Minėdama savo 650-ąjį gimtadienį Dotnuva turės savo herbą, vėliavą ir antspaudą

 Minėdama savo 650-ąjį gimtadienį Dotnuva turės savo herbą, vėliavą ir antspaudą

Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Dotnuvos miestelio 650-ajam gimtadieniui paminėti jau visiškai baigiamas kurti pirmasis Dotnuvos miestelio herbas, kurį netrukus patvirtins Heraldikos komisija. Dar praėjusių metų rudenį krašto aktyvistai susitelkė ir užsibrėžė iki šiais metais minimo jubiliejaus turėti ne tik sukurtą herbą, bet ir įtvirtinti jame krašto tapatybę atskleidžiančius istorinius simbolius.

Ruošdamiesi jubiliejui kūrė krašto simbolius

Toks poreikis iškilo pradėjus svarstyti Dotnuvos vardo 650-mečio minėjimo renginius.

Dėl svarbios datos miestelyje susitelkė Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė, naujasis Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius ir Dotnuvos bendruomenės pirmininkas Andrius Balandis, apie save buriantys aktyvius kraštiečius.

Komandoje taip pat dirba kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas, kraštietis Jonas Balandis bei kiti žmonės.  

Aptariant lyg ir paprastus dalykus − šventinę atributiką: vėliavėles, afišas ir kitą reklamą, pradėta svarstyti, kokie gi simboliai atspindi kraštą, kurie istoriniai faktai, įvykiai ir elementai siejasi su jo tapatybe ir yra šiam kraštui bei jo žmonėms svarbiausi.

Dotnuvos herbą, vėliavą ir antspaudą kuria vienas iš žymiausių Lietuvos heraldikos kūrėjų, Lietuvos heraldikos komisijos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas Arvydas Každailis.

Simbolių Herbo kūrimas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo vidury. Išklausyta daugybė nuomonių, aptarta įvairių ženklų, bet pagrindinis kriterijus, kad tie simboliai būtų įsimintini ir lengvai taptų dotnuviškių sąmonės dalimi.

,,Man atrodo, kad bendruomenei, kraštui labai svarbu turėti herbą, pasitvirtinti vėliavą, su kuria galėtume atstovauti įvairiuose renginiuose.

Tai būtų mūsų simboliai, kurie įkvėptų didžiuotis savo krašto žmonių pasiekimais bei įprasmintų šimtmečiais kurtą žmonių gyvenimą ir jo istoriją būtent čia, šiame krašte, kuris, kaip ir kiekvienas kitas kraštas, yra savitas, unikalus ir be galo įdomus“, − sako iniciatyvos kurti krašto simbolius ėmęsis seniūnas M. Tvaravičius.

Kraštotyrininko Ryto Tamašausko sumanytame ir vedamame tinklaraštyje  www.dotnuviai.lt buvo paskelbti ir vieni iš pirmųjų dailininko A. Každailio kuriami Dotnuvos herbo variantai.  Vienas iš jų ištobulintas taps Dotnuvos herbu.

Aut. past.

Dirba intensyviai

Dar prieš keletą metų pirminius herbo variantus kūrė kraštietė Eglė Švedaitė, o svarstant naujo herbo variantus prisidėjo ir bičiulis Darius Žeruolis, kuris net buvo atvykęs su aktyvistais susitikti Akademijoje.

Vėliau darbo ėmėsi patyręs dailininkas Arvydas Každailis. Jis ir kuria galutinį herbo variantą. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas A. Každailis labai vertina, kad diskusijose dėl Dotnuvos herbo aktyviai dalyvavo visuomenė, svarstydama pateiktus galimus herbo variantus.

Pradžioje buvo orientuojamasi į keturis galimus herbo simbolius – pasaginę segę, leliją, trimazgę pranciškoniškąją virvę ir lelijinį kryžių. Visi jie liudija šio krašto priešistorę bei turtingą istoriją ir kultūrą.

Nuo 2021 metų lapkričio mėnesio jau įvyko penki Lietuvos heraldikos komisijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos posėdžiai. Juose išsamiai aptariamas kuriamas herbas, jo elementai.

Paskutiniame susirinkime vasario mėnesį, nuėjus ilgą kūrybinį kelią sutarta dėl galutinio herbinės figūros vaizdo. Tai segės ir pranciškoniškosios virvės junginys bei kryžius.

Dabar teliko išgryninti plastinį herbinės figūros variantą ir tuomet bus kuriama miestelio vėliava bei antspaudas.

Heraldikos komisijos narys Vytautas Aleksiejūnas svarstymuose pastebėjo, kad Dotnuvos žmonės žino, ko nori, o tai geras žingsnis ieškant sprendimo.

Aut. past.

