Mokiniai seka mokslininkų pėdomis
Kaip ir kasmet, šį pavasarį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas Vilniuje subūrė gabiausius tiriamuosius darbus atliekančius mokinius. Šiame konkurse, kurį organizavo LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, vienos iš jauniausių dalyvių buvo Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos 8 klasės mokinės Miglė Stogevičiūtė ir Kamilė Čistajavaitė. Jos pristatė savo atliktą tiriamąjį darbą „Bioplastikų gamyba. Polietileno ir bioplastikų savybių tyrimas“.
Darbo tikslas – sukurti polietileno maišelio alternatyvą nekenksmingą aplinkai. Darbo idėja kilo siekiant pakeisti polietileno maišelius, kurie gaminami iš neatsinaujinančių gamtos resursų (naftos), į bioplastiką.
Plastikiniai maišeliai, parsinešti iš prekybos centrų, bemat išmetami, nemažai atsiduria jų gamtoje, o tai kelia grėsmę įvairiems vandens gyvūnams, taip pat gali užkimšti kanalizacijos ir drenažo sistemas, taip sukeldami potvynius.
Bioplastiko gamybai naudojant natūralią ir nuolat atsinaujinančią žaliavą, būtų mažinama ne tik žala aplinkai, bet ir iškastinio kuro naudojimas.
Mokinėms buvo svarbu sukurti bioplastiką bei panaudoti žaliavas jam gauti iš atsinaujinančių šaltinių, pritaikant biotechnologinius metodus.
„Šio konkurso misija – ne tik suburti jaunuosius mokslininkus. Ji kur kas didesnė. Kiekvienoje šalies mokykloje siekiame sukurti inovacijų kultūrą, paskatinti jaunus žmones rinktis tyrėjo kelią. Jūs, jaunieji mokslininkai, jau esate šios inovatyvios kultūros dalis. Galbūt kai kurie iš jūsų savo gyvenimą susiesite su mokslu, darysite atradimus, kurie padės pagerinti visų žmonių gyvenimą. Tačiau nepamirškite, kad už tai, ko pasiekėte, turite būti dėkingi savo mokytojams – jie padeda skleistis jūsų talentui“, – baigiamajame konkurso etape sakė LR Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Per dvi dienas beveik šimtas mokinių turėjo pristatyti 61 tiriamąjį darbą, bendrauti su jų darbus vertinusia komisija. Šiemet konkursui pateiktų darbų autoriai tyrė nanodalelių poveikį ekosistemai, vėžines ląsteles, vabzdžių elgseną, elektromagnetinės spinduliuotės bei kitų veiksnių įtaką augalų augimui, ieškojo būdų, kaip nuo puvimo apsaugoti vaisius, kaip panaudojant nuotekų dumblą, vandenį, ir antrines žaliavas padidinti įvairių augalų derlių. Jaunieji mokslininkai taip pat ieškojo kovos su kenkėjais, pelėsiais ir mikrobais būdų naudojant augalinius ekstraktus, tyrinėjo oro, vandens telkinių užterštumą, domėjosi tolimosiomis galaktikomis, pristatė kuriamą bioplastiką, natūralius dažiklius, ekologišką kosmetiką ir kt. Mokiniai pateikė nemažai humanitarinės, sociologinės ir antropologinės srities darbų: buvo analizuojami įvairūs kalbinės aplinkos aspektai, grafiti raiška, istorinė kraštovaizdžio kaita.
Mokinių darbus vertino kompetentingi ekspertai – mokslų daktarai, profesoriai iš įvairių mokslo įstaigų: Gamtos tyrimų centro, Fizinių ir technologijų mokslų centro, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto.
Darbo vadovai taip pat turėjo atrinkti penkis geriausius darbus ir įvertinti, ar jie tinka į ES konkursą, paskirti atitinkamą balų skaičių (iki 10 balų) už darbo idėjų moksliškumą ir orginalumą, meistriškumą ir kruopštumą, darbo aprašo ir stendo kokybę, autorių pasirengimą diskutuoti darbo tematika.
