jokių techninių kliūčių dėl to neturėtų kilti. Tačiau kita kliūtis – vaikų, nors gal dažnu atveju labiau pačių tėvų baimės dėl testavimo.

„Daugiausia aistrų kelia Vyriausybės nutarimas nuo gegužės 10 dienos leisti sugrįžti į kontaktinį ugdymą 5–11 klasių mokiniams. Noriu akcentuoti, kad mes, savivaldybė, atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo.

Prie savivaldybės degė žvakutės, sudėti meškučiai, tėvai protestuoja, atsisako testuoti vaikus, laiko reikalavimą antikonstitucišku, diskriminuojančiu ir t.t.

Bet reikia akcentuoti, kad grįžti į kontaktinį ugdymą yra galimybė, o ne prievolė.

Vyriausybės siūlymas buvo išjudinti vaikus, akcentuota, kad sugrįžimas dabar yra svarbus dėl kito rudens – nebebus taip baisu dėl testavimo tuo metu. Be to, aš tikrai tikiu, kad to testo bijo ne vaikai, o tėvai.

Bet iliuzijų, kad susirgimų rudenį nebus, niekas nebeturi. 

Siūlysime pačioms mokykloms spręsti, kokį ugdymo būdą pasirinkti ir kaip pabaigti šiuos mokslo metus“, – sakė J. Lukoševičius. 

[quote author=“N. Naujokienė“]O ką reikės daryti, jei tėvai pasakys nenorintys testuoti vaiko, bet norintys kontaktinio ugdymo, ir paliks vaiką mokykloje?[/quote]

Bando išlaviruoti

Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė sako, kad tokie dažnai besikeičiantys Vyriausybės sprendimai kelia didelę sumaištį tiek savivaldybėse, tiek švietimo įstaigų bendruomenių viduje.

Savivaldybėms tenka įgyvendinti centrinės valdžios sprendimus greitai ir stengtis, kad liktų kuo mažiau nepatenkintų žmonių.

„Visai nesvarbu, koks mokinių skaičius sugrįš į mokyklas ir mokysis kontaktiniu būdu. Svarbiausia yra tai, kad vaikų tėvų vertinimas dėl testavimo yra labai nevienareikšmiškas.

Yra gana nemaža dalis tėvų, kuri kategoriškai pasisako prieš bet kokį vaikų testavimą.

Bėda ta, kad Vyriausybė nuleido iš viršaus sprendimą, o toliau kapanotis palikta savivaldybėms.

O ką daryti, jei tėvai pasakys nenorintys testuoti vaiko, bet norintys kontaktinio ugdymo ir paliks vaiką mokykloje?

Tėvai turi teisę į savo nuomonę, kita vertus, dalykai vyksta vadovaujantis daugumos nuomone.

Tad mes ir Švietimo ir kultūros komitete, ir savivaldybės administracijos pasitarime nusprendėme, kad sprendimo teisę perduodame į švietimo įstaigų rankas. Jie patys geriausiai žino poreikį ir gali apsispręsti, kaip pabaigs šiuos mokslo metus. Įsivaizduoju, kad dauguma visgi liks prie nuotolinio mokymosi“, – sakė N. Naujokienė.

Politikė pridūrė, kad tėvų protestas, nors ir legitimus, tačiau nutaikytas ne tuo adresu.

Ne savivaldybė priiminėja tokio lygio sprendimus, tad ir protestuotojų kirčiai turėtų ne jai tekti.

„Mes, savivaldybė, tik padedame išaiškinti visiems Vyriausybės sprendimus, bandome sudėlioti viską taip, kad būtų kaip įmanoma mažiau nepatenkintų žmonių. Mes tik vykdome Vyriausybės nutarimus, patys mes jų negeneruojame.

Protestuojantys tėveliai turėtų savo lūkesčius išsakyti ir protestą rengti ne čia, ne savivaldybėse, o prie centrinės valdžios durų“, – įsitikinusi N. Naujokienė. 

