Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas mokyklose bei namuose

Internete daugėja kokybiškos, aktualios objektyvios informacijos. Skaitmeninami žinynai, žodynai, enciklopedijos, kultūros paveldo lobynai. Kita vertus, čia klaidžioja ir daugybė nevertingos ar netgi žalingos medžiagos. Šiame informacijos amžiuje virtualiojoje erdvėje klesti daugybė grupių, kurias vienija idėjos, neturinčios nieko bendro su elementariausiais mokslo dėsniais. Vis dažniau kalbama ir apie medijų įtaką visuomenei, svarstoma: ar pati visuomenė pajėgi kontroliuoti medijas ar priešingai – medijos valdo ją.

Akivaizdu, kad medijų informacinio raštingumo svarba (MIR) – gebėjimas pasiekti, atsirinkti, kritiškai vertinti, pritaikyti informaciją, esančią virtualioje erdvėje taps vis aktualesnė. Juo labiau kad informacijos ieška nėra įgimta, jos reikia mokytis, o informacijos srautas nuolatos didėja.

Blogiausia, ką galima padaryti – ignoruoti, neigti technologijų progresą. Technologinių inovacijų neišvengsime, jos atveria naujas galimybes, pasaulį daro patogesnį ir paprastesnį. Mokytojai kaip niekas kitas iš arti gali matyti jų poveikį jaunajai kartai, drauge atrasti technologijų teikiamas galimybes ir padėti tinkamai jomis naudotis. Mintimis apie pokyčius ugdymo procese, mokytojų ir tėvų vaidmenį informacijos lavinos atrankoje dalijasi rajono savivaldybės Josvainių gimnazijos mokytojų bendruomenė.

„Šiuolaikinė mokykla be technologijų tiesiog neįsivaizduojama“

Skaidrūnė Vyšniauskienė, direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui, biologijos mokytoja, elektroninio dienyno administratorė. Ji gimnazistus supažindina su naujomis, naudingomis aktualiomis svetainėmis, pvz., www.egzaminatorius.lt

„Šiuolaikinė mokykla be technologijų tiesiog neįsivaizduojama. Jos mokyklose pasirodė prieš keletą dešimtmečių. Dabar jau kiekvienoje klasėje yra kompiuteriai, projektoriai, interneto ryšys. Gimnazija nuo 2012 metų naudoja elektroninį dienyną. Kai tik atsirado projektoriai, moksleivius galėjai sudominti ir „Power Point“ prezenatcijomis, tačiau dabar tokiomis priemonėms tikrai nebenustebinsi.

Virtualioje erdvėje yra gerų, įdomių programų, kuriomis pamokose mielai naudojamės: biologijos elektroniniai vadovėliai, pratybos, atstoja ir išmaniąsias lentas. Virtualios laboratorijos tampa puikia papildoma priemone, norintiems pagilinti savo įgūdžius, pasitikrinti savo žinias. Elektroninėje erdvėje atsirado labai daug konkursų.

Informacinės technologijos keičia ugdymo procesą keliomis krytimis, t. y.: darydamos įtaką pačiam mokymosi procesui bei formuodamos naują informacijos sklaidos, komunikacijos kultūrą.“

Ausinukuose – ir literatūros klasika

Andželika Jašinskienė, lietuvių kalbos mokytoja, karjeros koordinatorė.

„Informacijos sklaidai naudojamas mokymosi tinklas Mano dienynas ir gimnazijos internetinė svetainė. Šiais keliais gimnazistus galiu lengvai pasiekti ir informuoti.

Populiariausios informacijos keitimosi platformos – socialiniai tinklai. Čia naujienomis dalijasi ir mokytojai, ir mokiniai. Aš taip pat turiu savo Facebook puslapį.

Mokiniai bet kada mane gali pasigauti tiek per socialinius tinklus, tiek rašydami žinutes per Mano dienyną. Ir iš tiesų toks bendravimas mus tenkina. Žinoma, mes neatsisakome ir gyvo kontakto. Bet pastebėjau, kad mokiniams tam tikrų asmeniškai aktualių dalykų yra drąsiau klausti internetu.

