Mokiniams – šokas: daliai jų bus užtrenktos durys į aukštąsias mokyklas

 Mokiniams – šokas: daliai jų bus užtrenktos durys į aukštąsias mokyklas

Nuo šių metų jau prasideda nemaži pokyčiai švietimo sistemoje. Dabartiniai vienuoliktokai jau laikys tarpinius patikrinimus, kurių rezultatai sudarys iki 40 proc. brandos egzaminų rezultatų./BNS nuotr.

Nuolat reformuojama Lietuvos švietimo sistema didelių sukrėtimų neišvengs ir šiais metais. Vienas iš didžiausių – pasikeitusi brandos egzaminų tvarka. Nuo šiol norintiems stoti į aukštąsias mokyklas: tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek į mokamas, bus privaloma išlaikyti tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos ir literatūros valstybinius egzaminus bei vieną pasirenkamąjį. Ir nesvarbu, kad jaunuolis yra, pavyzdžiui, visiškas humanitaras, kone tobulai mokantis lietuvių kalbą – studijuoti šio ar kitų humanitarinių dalykų jis negalės, jei neišlaikys valstybinio matematikos egzamino. Į aukštąją mokyklą užsivers durys ir tiksliųjų mokslų asui, jei šis neišlaikys lietuvių kalbos egzamino. Ir visai nesvarbu, kad tiek metų Lietuvos mokyklose mokslas buvo profiliuojamas – humanitarai galėjo rinktis daugiau humanitarinius dalykus, o tiksliukai – daugiau tiksliuosius. Dabar jau siekiantiems aukštojo mokslo vėl teks siekti universalumo – gerai mokėti tiek lietuvių kalbą, tiek matematiką.

Valstybiniai brandos egzaminai prasidės dar 11-oje klasėje

Šiais metais egzaminų stresą patirs ne tik abiturientai. Vienuoliktokams (arba kitaip sakant – gimnazijų trečiokams) jau šiemet teks laikyti tarpinius patikrinimus privalomų ir pasirenkamų dalykų, kurių įvertinimai po metų atsispindės mokyklos baigimo atestate.

Pirmasis lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis patikrinimas vyks jau kovą, istorijos ir chemijos patikrinimai vyks gegužės mėnesį.

Tarpinių patikrinimų rezultatai bus dalis galutinio 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimo. Jie sudarys iki 40 proc. galutinio balo, o patys brandos egzaminai – iki 60 proc. įvertinimo.

Šiųmečiai vienuoliktokai, jei jų netenkins tarpinių patikrinimų rezultatai, galės juos perlaikyti, tačiau vėlesnės kartos tokios galimybės jau nebeturės.

Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad reformos Lietuvoje dažnai vyksta taip, kad idėja  prasilenkia su realybe. Idėja pristatoma ir užkraunama švietimo bendruomenei, nors jai net nebūna dorai pasiruošta./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kai kurie moksleiviai ir tėvai piktinasi, kad tokia tvarka tik pailgins gimnazistų stresą ir įtampą, juolab kad brandos egzaminų laikotarpis daugeliui moksleivių ir jų tėvų tampa tikru iššūkiu, kai vaikai labai jaudinasi, mažai miega, daug mokosi ir apskritai tuo metu dėl įtampos ir streso neretai ima susidurti ir su fiziniais negalavimais.

Ateitį nulems ne tik egzaminai

Kita vertus, švietimiečiai sako, kad ilgainiui tokia tvarka kaip tik pagerins emocinę moksleivių būseną, mat jie žinos, kad ne vieną dieną išlaikytas egzaminas nulems jų tolimesnę ateitį.

„Tai, kad 40 proc. moksleivis gali surinkti per tarpinius patikrinimus, yra teigiama. Didesnė dalis įvertinimo visgi gaunama per brandos egzaminą. Mano pačios praktika rodo, kad kai studentas turi galimybę dalį įvertinimo gauti iš anksto, streso lygis kaip tik sumažėja. Jaunuoliai atsipalaiduoja psichologine prasme, žinoma, ne darbine, nes vis tiek jie turi dirbti ir ruoštis“, – sako švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Vis dėlto ji mano, kad kai Lietuvoje būna modeliuojami pokyčiai, dažnai pasiklystama tarp vizijos ir realybės.

