Naujo mokesčio dar nepatvirtino

Eglė KUKTIENĖ

Paskutiniame rajono tarybos posėdyje planuota patvirtinti naują – infrastruktūros – mokestį. Šis mokestis, primestas priimtų šalies įstatymų, reiškia ne ką kita, kaip tai, kad papildomai tektų atverti pinigines tiek gyventojams, tiek ir verslininkams, norintiems statyti namus, gamyklas, sandėlius ar kitos paskirties patalpas.

Įsisiūbavus politikų diskusijoms taip ir nebuvo sutarta dėl mokesčio dydžio, o gausybės klausimų, kritikos ir pašaipių pastabų neatlaikęs rajono meras Valentinas Tamulis šio klausimo svarstymą atidėjo. Taigi kol kas artimiausiu metu suplanavusiems pradėti statybas Kėdainių rajone papildomai susimokėti dar nereikės, tačiau prie klausimo svarstymo netrukus bus sugrįžta. Savivaldybėje dėl šio naujojo mokesčio tariamasi jau ir aukščiausiu lygmeniu – pasiūlymus teikia ir dėl jų diskutuoja pirmiausia frakcijų vadovai.

Sprendimą priėmė dar sausio mėnesį

Nuo metų pradžios įsigaliojęs ir iš centrinės šalies valdžios „nuleistas“ infrastruktūros plėtros įstatymas – painus ir sudėtingas.

Įstatymo esmė ta, jog po jo įsigaliojimo ir skirtingo mokesčio dydžio nustatymo atskirose savivaldybėse, statytojai turės arba įsirengti infrastruktūrą patys, o jiems vėliau bus grąžinti pinigai iš naujų prie tos pačios infrastruktūros prisijungsiančių gyventojų arba verslo, arba turės sumokėti solidų infrastruktūros mokestį.

Pastarasis keliaus į visiškai atskirą sąskaitą ir bus skirtas tik miesto ir rajono infrastruktūros vystymui bei palaikymui arba pirmojo vystytojo patirtų išlaidų padengimui.

Bėda ta, kad norint matyti realius rezultatus, mokestis turėtų būti labai didelis, toks, kokio Kėdainių rajono savivaldybė niekaip nesiryžtų užkrauti nei gyventojams, nei verslui.

Tuo tarpu mažesnio dydžio mokestis realiai neišspręstų infrastruktūros problemų, tačiau galėtų skaudžiai kirsti statytojams per kišenes.

Galioja nulinis tarifas

Kol kas statytojams Kėdainių rajone galioja nulio eurų šio mokesčio tarifas. Jis turėjo galioti tik iki birželio, tačiau rajono tarybai nesutarus dėl šio mokesčio dydžio nustatymo, nulinis tarifas kol kas galios ir toliau.

Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius, nuo sausio iki birželio mėnesio buvo išduota 19 leidimų naujų gyvenamųjų namų statybai, kurių bendras plotas daugiau kaip 13 tūkst. kv. metrų bei 11 leidimų naujų negyvenamų pastatų statybai, kurių bendras plotas siekia 42 tūkst. kv. metrų.

Didžiausias iš negyvenamųjų pastatų buvo šiltnamis, kurio bendras plotas siekia 35,5 tūkst. kv. metrus.

Savivaldybės pateiktame sprendimo projekte, po kuriuo pasirašė tiek meras, tiek administracijos atsakingi darbuotojai, tokio tipo pastatams buvo siūlomas 10 eurų mokestis už vieną kvadratinį metrą ir jam taikomas 0,5 dydžio koeficientas pagal statinio paskirtį.

Ragino klausimo svarstymą atidėti

Dar sausio mėnesio tarybos posėdyje sakiusi, kad infrastruktūros mokesčio nulinis tarifas galioja per ilgai ir net siūliusi šiemet jį taikyti vos mėnesį laiko, tarybos narė Karolina Štelmokaitė dabar aiškino, kad klausimas posėdžiui neparuoštas, ragino jį atidėti, ir grasino, kad valdžia tokiais savo sprendimais supykdys žmones.