[quote author=“Aut. past.“]MIR įgūdžių stoka neleidžia matyti pagrindinių pavojų: medijų perduodami vaizdiniai suvokiami kaip teisingi, vieninteliai įmanomi realybės atspindžiai. Nekritiškas medijų vartotojas neanalizuoja pranešimo turinio, nesuvokia žinutės siuntėjo kaip suinteresuoto, angažuoto subjekto. Gaunama informacija nesvarstoma, neanalizuojama ir netikinama, o beatodairiškai pritaikoma kasdienybėje.[/quote]

Lietuvių kalbos pamokose naudojame elektroninius žodynus: tarptautinių žodžių žodyną, dabartinį lietuvių kalbos žodyną. Atlikdami užduotis pasitelkiame kirčiavimo žodyną. Taip pat naudojamės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku – tai labai patogus šaltinis išsitaisant klaidas.

Dažnai moksleiviai užuot skaitę programinę literatūrą jos… klauso. Jeigu reikia perskaityti tam tikrą knygą, jie susiranda ją audio formatu ir klausosi per ausinukus. Ir jiems sekasi puikiai, daugelis gimnazistų rašo nuostabius rašinius.

Karjeros planavimo procesui svarbiausią ir kone visą reikalingą medžiagą randame internete. Spauda, brošiūros jau nebėra aktualios, praktiškai jų galėtų ir nebūti.

MUKIS sistema – mokinių ugdymo karjerai informacinė svetainė pasiekiama ir mokytojams, ir mokiniams, ir jų tėveliams: www.mukis.lt. Svetainėje yra ir profesijų pristatymai, ir informacija apie aukštąsias mokyklas, ir renginių kalendoriai. Jaunesnieji gali rasti žaidybinius–mokomuosius filmukus apie profesijas. „Youtube“ kanale populiarios žinomų žmonių sėkmės istorijos. Taip pat naudojamės AIKOS sistema, kurioje yra profesijų aprašai ir nuorodos į mokymosi įstaigas bei išsamūs studijų programų aprašymai. Dažnai naudojamės portalais: www.kurstoti ir www.studijos.lt

Moksleiviui renkantis profesija, svarbiausia – pažinti save, identifikuoti savo vertybes, pomėgius, suvokti galimybes. Pavyzdžiui, jeigu mokiniui ne prie širdies lietuvių kalba, geru žurnalistu jam tapti bus sunkiau. Tačiau į internete pateikiamus asmenybės testus siūlome žiūrėti kritiškai, nepriimti jų rezultatų vienpusiškai; svarbu mokėti analizuoti pačiam save, žinoma, pasidalinant abejonėmis ir su žmogumi, kurio pasitikima. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ar mokomasi būtent tų dalykų, kurie nukreipia norimos profesijos keliu.“

Vaikams tenka priminti: „Netikėkite viskuo, kas parašyta“

Sandra Jociuvienė, bibliotekininkė. „Dalis vaikų informaciją, kurią randa internete, priima nekritiškai. Jie linkę manyti, kad suvedę „Google“ sistemoje paieškos žodžius ras teisingą, objektyvią informaciją. Todėl dažnai vaikams tenka priminti: „netikėkite viskuo, kas parašyta, patikrinkite informaciją remdamiesi keliais informacijos šaltiniais, skirtingais raktiniais žodžiais“.

Kiekvienais metais vasario pradžioje gimnazijos biblioteka prisideda prie draugiškesnio interneto kūrimo ir dalyvauja akcijoje „Saugaus interneto diena“, kurios tikslas – padėti savo bendruomenei jaustis saugiau internetinėje erdvėje. Į užsiėmimus kviečiami mokiniai, su kuriais aptariami pavojai, tykantys internetinėje erdvėje. Mokiniai bibliotekoje žiūri šia tema parinktus vaizdo įrašus, analizuoja konkrečias situacijas, pasidalija savo mintimis ir patirtimis, kartu aptariamos garbingo elgesio internete taisyklės. Moksleiviams pasiūlomos naudojimosi kompiuteriu taisyklės, kurias galima surašyti ir taikyti savo šeimose ir kartu skatinti šeimos narius tolerantiškai ir saugiai elgtis internetinėje erdvėje.

Bibliotekoje vaikai kompiuteriu naudojasi ir ruošdami pamokas, ir pramogaudami. Tačiau pramogoms skirtas laikas prie kompiuterio yra ribojamas – ne daugiau kaip valanda. Džiaugiamės nauja saugaus turinio internete vaikams svetaine: www.lrt.lt/vaikams. Tai pirmoji tokio pobūdžio svetainė Lietuvoje. Vaikai gali lavintis ir pramogauti, išvengdami smurto ekrane. Specialiai atrinktas ir lavinantis puslapio turinys pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.