„Kai vyksta tarpinis patikrinimas, mokykloje sutrikdomas ugdymo procesas. Neaišku dėl priemonių, kurios bus naudojamos, ne visada gali užtekti kompiuterių, gali sutrikti ryšys ir pan. Galų gale tarpinių patikrinimų metu pačioje mokykloje turi vykti pamokos kitiems. Mokytojai turi būti organizatoriai, vykdytojai, tikrintojai – jie atitraukiami nuo kitų moksleivių ugdymo“, – sako politikė.

Ir visai nesvarbu, kad tiek metų Lietuvos mokyklose mokslas buvo profiliuojamas – humanitarai galėjo rinktis daugiau humanitarinius dalykus, o tiksliukai – daugiau tiksliuosius. Dabar jau siekiantiems aukštojo mokslo vėl teks siekti universalumo – gerai mokėti tiek lietuvių kalbą, tiek matematiką.

Aut. past.

Trys valstybiniai egzaminai į visas studijų vietas

Taigi, kaip jau minėta, nepaisant to, ar planuosite stoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, ar ketinate už studijas mokėti patys, minimali egzaminų kartelė bus tokia pati. Privaloma išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą. Nors matematikos valstybinio egzamino nereikia tiems, kurie stoja į menų krypties studijas, vis dėlto visi kiti abiturientai nuo šio egzamino neišsisuks.

Tiesa, pažvelgus į praėjusių kelių metų matematikos egzamino rezultatus, panašu, kad ne vienam abiturientui tos minimalios kartelės perlipti gali ir nepavykti – 2022 metais matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. moksleivių, pernai – 15 proc. abiturientų.

„Tai, kad valstybės finansuojamos ir nefinansuojamos vietos sulyginamos, yra teigiama – nereikia devalvuoti mūsų aukštojo mokslo. O kad matematika reikalinga – na, ji reikalinga loginiam mąstymui stiprinti, – sako V. Targamadzė, tačiau priduria, kad klausimas, ar pati matematikos programa mokyklose neturėtų būti atnaujinta. – Loginiam mąstymui lavinti reikia įrodyti teoremas, o ne tik atkartoti kažką. Kiek girdžiu iš matematikų, programa turėtų būti tobulinama“.

24 Komentarai

  • Ponai, būkim sąžiningi. Visi dabartiniai abiturientai ir ju mokytojai ne šiandien sužinojo apie privalomus egzaminus. Žinojo dar pernai ir todėl turėjo sąlygas priimti informuotus sprendimus. O kad 11 metų nesimokę per vienerius metus nepasiruoš egzaminui tai karti tiesa, kurią patys mokiniai ir susikūrė.

    • Lina Jūs 100 proc., teisi! Dabartinė jaunoji karta stipriai išlepusi. P.S. influenceriams matematika nereikalinga 🙂

      • Protas, akivaizdu, taip pat 😁

  • Laikas pradėti mokytis ir žinoti už ką gauna atestatą.

  • ir prasidės žmonių rūšiavimas į kategorijas?Vieni dešrų kimšėjai ir majonezo gamintojai bus,kiti galimi urmo bazės popierių po kabinetus nešiotojai ,pratęsiantys anūkų veiklą.

    • Jei nenori visai mokytis, reiškia nieko nenori daryti, tai net į dešrų kimšėjus netinki. Tinkamas tik pašalpoms gauti.

  • Labai sutiksiu, kad aukštajam mokslui reikia ir matematikos, ir lietuvių kalbos. Šiuo metu yra tiksliųjų mokslų doktorantų, kurie negeba suregzti teksto pastraipos logiškai. Tai tikrai tokius analfabetus turėtų ruošti aukštosios mokyklos? Dėl matematikos taip pat gaišta dėstytojai laiką mokydami procentų skaičiavimo! Alio; ką veikia mokyklos? O gal tik jaunimėlis žino, kad bus žvaigždė, tai ir nereikia matematikos? Atkreipkite dėmesį ir į paskutinių kelių metų matematikos egzamino išlaikymo procentą nuo visų laikiusių bei išlaikymo procentą balų prasme. Manau, nustebins rezultatai.

