Muziejuje-galerijoje – dviejų parodų atidarymas
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Rugpjūčio 4 d., 17.00 val. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje vyks šiuolaikinio meno parodos „Šventa“ ir Jūratės Kazakevičiūtės autorinės parodos „Šnibždanti miško paklotė“ atidarymas. Parodas galėsite lankyti iki rugsėjo 15 d.
Apie parodas
Jūratė Kazakevičiūtė „Šnibždanti miško paklotė“
Jau du dešimtmečius menininkė Jūratė Kazakevičiūtė kuria tekstilinius objektus-skulptūras naudodama minkštosios skulptūros technologiją. Savo kūrybinės kelionės pradžioje menininkei labiau rūpėjo save atskleisti per laukinę moterį, motiną, kūrėją. Dabar save matanti kaip mažą visatos dalelę, ieškanti panašumo ir savo atspindžio augaluose, kraštovaizdyje, pirmapradėje gamtoje. Kurianti meno objektus kaip žmogaus ir augalo jungtis, kuriomis kalba apie jų bendrystę ir panašumą.
Parodoje menininkė pristato naujausias tekstilines skulptūras iš ciklo „Pojūčių medžiai“ (2021–2022) ir skulptūras papildančius kaleidoskopinius miško atspaudus ant audinio, kurie lyg kilimai ar staltiesės, lyg gyvybe šnibždančios miško paklotės sujungiančios „Pojūčių medžius“ ir kitas skulptūras į vieną visumą. Parodoje taip pat eksponuojamas anksčiau sukurtas kūrinys „Užsiskleidusi“ 2021 m. („Magnolija“ 2013 m.), kuri dėl pakitusios realybės viruso pandemijos metu buvo transformuota.
„Skulptūros kinta lyg gyvosios būtybės, kaip žmonės, augalai, kaip ir visa kūrinija, o minkštosios skulptūros technologija, leidžia juos perkurti ir keisti kūrinių skleidžiamą nuotaiką”, – teigia autorė.
Vaikščiodama miško takais menininkė nepaliauja žavėtis gamtos kitimu skirtingais metų laikais. Širdžiai apsalus nuo gamtos grožio įspūdį užfiksuoja telefonu. Šalia skulptūrų parodoje eksponuojami skaitmeniniai atspaudai sukurti iš tokių nuotraukų.
Kiekviename darbe yra viena pasikartojanti nuotrauka, kuri kaip viena detalė atsispindinti kaleidoskopo veidrodžiuose: taip kaip augalo žiedas, sukasi ratu sukurdamas ritmą ir harmoniją, taip sudėliotas vaizdas tampa raportu audinyje, kuris galėtų plėstis ir tęstis iki begalybės, kaip sutartinės posmas.
Kurti tekstilinių skulptūrų ciklą „Pojūčių medžiai“ menininkę įkvėpė ne tik gamta, bet ir knygos: „Paslaptingas medžių gyvenimas“, kurioje autoriaus Peter Wohlleben, besiremiančio naujausiais mokslo atradimais, pagrindinė mintis, kad miškas – tai žmonių šeimas primenantis socialinis tinklas… jie jaučia, nuvokia, atsimena. Dr. Qing Li knyga „Shinrin – yoku, miško maudynių menas ir mokslas“ kuri kviečia mus žengti į mišką lėtai ir patirti, patyrinėti jį visomis penkiomis juslėmis, o Jūratė Kazakevičiūtė mus kviečia eiti ir lėtai stebėti kiekvieną „augalą-objektą“, savo juslėmis išgyventi patyrimus.
Jūratė Kazakevičiūtė gimė Druskininkuose, ten pat gyvena ir dirba. 2000 m. baigė tekstilės specialybės bakalauro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. 2002 m. įgijo menų magistro laipsnį.
Menininkės objektai, minkštosios skulptūros ir instaliacijos pristatomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: 2009 m. „Nord ART“ KIC, Budelsdorfe, Vokietijoje ir tarptautinėje Kauno bienalėje „Gyvas požiūris“; 2010 m. „Miniartextilcomo“ Como ir Venecijoje, Italijoje bei 3-ioje Europos tekstilės ir taikomojo meno trienalėje „Tradicijos ir Inovacijos“ Rygos dekoratyviojo meno ir dizaino muziejuje; 2011 m. „Miniartextil à Montrouge” Paryžiuje, Prancūzijoje.
Kuratorės Jūratė Kazakevičiūtė, Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė
Šiuolaikinio meno paroda „ŠVENTA“
Sakralumas mene – išmislas, išsigelbėjimas ar naujas požiūris?
Jeigu reikėtų apibūdinti žodį „sakralumas“, su kuo jis asocijuotųsi? Bažnytinėmis taurėmis, šventųjų paveikslais, liturginiais drabužiais? Iki modernizmo laikotarpio sakralinių siužetų vaizdavimas buvo laikoma menininko kokybės ženklu. Atėjus modernizmui, sakraliniai siužetai beveik išnyko, buvo perkuriami nesiremiant anksčiau egzistavusiomis taisyklėmis.
Pastarųjų metų įvykiai – COVID pandemija, Ukrainoje vykstantis karas privertė hedonistinę Vakarų Europą atsigręžti į naujas dvasingumo paieškas. Ieškoti naujų ryšių tarp menininko ir religijos, tarp žiūrovo ir meno kūrinio. Parodoje „ŠVENTA“ šiuolaikiniai menininkai iš naujo kuria ryšį tarp meno ir sakralumo nepereinant perdėto sentimentalumo ir kičo link. Kuratoriai nesiekia pakeisti žiūrovo mąstymo apie sakralumą ar religinius simbolius. Tai yra tema, kuri, nepaisant savo senumo, su kiekviena karta atsinaujina.
Pasak parodos kuratorės Kristinos Ancutaitės: „Sakralumas šiuolaikiniame mene yra apreiškiamas tokiais būdais, kurie menininkui ir kritikui gali būti net nežinomi. Tradicinės temos ir motyvai šiuolaikiniame mene dažnai panaudojami naujais būdais. Sukuriama alternatyvi kalba tam tikro meno turiniui ištransliuoti. Religiją keičia dvasinė kūrinio raiška.“
Parodoje dalyvauja Eglė Velaniškytė, Solveiga Gutautė, Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė, Lukas Kolmogorcevas, Marius Jonutis, Greta Kardašiūtė-Kardi, Monika Radžiūnaitė, Gabrielė Aleksė, Daina Vanagaitė, Eglė Česonytė Straigienė, Valda Verikaitė, Kristina Ancutaitė, Audronė Andrulevičienė, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Leonas Strioga (1930-2022).
Parodos kuratorė Kristina Ancutaitė