Apie herbo simbolius

Herbo ištakomis tapo unikalus radinys. Dotnuvos vardas istorijos šaltiniuose pirmąsyk iškilo XIV a. antrojoje pusėje, todėl dotnuvių tapatybei iliustruoti pasirinktas tuo laikotarpiu Dotnuvos apylinkėse (tarp Dotnuvėlės ir Kruosto) rastos sidabrinės pasaginės segės su žirgelių galvomis galuose vaizdinys.

Buvo siūloma, kad herbe segės centre galėtų būti atkartotas Dotnuvos bažnyčios bokštų kryžių siluetas – kryžių galai užbaigti stilizuotomis trilapėmis lelijomis. Turimas artefaktas (segė) yra XIV–XV a. pavyzdys, atspindintis skandinaviškąją tradiciją, kuri paliudyta ir kitais archeologiniais Kėdainių krašto radiniais.

Komisijai pademonstruota vienas tokio herbo vaizdinys (piešė Jonas Balandis) ir originalios metalinės segės kopija.

Heraldikos komisijos narys Vytautas Aleksiejūnas svarstymuose pastebėjo, kad Dotnuvos žmonės žino, ko nori, o tai geras žingsnis ieškant sprendimo.

Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė, Heraldikos komisijos narė Jolanta Karpavičienė pastebėjo siūlomų variantų daugiasluoksniškumą ir bendrus prioritetus. Įdomu tai, kad  pranciškoniškąją tradiciją paliudijanti trimazgė virvė – Šv. Pranciškaus mazgas.

Jame sumegzti neturtas, skaistumas ir paklusnumas būtų nauja Lietuvos heraldikoje. Tokios trimazgės virvės ženklo iki šiol Lietuvos heraldikoje ir visai nebuvo. Lelija simbolizuoja pranciškonų tradiciją, o kryžius – tai iš priešistorinių laikų išaugusi krikščionybė.

Planuojama, kad naujasis Dotnuvos herbas, vėliava ir antspaudas bus iškilmingai pristatyti Dotnuvos bendruomenei ir viso rajono žmonėms per 650 metų minėjimo renginius.  

Savo simbolius turi Kėdainiai ir dar 6 rajono miesteliai

Judėjimo ,,Mūsų krašto sėkmei“ ir Kėdainių rajono tarybos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui gerbiamam krašto medikui Alfredui Hofmanui buvo patikėta nešti Kėdainių krašto vėliavą LR Prezidento G. Nausėdos inauguracijoje 2019 metais. Pernaravos vėliavą nešė ir savo kraštui atstovavo Pernaravos seniūnas Artūras Gustas.

Ne tiek jau daug miestelių rajone turi savo simbolius. Oficialiai su Lietuvos heraldikos komisija suderintus herbus bei vėliavas turi Kėdainių miestas ir Josvainių, Gudžiūnų, Pagirių, Pernaravos, Krakių ir Surviliškio miesteliai.

Kėdainių miesto herbas kartu su kitais apskričių ir savivaldybių herbais yra išaustas Valdovų rūmų reprezentacinės Didžiosios menės herbiniame frize.

Rajono ir miestelių atstovai su vėliavomis yra kviečiami į LR Prezidentų inauguracijas.

Judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ ir Kėdainių rajono tarybos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui gerbiamam krašto medikui Alfredui Hofmanui buvo patikėta nešti Kėdainių krašto vėliavą LR Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijoje 2019 metais.

Pernaravos vėliavą nešė ir savo kraštui atstovavo Pernaravos seniūnas Artūras Gustas.

2009 metais LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijoje Kėdainių vėliavą buvo patikėta nešti Krašto kultūros premijos laureatui, neseniai Amžinybėn išėjusiam muzikos mokytojui  Zenonui Bernadišiui. 

Renka „Metų dotnuvį“

Dotnuvos karšto gyvenvietėse gyvena daug kūrybiškų, darbščių, atsakingų, visuomeninę veiklą vykdančių žmonių. Kadangi 2022 metai skirti Dotnuvos 650 metų jubiliejui paminėti, bendruomenė nori ta proga išskirti, įvertinti ir pagerbti seniūnijoje gyvenančius, dirbančius bei kuriančius žmones.

Dotnuvos seniūnija ir Akademijos kultūros centras organizuoja „Metų dotnuvio“ rinkimus ir kviečia pasiūlyti Dotnuvos krašto geradarius, visuomenininkus, metraštininkus, darbštuolius.

Trumpo kandidato visuomeninės veiklos aprašymo laukiama iki 2022 m. vasario 28 dienos el. paštu dotnuvos.seniunija@kedainiai.lt su nuoroda „Metų dotnuvis“.

