Metinių išvakarėse – istoriko ir kunigo pasakojimai apie garsųjį Šėtos mūšį
Vasario 11-ąją sukanka 104 metai nuo garsiojo 1919-ųjų Šėtos mūšio. Ta proga Šėtos Švenčiausios Trejybės Parapijos kunigas Robertas Skrinskas apie jį sukūrė trumpą filmą. Stovėdami vienoje iš vietų, kurioje vyko mūšis su sovietinės Rusijos kariuomene už Lietuvos laisvę, R. Skrinskas ir istorikas Vaidas Banys prisiminė nelengvą lietuvių siekį būti laisvais ir nepriklausomais.
Tikslas – sujungti Rusijos ir Vokietijos proletariatą
Kaip pasakojo istorikas, po nesėkmingo Rusijos kariuomenės bandymo užimti Kėdainius buvo nuspręsta ilgai nelaukiant pulti ir Šėtą.
„Sovietų Rusijos tikslas nebuvo užpulti tik Kauną. Jų tikslas buvo Prūsija, o Kaunas ėjo pakeliui. Pasaulinės proletarinės revoliucijos tikslas buvo sujungti Rusijos ir Vokietijos proletariatą.
Mūsų nelaimei, tiesiausias kelias vedė per Lietuvą. Kėdainiai – tik viena iš mūšio vietų. Jų buvo ir daugiau – Jieznas, Stakliškės, Alytus, Marijampolė, – pasakojo V. Banys. – Kėdainiuose buvo pirmoji lietuvių įgula, kuri gynė. Bet tai nebuvo pati pirmoji vieta, kurią puolė sovietinės Rusijos kariuomenė. Šioje linijoje pirmoji buvo puolama Jonava. Kadangi ten savanorių įgulos nebuvo, puolimą atlaikė saksų savanoriai.“
Antrindamas istorikui, kunigas dar pridėjo, jog ginant Kėdainius žuvo pirmasis savanoris Povilas Lukšys.
Pasidalijo į tris grupes
„Puolimas prasidėjo 1919 m. vasario 11 d. anksti ryte?“ – pasiteiravo R. Skrinskas istoriko.
„Sovietų Rusijos tikslas nebuvo užpulti tik Kauną. Jų tikslas buvo Prūsija, o Kaunas ėjo pakeliui. Pasaulinės proletarinės revoliucijos tikslas buvo sujungti Rusijos ir Vokietijos proletariatą. Mūsų nelaimei, tiesiausias kelias vedė per Lietuvą. Kėdainiai – tik viena iš mūšio vietų.
V. Banys
„Taip, nes reikėjo leisti atsikvėpti lietuvių kariuomenei, kuri dvi paras intensyviai kovėsi, o jėgos nebuvo labai gausios. Tad šiek tiek pailsėję, lietuviai kartu su vokiečiais patraukė Šėtos link.
Iki Žemųjų Kaplių buvo žygio maršas, o jau ties Žemaisiais Kapliais puolantieji pasidalijo į tris grupes – dešiniąją, centrinę ir kairiąją, – aiškino V. Banys. – Dešiniajai vadovavo Panevėžio srities savanorių įgulos vadas Jonas Variakojis, centrinei – karininkas Jonas Kazys Dragūnevičius ir kairiajai – karininkas Juozas Mikoliūnas.
Juos dengė vokiečių artilerijos baterijos dalis, nes lietuviai visiškai neturėjo sunkiosios ginkluotės. Sunkiausios užduotys buvo kraštinėms voroms – kairiajai ir dešiniajai. Dešiniosios grupės tikslas buvo atkirsti bolševikų atsitraukimą Bukonių keliu Ukmergės link.“
Žvalgydamasis dabar jau pasikeitusiame horizonte, istorikas tęsė pasakojimą toliau: „Lietuvių kariuomenė buvo pasiruošusi durtuvų kautynėms, bet vis dėlto sovietų Rusijos kariuomenė, būtent Šėtoje likusi įgula, nebuvo ypatingai motyvuota, nors ir buvo labai patogioje pozicijoje, bet jie nepuolė labai priešintis. Tiesiog atsitraukė, o tas atsitraukimas virto bėgimu į Bukonių pusę. Dėl to jie patyrė nemažai nuostolių“.
Didelės strateginės reikšmės mūšis neturėjo
Kunigas Robertas Skrinskas atkreipė dėmesį, kad Šėtos mūšis yra įtrauktas net į žymiausių Lietuvos mūšių sąrašą.
„Kokia jo reikšmė buvo tolimesnei istorijai ir karių dvasiai?“ – savo kurtame filme klausė kunigas istoriko.
„Svarbu, kad atmintis būtų gyva. Nes tada, kai žmonės išlaiko atmintį, išlaiko istoriją bei ateitį.
kun. R. Skrinskas
„Tai daugiau, kaip jūs sakote, buvo svarbu karių dvasiai.
Didelės strateginės reikšmės Šėtos užėmimas neturėjo. Mes dažnai užmirštame, kad balandžio mėnesį rusai vėl atsiėmė. Tiesa, vėlesnis Šėtos atsiėmimas jau nėra toks garsus kaip Šėtos mūšis“, – pažymėjo V. Banys.
Kunigas, dėkodamas istorikui už pasakojimą sakė: „Svarbu, kad atmintis būtų gyva. Nes tada, kai žmonės išlaiko atmintį, išlaiko istoriją bei ateitį“.
Minėtą dokumentinį filmuką galite pasižiūrėti čia https://www.youtube.com/watch?v=70r2VHm39ZE
3 Komentarai
kur kaipo žymi data buvo parašyta,kad prie Šėtos vyko mūšis su bolševikais.Darbe visi graibstė kalendorių ir žvengė iš tų,,bolševikų“.Juokindavo ir Amerikos balsas iš Vašingtono su sovietais.
[…] šis žmogus nusipelno ypatingo dėmesio. „Ne tik dėl jo filmukų studijos, kuri yra unikalus Šėtos apylinkių istorijos metraštis, bet ir dėl jo paties asmenybės – jis disidentinio laikotarpio reliktas, […]
[…] pasidalino informacija bei nuoroda į kunigo kurtą filmą apie Šėtos mūšį, apie kurį rašė ir „Rinkos aikštė“ Šėtos mūšio metinių […]