Vertinimo komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius daktaras V. Vancevičius pasidžiaugė mokymais ir padėkojo ministrei, kuri „atvėrė duris“, įteisino darbus, pernai pasirašydama brandos darbo dokumentus. „Tai, ką mes darome pavieniui ir būdami mokyklose, ateina į visas Lietuvos mokyklas, vietoj vieno egzamino galima bus atlikti panašų tyrimą, kurį mes dabar darome, ir manau, kad daug kam bus malonu pakeisti sausokus egzaminus į realų darbą“.
Renginio vedėjas metaforiškai kalbėjo, jog yra sunku, jeigu esame tik su vienu sparnu. Mokytojas ir mokinys yra, be abejo, du sparnai, bet paukštis be uodegos neskraido. Taigi ekspertai ir yra tam, kad ir būtų ta uodega, kuri gali padėti susiorentuoti, kuria kryptimi eiti, panardyti, kad rezultatas būtų džiuginantis. Atliktų tyrimų pristatymo tikslas nėra prizinės vietos. Tikslas – tai mokslinis procesas, pažinimo, tobulėjimo bei ėjimo į priekį procesas.
Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti balandžio 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos 8 klasės mokinės Miglė Stogevičiūtė ir Kamilė Čistajavaitė buvo apdovanotos diplomais ir pakviestos birželio mėnesį pristatyti savo darbą Prezidentūroje.
Prizininkais tapo vyresnių klasių mokiniai. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vienuoliktokas Adomas Paulauskas įvertintas už darbą „Virtualia realybe pagrįsti adaptyvūs reabilitaciniai žaidimai“. Rimtų žaidimų (angl. serious games) iniciatyva, orientuota į žaidimų pramonės pritaikymą viešojo valdymo, švietimo, sveikatos sričių problemų sprendimų paieškas. Susidomėjęs jaunasis mokslininkas siekia sukurti virtualų žaidimą, kurį žaidžiančio žmogaus tikslas – kaip galima aukščiau ir toliau nuspirti iš viršaus krentantį kamuolį. Žaidimas galėtų būti naudojamas traumas ar kitas judėjimą sutrikdančias ligas patyrusių pacientų reabilitacijai.
Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokė, Jaunojo tyrėjo klubo narė Rūta Prakapaitė apdovanota už darbą „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro“. Darbo tikslas – nustatyti bakteriofagų terapijos pritaikymo galimybes lėtinių žaizdų gydyme in vitro bei pritaikyti jas naujos kartos antimikrobinio tvarsčio kūrime. Jaunoji tyrėja įsitikinusi, kad bakteriofagų terapija galėtų tapti nauju metodu lėtinių žaizdų gydymo praktikoje.
Tai pat įvertintas Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dvyliktoko Modesto Gudausko darbas „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. Darbo idėja kilo norint pakeisti iš neatsinaujinančių gamtos šaltinių (naftos) gaminamus produktus, pavyzdžiui plastiką, labai panašiais ir net pranašesniais biopolimerais, pasižyminčiais įprastiems plastikams būdingomis savybėmis. Darbo tikslas – sukonstruoti bakterijas, gaminančias celiuliozę ir polihidroksibutiratą, kurie galėtų būti panaudojami naujų pluoštų gavybai.
Rūta Prakapaitė ir Modestas Gudauskas atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuris vyks rugsėjo 15–20 d. Briuselyje. Tad belieka palinkėti tik pergalės, atstovaujant mūsų šaliai.
Dalyvavimas tokiuose konkursuose skatina pažinti mus supantį pasaulį, suteikia galimybę tobulėti, išplėsti akiratį, išmokti naujų dalykų bei susipažinti su įdomiais žmonėmis, gebančiais imtis aktyvios veiklos tiek bendruomenėje, tiek šalyje ar net tarptautinėje erdvėje.
[#gallery=187#]