Suaugęs žmogus yra tarsi tarpininkas, padedantis susigaudyti informacijos gausoje ir patariantis kurias nuorodas priimti, o kurias atmesti.

Situaciją internete bandome neįkyriai stebėti, tam, kad būtų išvengta šaipymosi, nekultūringos kalbos.“

Informacijos amžiuje neišvengiama ir tamsos

Andrius Paškevičius, fizikos, informacinių technologijų mokytojas, gimnazijos WiFi tinklų administratorius. Jo iniciatyva gimnazijoje įsteigta KTU (Kauno technologijos universiteto) KLASĖ – neformaliojo švietimo KTU Tyrėjų klasė.

„Apskritai, dabartinė visuomenė yra patikli, tad ir vaikai patiklūs. Pasižiūrėkime, kad ir į politinio šalies gyvenimo atspindį žiniasklaidoje: gandai priimami kaip objektyvi tiesa ir faktas. Ir vaikai, ir suaugę žmonės neretai įsivaizduoja, kad jeigu jau internete kažkas kažką leptelėjo, vadinasi, tai jau ir pusė teisybės. Taip gimsta ir sąmokslo teorijos.

[quote author=“Aut. past.“]Medijų turiniu užpildomas ir kompensuojamas realių patirčių trūkumas. Pernelyg į virtualią realybę įsitraukusiems žmonėms rekomenduoja „medijų dieta“, – jos laikantis iš pradžių vertėtų atsiverti langą, o ne paspausti mygtuką.[/quote]

Uždarų grupių internete pokalbiuose dalyvaujantys žmonės dažnai „nusidiskutuoja“ į lankas; jų svarstymai prasilenkia su elementariais fizikos, biologijos, chemijos mokslo dėsniais, tokiuose pašnekesiuose nedalyvauja specialistai. Tada ir prasideda įvairios diskusijos: skiepytis ar nesiskiepyti, skristi lėktuvu ar neskristi ir t.t.

Ateityje atsirinkti informaciją bus dar sunkiau, nes jos kiekis internete stipriai didėja.

Vaikai informacinio raštingumo mokosi pamokose. Mokytojas aptaria, įvertina jų pasirinktus šaltinius, kuriais jie remiasi atlikdami užduotis, padeda atrasti tinkamiausius.

Šaltinius reikia tikrinti. Pavyzdžiui, neretai vaikai mano, jog „Vikipedia“ galima visiškai pasitikėti. Taip, joje dalis informacijos joje yra teisinga, tačiau dalis – ir neteisinga. Pirmosios „Google“ nuorodos taip pat ne visada veda į teisingus atsakymus.

Vyresnėse klasėse gimnazistams vyksta informacijos teorijos pamokos, kuriose yra ugdomas ir kritinis mąstymas, ir informacinis raštingumas, nagrinėjamos e–valdžios, e–visuomenės, socialinių tinklų problematika. Ar vaikams šios temos aktualios? Jeigu sugebi įdomiai pateikti medžiagą, juos suintriguoji – jiems bus įdomu.

Viena pagrindinių e–projektų problemų – tęstinumas. Nemažai prieš keletą metų sukurtų svetainių, nutrūkus finansavimui, nebeatnaujinamos. Nors ir padarytas geras įdirbis, įdėta daug darbo. Pavyzdžiui, sustojęs projektas e–mokykla, šioje sistemoje nėra naujų demonstracijų. Apmaudu, bet senųjų versijų tuoj nebepalaikys naujos naršyklės.“

Atsisveikinant su direktoriaus Ramūno Zigmantavičiaus pokalbiui suburtu kolektyvu, matyti, kad šiame technologijų ir inovacijų amžiuje, siekis „būti vienu žingsniu priekyje“ yra ne mažiau svarbus negu siekis būti šalia mokinių. Bet, atrodo, mokytojams čia visai puikiai sekasi.

Tik morali visuomenė gali išlikti

Kiekvienas įrankis, jeigu tik bus netinkamai naudojamas, gali atsigręžti prieš mus pačius. Mintimis apie grėsmes virtualioje erdvėje dalinasi Nacionalinės tabako, alkoholio kontrolės koalicijos narys Artūras Šiukšta. Lektorius rajono bendruomenėse svečiuojasi Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva.