Tačiau savo elgesiu ne rajono valdžia, o pati K. Štelmokaitė nustebino vieną žmogų – savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Rytį Vieštautą.

Dar sausio mėnesį vyriausiasis rajono architektas atkreipė dėmesį, kad minėtoji tarybos narė iš jo nori neįmanomo: per mėnesį laiko parengti tvarką, kaip įgyvendinti vieną sudėtingiausių pastarojo meto įstatymų.

Kalba tik apie tai, kas naudinga savireklamai?

Dabar K. Štelmokaitei pareiškus eilines pretenzijas, R. Vieštautas nenutylėjo ir konstatavo, kad šioji politikė iš visos jai pateikiamos informacijos išsirenka ir viešina tik tokią, kurią jai pačiai palanku išsirinkti (galimai siekiant savireklamos). Nors sakoma, kad žodžių iš dainos neišbrauksi, tačiau panašu, kad tai ne K. Štelmokaitės atveju.

R. Vieštauto pastebėjimu, šiame rajono tarybos posėdyje svarstant infrastruktūros mokesčio klausimus, K. Štelmokaitė iš visos jai pateiktos medžiagos išsitraukė tik tuos punktus, apie kuriuos kalbant atsietai nuo visos parengto sprendimo esmės, buvo galima sumenkinti ir pašiepti savivaldybės administracijos darbuotojų darbą.

„Kultūros paveldo teritorijose mokesčio tarifas yra perpus mažesnis. Žemėlapyje, kur jūs skatinate gyventojus statyti namus, yra šios vietos: miesto parkas, Apytalaukio dvaras, Sirutiškio dvaro sodybos parkas, žydų žudynių vieta ir kapas, aplink Kėdainių bažnyčias. Gali pagal tas teritorijas feljetoną parašyti. Visa kita Kėdainių teritorija paskelbiama dvigubai didesnio tarifo“, – kalbėjo K. Štelmokaitė, mero V. Tamulio klausdama, ar jam tai atrodo logiška.

„Aš tikiu, ir jūs pati tą suprantate, kad miesto parke niekas namų nesistatys, juk tam net leidimo neišduotume. O senamiestyje – taip, mes norime, kad ten vyktų veikla, kad jis atgytų, kurtųsi žmonės. Kas jums čia netinka?“ – nesuprato meras.

Tokio politikės klausimo nustebintas R. Vieštautas nesutriko: „Labai tendencingai pateiktas klausimas.

Karolinai buvo išsiųsta informacija apie visas teritorijas, kokios yra priskiriamos kultūros paveldui.

Ji išsirinko parkus, kapines, kur žmonės negyvena, ir mums prikaišioja, bet nemini kitų vietų, tokių kaip senamiestis, dvarų teritorijos.

Tose vietose lengvata yra numatyta, nes kultūros paveldo teritorijose kurtis sudėtingiau, reikalavimai didesni, o mes norime, kad ten vyktų gyvenimas, norime, kad būtų sutvarkyta. Toks yra mūsų kvietimas žmonėms ateiti ten“, – sakė vyriausiasis rajono architektas pridurdamas, kad toks teritorijų išskirstymas pasirinktas, nes jos jau iš anksčiau surūšiuotos įstatymiškai, o prašymo suskaidyti jas dar smulkiau nebuvo.

Siūlymų nepateikė

Kritikuoti sprendimo projektą pateikusius valdančiuosius suskubo ir buvęs meras Saulius Grinkevičius, kuris tiesiai šviesiai dabartiniam merui rėžė, kad šis nesupranta, ką turi atsakyti.

„Ar jums atrodo logiška ir teisinga, kad įkainiai ir gyvenamiesiems namams, ir pramonei yra vienodi? Mieste ir kaime vienodi?

Neatsakot, jūs ir nesuprantat ką reikia atsakyti“, – kalbėjo jis.

Tačiau čia paaiškėjo, kad didieji kritikai patys nėra pateikę nė vieno siūlymo, kaip šį sprendimo projektą pagerinti. Pasirodo, jie nedalyvavo nei papildomuose atskiruose susitikimuose, kuriuose buvo nagrinėjamos šio įstatymo įgyvendinimo strategijos.