Patys kiša sau pagalius į ratus

Kraštietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas dar griežtesnis – centrinė valdžia nedaro nieko, kad testavimą, skiepus parodytų iš gerosios pusės, tad nenuostabu, kad ir pasipriešinimo sulaukia didžiulio.

Nuolatinė sprendimų ir nuomonių kaita, mažai informacijos ir arogantiškas tonas tapo tikru detonatoriumi šioje antrus metus besitęsiančioje kovoje su pandemija.

„Pradžioje buvo siūloma kaupinių testų sistema, vėliau jau sprendimas pakeistas, leista pasirinkti iš kelių variantų. Kuris variantas bus – sprendžia savivaldybės.

Žmonės nepatenkinti, nes niekas normaliai nepaaiškina, kaip vyks tas testavimas.

Visa koronaviruso valdymo kampanija yra tiesiog absurdiška – tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pusės“, – sako darbietis.

Jis sako, kad testavimo reikalavimas perteklinis, juo labiau kad testas ligos suvaldyti nepadės. Parlamentaro teigimu, buvo galima pagalvoti apie alternatyvų paviršių testavimo metodą – tokiu atveju galimai būtų gerokai mažiau pasipriešinimo, nes kai kuriems tėvams nepakeliamas žinojimas, kad svetimi žmonės liečia, tiria jų vaikus ir dar tą daro pakankamai dažnai.

„Vyriausybė tarsi sako „žiūrėkit, leidžiam jums daryti kontaktinį ugdymą“, o realiai savivaldybes paliko kapstytis didžiulėje duobėje. Dėl to žmonės eina protestuoti prie savivaldybės, nors net ne ji kalta.

Galima juk diegti kiek brangesnį paviršių testavimą.

Apskritai yra mokslo metų pabaiga, manau, tikrai gali mokiniai grįžti į mokyklas be tokio masinio testavimo. Frakcijoje dauguma kolegų mano, kad užsiciklinti ant testavimo nereikėtų.

Tai sukelia problemų mokykloms, mokytojams, tėvams“, – kalbėjo V. Fiodorovas.

[quote author=“V. Fiodorovas“]Visa koronaviruso valdymo kampanija yra tiesiog absurdiška – tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pusės. [/quote]

Bereikalinga sumaištis

Meras Valentinas Tamulis sako, kad šiuos mokslo metus buvo galima baigti nuotoliniu būdu, o Vyriausybės sprendimai įnešė tiek sumaišties, kad pasekmės bus juntamos dar labai ilgai.

Jis apgailestauja, kad kai kurių lemiamų sprendimų nebuvo leista priimti pačioms savivaldybėms.

Jei savivaldai būtų atrištos rankos, sprendimai, tikėtina, būtų kokybiškesni – nes tik vietos bendruomenė geriausiai žino situaciją, galimas problemas, norus ir lūkesčius.

„Tuos paliepimus nuleidžia iš viršaus, keičia taip dažnai, kad sunku ir besusekti. Visiškas chaosas.

Lygiai taip pat ir su vakcinomis chaosas – kalbėjo apie prioritetines grupes, o dabar galiausiai daro, kas ką nori, iš vienų atima, kitiems atiduoda…

Mokslo metų pabaiga čia pat, galėjo mokiniai baigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Patys mokiniai savo apklausą pasidarė, ir dauguma nenori grįžti į klases.

Atrištų rankas savivaldai, mes patys susidėliotume viską taip, kaip geriausia.

Turime asociacijas, stiprius švietimo įstaigų vadovus. Galima buvo savo laiku susėsti ir priimti sprendimus, kurie daugiau mažiau priimtini būtų visai bendruomenei.

O dabar štai – turime protestą prie savivaldybės durų, nors už tuos paliepimus net ne mes atsakingi“, – sakė meras.