Medicinos centro „SolviMeda“ komanda stiprėja – prisijungė kėdainiečių mylima gydytoja

Daugiau kaip metus Kėdainių senamiestyje veikiantis modernus medicinos centras „SolviMeda“ ir toliau stiprina komandą – telkia aukščiausios kompetencijos gydytojus bei specialistus. Nuo sausio 5-osios įstaigoje dirbti pradėjo jau 13 metų kraštiečių sveikata besirūpinanti, gerai žinoma ir puikiai savo pacientų vertinama šeimos gydytoja Monika RAMANAUSKIENĖ. „SolviMedoje“ ji konsultuos suaugusiuosius bei vaikus nuo 12-kos metų, o kiek vėliau – ir naujagimius.

Paskui gydytoją – ir pacientai

Gydytoja M. Ramanauskienė džiaugiasi, jog pirmoji savaitė naujoje darbovietėje prabėgo sklandžiai, o ypač pradžiugino čia sutikti pažįstami veidai – pacientai, kurių sveikata ji rūpinosi ir anksčiau.

„Pacientai į medicinos centrą „SolviMeda“ atėjo kartu su manimi. Toks jų žingsnis labai glosto širdį. Vadinasi, jie manimi pasitiki, – šypsosi M. Ramanauskienė ir pabrėžia, jog būtent pacientai gydytojui padeda auginti kompetencijas bei tobulėti. – Gyvenime vadovaujuosi taisykle, kad visada reikia lygintis ne su kitais, o pačiam su savimi.

Prisimenu save, vos pradėjusią dirbti, ir dabar. Mano profesionalumas auga pacientų dėka. Yra tokių, kurie savo sveikatą man patiki jau daugiau kaip 10 metų. Rūpindamasi šiais pacientais, spręsdama jų sveikatos klausimus, įgyju patirties ir tobulėju kaip gydytoja.“

Pandemijos pamokos

Kaip vieną sunkiausių profesinių laikotarpių M. Ramanauskienė įvardija kovido pandemiją. Pasaulį sustabdęs naujas virusas išsekino medicinos bendruomenę. Krizės metu šeimos gydytoja M. Ramanauskienė neliko nuošaly – kiek įmanydama padėjo kolegoms.

„Dirbti šeimos gydytoja pradėjau kupina entuziazmo ir optimizmo – įsivaizdavau, kad visus išmokysiu sveikai valgyti, sportuoti, taisyklingai gerti vaistus, – prisiminusi šypsosi pašnekovė. – Vis tik ilgainiui tenka susitaikyti su tam tikrais biurokratiniais, instituciniais rėmais ir pripažinti, kad negali visko padaryti taip, kaip norėtum.

O ypač stipriai požiūrį į mediko darbą pakeitė kovido pandemija. Tada susidūrėme su nauja realybe, įvairiausiais apribojimais. Pradžioje tai atnešė daugybę iššūkių ir pacientų nepasitenkinimo. Mums, medikams, tekdavo ne tik sudėtingomis sąlygomis gydyti pacientus, bet ir sugerti neigiamas jų emocijas.

Nors laikas buvo labai sudėtingas, bet vis tiek ėjau padėti kolegoms Kėdainių ligoninėje, dirbau stacionare. Kaip gydytoja, pandemijos laiku atidaviau visą save ir, žinoma, gavau daug vertingų pamokų.“

Tėtis išmokė pagarbos profesijai

Kokia tikroji mediko duona, M. Ramanauskienė savomis akimis matė nuo mažumės. Daugeliui kėdainiečių žinoma, kad ji – šviesaus atminimo vaikų neurologo bei vaikų ir paauglių psichiatro Vytauto Roko dukra.

„Tėtis labai mylėjo būtent antrąją savo specialybę – vaikų psichiatro. Jis sakydavo, kad išėjęs į pensiją kaip vaikų neurologas, mažesniu krūviu, bet toliau dirbs vaikų psichiatru. Deja, prieš dešimtmetį žuvęs tėtis pensijos nesulaukė, – visą krašto bendruomenę sukrėtusią tragišką nelaimę prisimena M. Ramanauskienė. – Man ir mano broliui labai pasisekė, kad turėjome tokį nuostabų tėtį. Kadangi gyvenome šalia ligoninės, aš vaikystėje, kai tėtis budėdavo vaikų infekcinių ligų skyriuje, ateidavau pas jį į darbą.