„Komitetuose jokių siūlymų nesulaukiau, o dabar taryboje prasideda esminiai klausimai. Kur tada buvo tie jūsų kitokie matymai?

Kur buvo tie jūsų siūlymai, pagal kuriuos galėjome keisti, tobulinti viską savo laiku?

Buvote kviečiami į pristatymus, kodėl nebuvo jūsų, kodėl nedalyvavote?“ – pratrūko V. Tamulis.

Jis pridūrė, kad vieninteliai per šį laiką sugebėję pateikti konkretų siūlymą – rajono  verslininkai – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo nariai.

Jie siūlė mažinti administracinės ir paslaugų paskirties patalpoms taikomą koeficientą vietoje 2 taikant 1.

Nieko neatgautų?

Svarstant šį klausimą neapsieita ir be kai kurių politikų nuogąstavimų, esą priėmus siūlomą sprendimo projektą Kėdainių centras nuskriaustų kaimą, mat nediferencijuojant mokesčio nebūtų lengvatų namus ar kitus statinius statant kaimo vietovėse.

Tačiau R. Vieštautas atkreipė dėmesį į įstatymo esmę. O esmė – ne imti iš vienų daugiau pinigų, iš kitų mažiau rodant simpatijas ar antipatijas, o surinkus pinigus, panaudoti juos arba infrastruktūros kūrimui, arba pirmojo investuotojo išlaidų grąžinimui.

Pasak R. Vieštauto, sumažinus mokestį kaime, būtų sulaukta priešingo efekto: kaimo infrastruktūrai būtų skirta mažiau lėšų, o pirmieji investuotojai nieko neatgautų. Kas tada norėtų tame kaime kurtis?

„Bendra tendencija buvo tokia, kad būtent kaimiškose vietovėse statyba dar labiau branginama. Mokestis ten negali būti mažesnis, nes pirmasis investuotojas, sukūręs infrastruktūrą, iš vėlesnių statytojų, galima sakyti, nieko neatgautų.

Būtų jaučiama neteisybė ir kažin ar tai sukeltų didesnį patrauklumą investuotojams“, – pastebėjo R. Vieštautas.

Jis taip pat pridūrė, kad statistika rodo, jog pagrindinė statyba vyksta visgi ne kaime, o arčiau miesto centro.

Liks ir nulis

Tarybos narė Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad LEZ teritorijoje išlieka galioti nulinis mokesčio tarifas, vadinasi, ten besikuriantys verslai gali likti ramūs: papildomos mokesčio naštos jiems nebus.

Taip siekiama išsaugoti rajono patrauklumą investuotojams.

Tačiau platesniam teritorijų skaidymui labiau diferencijuojant mokestį ji nepritarė, motyvuodama tuo, kad kuo labiau išskaidomos teritorijos, tuo labiau žmonės jaučiasi diskriminuojami.

„Galima suprasti diskusijas, juk klausimas labai jautrus ir svarbus.

Kiek žinau, diskusijos buvo organizuojamos tris ar keturis kartus, tačiau aišku, kad to neužteko.

Dabar yra išskirtos trys vietovių grupės, kuriose būtų taikomas skirtingo dydžio infrastruktūros mokestis ir aš manau, kad kuo daugiau teritorijos bus išskaidomos, tuo daugiau vieni su kitais lyginsis, atsiras priešpriešos“, – kalbėjo politikė ir paragino kolegas nepamiršti, kad kalbėti reikia ne tik apie verslą, bet ir apie paprastą krašto žmogų.

Jai pritarė ir vyr. architektas R. Vieštautas.

„Trys teritorijų grupės pasirinktos, nes jas lengva apibrėžti ir dėl jų nekyla klausimų. Mūsų nuomone, argumentai skirstymui yra gana aiškūs.

LEZ’e nulinis tarifas dėl to, kad pagal įstatymo nuostatas nuo mokesčio jis šiaip ar taip turi būti atleistas.