Atrinkti ir siūlyti šie Dotnuvos krašto svarbiausi simboliai:

Įvykiai, vietos, asmenysŽenklai, simboliai, spalvos
Dotnuvėlė; „skystas, takus, tekėti“, „smarkiai ką daryti, veikti; lakstyti, siausti, trankytis“ (sankaupa, smarki vandens tėkmė, tos ypatybės gausa)Upė – sidabro spalva
Kovos. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose fiksuotas Dotnuvos vardas (Datinen), 1372 m. 1831, 1863 m. sukilimaiSidabrinė pasaginė segė ir lelijos žiedas (ar knyga, ar kryžius su kryžmos galuose stilizuotomis lelijomis, ar trilapė lelija)
Pirmą kartą (1542 m.) dokumentuose paminėti Dotnuvos dvarai. Sologubovai (Sologubai), Gradovskiai (Gradauskai), Lapinskai, Mlečkos, Izaikovskiai (Izaikovičiai), Bžostovskiai (Bžostauskiai, Brastauskiai) – vienuolynas, Ščytai (Ščytauskai), Chrapovickiai, Šuvalovai, Kreicai (Kroicai)        Bžostovskių – balnakilpė
1572 m. privilegija leista prie Dotnuvos dvaro įsteigti Dotnuvos miestelį. Mlečkos, GradovskiaiMlečkų – Korczak (3 sidabrinės „plytos“), Doliwa (3 raudonos penkiakampės su spygliais rožės)
Grafų Chrapovickių giminė valdė Dotnuvos, Gudžiūnų ir Terespolio žemes; grafų veiklos pėdsakai regimi mūrinėje Dotnuvos ir medinėje Gudžiūnų bažnyčiose, Dotnuvos ir Terespolio dvaruoseChrapovickių – balta lelija
Pranciškonų tradicija (observantai bernardinai, kapucinai) apie 175 metus. 1701 m. įkurtas bernardinų vienuolynas. Švietimas. Dotnuvos parapijos Šv. Antano atlaidai nuo 1702 m. Parapijos klebonas tėvas Stanislovas, kapucinų vienuolynas. Kėdainių krašto garbės pilietisŠventojo rankos; balta lelija; balta juosta – stula. Trimazgė virvė. Šv. Pranciškaus mazgas – tai trys mazgai, sumegzti virvėje (neturtas, skaistumas ir paklusnumas). Architektūros arkos
Žemdirbystės tradicijos Dotnuvos krašte. Derlingos žemės. Žemės ūkio mokslų ir mokymo centras Akademijoje. 110 metų tradicijosArklas ir kryžius – darbas ir malda (bet ne juodame fone)
GamtaLygumos („Dotnuvoj laukai kaip blynai lygūs“) Paukščiai – tetervinai, dirviniai sėjikai
Etnokultūra   TautodailėDubenuotieji akmenys Sekminės Lelija
Architektūra, sodybosStogai Svirtiniai šuliniai

9 Komentarai

  • Naujas Dotnuvos seniūnas- geriausias rajone.

  • seniūnas stiprus, bet ir bendruomenė ten neeilinė

    • Bendruomenė ten tikrai labai unikali. Bet šiuo atveju pirmu smuiku groja akademiškis Rytas Tamašauskas.

      • Ne Tamašauskas. O Balandis.

  • Geriausi seniunai tai Sirvydas, Bruzas ir Gustas…

  • Vieno žmogaus ar kaimyno nuomonė tai dar nereiškia,kad seniūnas geriausiais. Ir kas telpa į tą žodį geriausias.? Kur jis spėjo pasireikšti savo gerumu. ? Nesugeba suvaldyti chaoso,organizuojant miestelio šventę,blaškosi kaip paukštis, nežinodamas kur šlietis ir ką palaikyti. O bendruomenė unikali dėka bendruomenės pirmininko, kurio įdėjos ir darbai atspindi miestelio veidą. Patys geriausi žodžiai ir palaikymas Andriui Balandžiui,jo šeimai,draugams,rėmėjams ir visiems kas prisideda prie Dotnuvos miestelio gerovės.

    • Nusiraminkite, viskas bus gerai. Mažiau reikia skaldytis ir valdyti, o vienytis. Ir taip jau Lietuovoje ne kažką, jei dar tarpusavyje alkūnėmis kovosite, prie gero neprives. Švęsti galima ir draugiškai, susibūrus, kad būtų visiems lengviau. Ir prasmingesnės veiklos bus, ir žmonės laimingesni. Ir iš kur tas noras pas žmones visada kariauti. Vardan ko?

      • O kas čia dėl ko kariauja? ramu gi, nėra ko raminti:)

  • Dotnuviai ramiai ruošiasi miestelio šventei. Tik gaila, kad atsiranda „kaišiojančių pagalius į ratus“.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video