    • Kaip jums atrodo, kaip pasielgs vaikai, kurie yra ganėtinai protingi, bet dėl sudarytų sąlygų nesugebės įstoti į aukštąją Lietuvoje ? Jie tikrai neis dirbti už minimumą. Bet jau maniškiai tai pasiruošę pasakyti: Viso gero Lietuva. O jūsų ?

      • Ką reiškia “ganėtinai protingi“, jei nesugeba įstoti į aukštąją mokyklą?

        • Ta reiškia ubagiukai bet gabus ir turtinguoliai bet tinginiai už pinigus perkantys

          • Kas mokosi, tam jokie pokyčiai nebaisūs

  • Sprendimas teisingas.Žmogus,baigęs universitetą, turi rašyti be klaidų, aiškiai reikšti mintis ir logiškai mąstyti.

    • Buvo toks reikalas,kad prireikė iš anglų kalbos išverst japoniško daikto aprašymą.Viens daktaras man pasisiūlė tai padaryti.Vėliau pats prasitarė,kad labai skubėjo,todėl vertime bus gramatinių klaidų.Man,su viduriniu,taip ir liko nesuprantama kaip,, beskubant“ gali būt klaidų,kurių automatiškai būt neturi.

  • Ne visi yra matematikai, visi teigia ,kad Lietuvoje matematikos programa apie formules, o ne apie logiką. Beje specialistų trūksta, tų pačių slaugytojų, darželio auklėtojų ir t.t… kurių specialybei nereikia ypatingos matematikos. Ar neiškasite sau duobės. Važiuos jaunimas iš Lietuvos…
    Tokiu atveju į seimą ir neįleisti viešai neišlaikius matematikos egzamino.

    • Eina jie gult su ta savo matematika. Man kvailai paaiškinkit, kam stojančiam į dailės akademiją matematikos egzaminas? Kam jis reikalingas, stojančiam į muzikos akademiją? Marazmai kažkokie ir nieko daugiau. Norit pasakyti, kad be matematikos formulių žmogus nesugeba logiškai mąstyti? Labai klystat. Ir apskritai, visą šita švietimo sistema – vieni nesusipratimai.

      • Į dailės akademiją stojant matematikos egzamino nereikės

        • Pirmiausia mokyklos turi pasirūpinti matematikos mokytojais, nes nėra kam tų vaikų mokinti. O jau tada kažko reikalauti iš mokinių. Matematikos kursas šiaip sau,temos nereikalingos gyvenimui. Jokio ten loginio mąstymo tobulinimo nėra. Patys mokytojai nemoka išaiškinti tų temų.

      • Kai aš mokiausi, laikėme ne vieną, ir ne du egzaminus. Dabar darosi problematiška apskritai mokytis.Apie egzaminų lygį nedrįstu kalbėti….

  • Taigi visi lietuvoje(beje lietuvoje iš maźosios raidės)šokti turi pagal ožio dudelę!Baisus tas ožys,kol gyvas!!!LIETUVA PRABUSK!!!

  • Turiu du jaunuolius, 3 ir 6 klasės…
    6-okas mokosi labai gerai, matematika mano pagalba labai gerai, nes pats matematikas gyvenime. Apie „pyderus“ programas stumiame, bet „Tautinės giesmės“ nemokane…..
    3-iokas tikrai ne kvailas, bet daugybos lentelės mintyje nėra… Mums tėvai įkaldavo tai dar iki mokyklos…
    Ką čia kalbėti apie trečiokus, pardavėjos nesugeba atimties veiksmų atlikti be skaičiuotuvo……

  • Dukra sakė, kad pora draugių vie dėl matematikos vyks studijuoti į užsienį, kur niekam tai nerūpi. Ar įsivaizduojat, kėdainiečiai, kokia ateitis jūsų laukia 😁

  • Aukštosios mokyklos liks tuščios.

  • …gana pagaliau“ profkinio“ lygio moksleiviams mokintis aukštosiose mokymo įstaigose. Ten turi mokintis geriausi ir ypač reikia sugriežtinti lankomumą, tada ir mokymosi rezultatai bus geri. Reikalingi darbininkiškų profesijų atstovai, ne vien vadybininkai.

  • Kodėl vienuoliktokų egzaminai numatyti per jų pavasario atostogas. Tai yra balandžio 1-6d. Ar mokiniai nenusipelnė atostogų?

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video