Kultūros paveldo teritorija pasirinkta dėl to, kad norime, jog ten būtų skatinimas vystymas, o reikalavimai ten aukšti.

Kitos teritorijos neišskirstytos dėl to, kad, mūsų nuomone, išskyrimai, tokie kaip Kauno rajone padaryti, yra padaryti neformaliai, pagal kažkieno simpatijas ir antipatijas, viskas sumakaluota, net, mano nuomone, taip kiršinamos savivaldybės. Tačiau to neturi būti, juk esame viena šalis, turime bendradarbiauti, o ne dar labiau kiršinti žmones“, – kalbėjo R. Vieštautas.

Jis pridūrė, kad vargu ar mažesnis mokesčio tarifas ilgalaikėje perspektyvoje bus gera išeitis. Juk maži pinigai bus lygūs lėtai vystomai infrastruktūrai, o to nenori nė vienas naujakurys.

Sulygino…

Paprastai kiekvienas miestas nori būti lyginamas su didesniu, verslesniu miestu. Kėdainiuose yra stipriai išvystyta pramonė, žemės ūkis, gražus ir turtingas senamiestis jau seniai leidžia mūsų kraštui lygiuotis su didžiaisiais šalies miestais.

Tačiau kai yra noras sumenkinti kitų darbą, galima sumenkinti ir visą miestą.

Štai tame pačiame tarybos posėdyje viena politikė pasipiktino, kad Kėdainiuose numatyti infrastruktūros mokesčiai bus dideli ir tai esą negerai, nes štai Kaišiadoryse mokestis gyvenamųjų namų statybai siekia tik vieną eurą už kvadratinį metrą.

Žinoma, tarybos narei pro akis praslydo tai, kad Kaišiadoryse yra tris kartus mažesnis gyventojų skaičius ir kuklesnis pramonės išvystymas bei tai, kad mieste nėra istorinio senamiesčio, kokį turi Kėdainiai.

Trumpai tariant, gyventi Kėdainiuose, matyt, visai tas pats, kaip ir Kaišiadoryse.

Ji nepanoro lyginti Kėdainių su taip pat pramonės atžvilgiu stipria Jonava, kur mokestis siekia net keliasdešimčia eurų daugiau nei planuotas Kėdainiuose. Ten statytojai moka po 50 eurų už kv. metrą. Nelygino ji ir Kėdainiuose planuojamo mokesčio su patvirtintu Kauno rajone, kur jis siekia iki 40 eurų už kv. metrą.

O štai rajono tarybos narys Alvydas Ardavičius pasiūlė konkretų dalyką: „Sausio mėnesį mes priėmėme sprendimą dėl nulinio mokesčio tarifo, kuris greitu metu pasikeis.

Bet ką tai sako gyventojams, kurie pasiėmė paskolas, ketina statytis gyvenamuosius namus?

Manau, jiems tai būtų labai daug rūpesčio sukelsiantis ir planus drastiškai pakoreguosiantis sprendimas. Dėl to siūlau gyventojams, statantiems gyvenamosios paskirties patalpas, mokestį taikyti tik nuo kitų metų“, – siūlė A. Ardavičius.

Galima tik viltis, kad šis siūlymas bus svarstomas vėliau, mat kritikos neatlaikęs meras šį klausimą tiesiog išėmė iš darbotvarkės ir nukėlė kitam tarybos posėdžiui. O iki tol jau pradėta kviesti nuotolinius frakcijų vadovų pasitarimus, kuriuose bus diskutuojama ir ieškoma bendrų sprendimų dėl šio mokesčio dydžio nustatymo.   

****

Savivaldybės specialistai suskaičiavo, kad per šį laikotarpį, kol galiojo nulinis mokesčio tarifas, preliminariai būtų gauta apie 300 000 Eur infrastruktūros plėtros mokesčio.

Tačiau kadangi infrastruktūros plėtros įmokos tarifai nėra patvirtinti Kėdainių rajono tarybos, tai nei pajamos, nei išlaidos iš šio mokesčio nebuvo planuotos.