Mero fondo skaidrumo paieškos Kėdainiuose
BNS Vyginto Skaraičio nuotr.
Paskutiniame praėjusių metų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje viena iš karščiausių temų buvo Mero fondo sudarymo, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimas. Nors sprendimas priimtas, rajono tarybos nariai iki paskutinės minutės ietis rėmė dėl to, kaip užtikrinti, kad reprezentacinės lėšos nebūtų painiojamos su bendraisiais administracijos asignavimais.
Kodėl prireikė naujos tvarkos?
Keisti galiojančią tvarką prisireikė dėl 2025 m. liepos mėnesį paskelbtos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvados.
STT pastebėjo, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių mero fondų lėšos nėra aiškiai atskirtos nuo bendrų reprezentacinių išlaidų, o tai sudaro prielaidas skaidrumo trūkumui ir neaiškiam lėšų naudojimui.
Atsižvelgdama į tai, savivaldybės Antikorupcijos komisija pasiūlė rajono tarybai patvirtinti naują aprašą, kuris numatytų griežtesnę kontrolę ir detalesnį atsiskaitymą.
Siūlė sukurti atskirą sąskaitą ir duoti banko kortelę
Daugiausia aistrų sukėlė rajono tarybos nario, konservatoriaus Kęsto Šlamos pateikti du siūlymai. Pirmasis – mero fondo lėšoms atidaryti atskirą banko sąskaitą ir merui išduoti banko mokėjimo kortelę.
„STT pažymėjo, kad mero fondo lėšos dažnai nėra aiškiai atskirtos. Atskira banko sąskaita užtikrintų realiausią ir patikimiausią fondo atskyrimą. Kol lėšos administruojamos per tas pačias sąskaitas, atskyrimas išlieka formalus ir lengvai apeinamas“, – savo požiūrį dėstė K. Šlama.
Pasak politiko, banko kortelė būtų reikalinga praktiniam patogumui, pavyzdžiui, operatyviai įsigyjant gėlių puokštę, reikalingą reprezentacijai.
Tačiau šis siūlymas sulaukė stipraus pasipriešinimo. Tarybos narė, opozicijos lyderė Indrė Fiodorova kėlė klausimą dėl tokio žingsnio pagrįstumo, mat banko kortelių savivaldybė šiaip jau neturi, o be to, už banko kortelę reikia mokėti mokestį, nors ir nedidelį.
Tarybos narys Saulius Grinkevičius buvo dar kritiškesnis: „STT dažnai formuluoja įžvalgas „kas būtų, jeigu būtų“. Per tiek metų nesu girdėjęs, kad STT būtų pradėjusi tyrimą dėl neteisingo mero fondo naudojimo. Atskira sąskaita ir kortelė 24 tūkstančiams eurų per metus man atrodo nelogiška, kai biudžete jau dabar yra aiškios eilutės.“
„Valstietis“ Dalius Serafinas pridūrė, kad tai sukurtų papildomą administracinę naštą.
Tuo tarpu Lina Šlamienė palaikė skaidrumo didinimą, lygindama situaciją su namų ūkiu. „Įsivaizduokim, kad namie turim krepšelį pinigų, į kurį visi sudedame savo atlyginimus ir iš kurio visi imame pinigus. Mėnesio gale niekas nebežino, kur tie pinigai dingo ir kodėl, tarkime, jų trūksta.
Atskira sąskaita leistų tiksliai identifikuoti kiekvieną mokėjimą realiu laiku“, – įtikinti kolegas bandė L. Šlamienė.
Vis dėlto banko kortelės teigė nenorintis pats meras – prieš pat balsavimą pusiau rimtai, pusiau juokais pareiškė, kad tikisi, jog politikai nubalsuos, kad banko kortelė jam nebūtų paskirta.
Mero noras išsipildė, mat siūlymui nebuvo pritarta 12-ai politikų balsavus prieš, septyniems už ir penkiems susilaikius.
Metinis mero fondas šiemet siekė 26 700 Eur, o per pirmąjį pusmetį panaudota buvo kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų.
Aut. past.
Patvirtintas detalesnis viešinimas
Antrasis K. Šlamos siūlymas sulaukė didesnio politikų palaikymo. Jis pasiūlė metinę mero fondo pinigų panaudojimo ataskaitą papildyti skiltimi, kurioje būtų nurodytas prekių ir paslaugų tiekėjas.
K. Šlama aiškino, kad viešumas apie tai, iš ko perkamos prekės, būtų prevencija prieš interesų konfliktus.
„Visuomenė turi žinoti, ar reprezentacinės prekės nėra perkamos iš politiškai susijusių tiekėjų“, – teigė politikas.
Šiam siūlymui rajono taryba pritarė.
Kam meras leido pinigus 2025 m. pirmąjį pusmetį?
Metinis mero fondas pernai siekė 26 700 Eur, o per pirmąjį pusmetį panaudota buvo kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų.
2 tūkst. eurų meras iš fondo skyrė sporto šokių klubui „Vilnis“, išlaidoms už dalyvavimą Europos čempionate Ispanijoje iš dalies padengti.
1,8 tūkst. eurų buvo išleisti Kėdainių miesto herbams įsigyti, dar 1,2 tūkst. eurų – senjorų renginiui „Senjorų spiečius“.
Knygoms „Mano vaikas“ buvo išleista kiek daugiau kaip tūkstantis eurų, autentiškoms pintoms juostoms – 650 eurų, Neįgaliųjų draugijos sąskrydžio išlaidoms – per 430 eurų.
Likusios lėšos buvo naudojamos smulkesnėms reprezentacinėms prekėms: suvenyrams (šokoladui, konditerijai), krepšinio kamuoliams, staltiesėms, paveikslams, padėklams bei puodeliams.