„Daugelis tėvų ir mokytojų priklauso tai laimingajai kartai, kuri užaugo be kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšečių, kuriai didžiausia bausmė buvo ne draudimas žaisti kompiuteriu, o neišleidimas į lauką, – nevynioja žodžių į vatą A. Šiukšta, – todėl daugelis tėvų ne visada įsisąmonina internetinėje erdvėje tykančius pavojus.“

Lektorius prisimena seną anekdotą apie tėvus, atėjusius į žaislų parduotuvę. Jie pageidauja tokio žaisliuko, kuris vaikams niekada neatsibostų, kurio nereikėtų keisti kitu. Į tokį prašymą parduotuvės direktorius atsako: „Mes tėvais neprekiaujame“.

Dabar jau toks žaislas yra. Mobilieji telefonai ir kūdikiams atstoja tėvus, nuo mažumės ateinančiąją kartą traukdami į priklausomybės liūnus.

„Pripratę prie nuolat stimuliuojančių, psichiką dirginančių vaizdų, vaikai sunkiau susikaupia pamokose, nes nebegauna smegenims būtino laimės hormono dopamino“, – konstatuoja lektorius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į intensyvų demoralizuojančios informacijos srautą internete, kuris pasiekia vis jaunesnio amžiaus vaikus: patys mažiausieji nėra apsaugoti nuo smurto, cinizmo, netgi pornografijos.

Seksualizuotos, agresyvios informacinės kultūros fone vaikinai nebepastebi paprastų merginų, moterims darosi sunku konkuruoti su „tobulybėmis“ virtualiojoje erdvėje. Vartotojiškos kultūros erdvėje nebereikia stengtis dėl brangaus žmogaus, nereikia „vargti“ siekiant užmegzti, išsaugoti santykius; tokie paprasi ritualai kaip gėlių dovanojimas, pasimatymai, atrodo kaip laiko ir pinigų švaistymas. „Ne tu, tai kitas“, – trimituoja populiariosios kultūros šaukliai.

„Mokomasi daug dalykų, tačiau kaip ruoštis gyvenimui šeimoje, kaip puoselėti tarpusavio santykius – ne. Šeima kuriama neturint jokių pagrindų. Gerai, jeigu tėvai galėjo perduoti laimingos šeimos sampratą, o jeigu ne? Tuomet šeimos modelį neretai konstruoja populiariosios kultūros siūlomi vartotojiškų santykių pavyzdžiai“, – svarsto A. Šiukšta.

Jisai pabrėžia, kad nesugebančiose užmegzti visavertiškų santykių visuomenėse nebegimsta vaikai. Demoralizuotos civilizacijos pasmerktos žlugti.

Svarbu jaunajai kartai perduoti žinutę, kur veda vienoks ar kitoks gyvenimo būdas. Galima rasti laimę puoselėjant darnius santykius šeimoje, savo aplinkoje arba juos išmainyti į virtualaus pasaulio malonumus. Pasirinkimas, kuriuo keliu eiti, priklauso nuo paties žmogaus.

Tačiau už bet kokius moralus efektyviau veikia asmeninis pavyzdys. Jeigu tėvai nuveja šalin dėmesio prašantį vaiką, tam, kad patys galėtų pažaisti kompiuteriu, kokį santykių modelį mato mažasis?

Koks tokio į save nukreipto gyvenimo priešnuodis?

„Bendras šeimos laisvalaikis, pastangos būti kartu. Stalo žaidimai – puikus bendras šeimos laisvalaikio leidimo būdas. O galbūt yra galimybė suteikti bendruomenėje etatą fizinio lavinimo mokytojui, kuris į aktyvias fizines veikla įtrauktų ir vaikus, ir visą šeimą“, – siūlė A. Šiukšta.

Iš tiesų, svarbu gerbti paauglį, leisti jam savarankiškai priimti sprendimus. Tėvai, kontroliuojantys kiekvieną vaiko žingsnį, be atodairos besikišantys į ugdymo procesą, kartais pavadinami „tėvais sraigtasparniais“. Tačiau tarp sąmoningos ir isteriškos laikysenos visada yra riba. Kartais būtent aktyvūs ir smalsūs tėvai pastebi grėsmes internete. Galima prisiminti atvejį, kai aktyvių tėvų dėka buvo atkreiptas dėmesys į pažinčių svetainės skelbimą viename iš elektroninių dienynų. Pareiga saugoti savo vaikus ir gebėjimas jais pasitikėti yra vienas iš svarbiausių iššūkių kuriant visavertiškus santykius, kurių pakaitalo nereikia ieškoti ten, kur tokių santykių iš esmės ir negali būti.