Tėtis labai gerbė savo profesiją ir itin atsakingai žvelgė į darbą su pacientais. Ligoninėje visi jį matydavo pasitempusį – būtinai su marškiniais ir kaklaraiščiu, – šypsosi pašnekovė. – Savo darbą tėtis dirbo su didžiausia meile. Matyt, žmonės juto jo atsidavimą, todėl ir vertino jį kaip specialistą. Dar ir šiandien Kėdainiuose tėtis nepamirštas – žmonės jį prisimena su pagarba.“

Šeimos kapela

Pašnekovė nustebina atskleidusi, jog vaikystėje tėtis tikėjosi dukrą pasuksiant ne medicinos, o meno keliu. Pasirodo, Rokai netgi buvo subūrę mėgėjišką šeimos ansamblį.

„Mūsų šeimoje daug laiko buvo skirta muzikai, – pasidalina M. Ramanauskienė. – Tėtis neturėjo muzikinio išsilavinimo, tačiau būdamas studentas išmoko groti akordeonu ir taip uždarbiaudavo vestuvėse.

Tėtis labai norėjo, kad ir aš mokėčiau groti. Taigi Muzikos mokykloje baigiau smuiko klasę. Brolis grojo klarnetu. Mama ir tėtis turėjo be proto gražius balsus, tad buvome kaip kapela, – šviesius vaikystės dienų prisiminimus atgaivina pašnekovė. – Kai visa giminė suvažiuodavo pas močiutę į kaimą, daina visada būdavo šalia. Taigi tada ir pati ketinau rinktis muzikinį kelią.“

Smuikininkė tapo gydytoja

Ant scenos publikai griežiančią smuiku M. Ramanauskienė save įsivaizdavo iki aštuntos klasės, kai jos ryškūs gabumai biologijai patraukė tėvų ir mokytojos dėmesį.

„Nuo tada tėvai mane ėmė kreipti į biologiją, o šio dalyko mokytoja – gerbiama Nijolė Naujokienė pradėjo mane ruošti biologijos olimpiadoms.

Savo mokytojai beribę padėką jaučiu ir šiandien. Ji neatlygintinai skyrė savo laiką ir mus, keturias moksleives, iki dvyliktos klasės uoliai ruošė valstybiniams egzaminams. Biologijos egzaminą išlaikiau puikiai ir įstojau į gydomąją mediciną“, – pasakoja pašnekovė.

Kauną iškeitė į gimtuosius Kėdainius

Po studijų tuometiniame Kauno medicinos universitete M. Ramanauskienė įsitvirtino laikinojoje sostinėje. Čia sukūrė ir šeimą – susilaukė dukros Rugilės.

„Kai ūgtelėjusi dukra pradėjo lankyti darželį, kaip ir visi vaikai, ėmė vis sirguliuoti. Kaune buvome vieni – šalia nebuvo nei mano, nei vyro tėvų, tad pagalbos neturėjome. Mano tėvai pasiūlė įsikurti Kėdainiuose, kad galėtų padėti rūpintis Rugile, kai ji sirgs.

Gal ir ne veltui nusprendėme grįžti, nes praėjus metams, deja, tėtis žuvo. Džiaugiuosi, jog Kėdainiuose su savo šeima esu šalia mamos“, – širdį atveria M. Ramanauskienė.

Grįžusi į gimtąjį miestą pašnekovė aktyviai įsiliejo į bendruomeninę veiklą – tapo Kėdainių moterų LIONS klubo nare, o vienerius metus ėjo ir kasmet perduodamas šio klubo prezidentės pareigas.

„Su didžiausiu malonumu dalyvauju miesto kultūriniame gyvenime ir įvairiuose renginiuose. Domiuosi Kėdainių istorija ir didžiuojuosi, kad esu kėdainietė. Nesigailiu sprendimo grįžti. Tikiuosi Kėdainiuose ir likti“, – taria M. Ramanauskienė.

Vertina pacientų atvirumą

Pašnekovė džiaugiasi ne tik sprendimu įsikurti gimtajame mieste, bet ir pasirinkta profesine kryptimi – šeimos medicina M. Ramanauskienę žavi vis labiau.

„Šeimos medicina labiausiai man patinka tuo, kad aš, kaip gydytoja, turiu ilgalaikį ryšį su žmogumi. Labai vertinu pacientų nuoširdumą ir atvirumą. Džiaugiuosi, kai žmogus manimi pasitiki. Kartais kalbamės ne tik apie ligas. Jei matau, kad pacientą kažkas neramina, visada pasiteirauju. Nors ir trumpas, bet nuoširdus pokalbis taip pat leidžia pasijusti geriau, sustiprina psichologiškai, – įsitikinusi M. Ramanauskienė. – Noriu, kad pacientas mano kabinete jaustųsi saugus. Nuoširdžiu pokalbiu galima išspręsti daug sveikatos problemų.“

Šį sezoną atakuoja supergripas

Šaltuoju metų laiku, kaip įprasta, šeimos gydytojų duris bene dažniausiai varsto peršalimo ligomis, gripu ar kovido infekcija susirgę pacientai. Šį sezoną vyraujantį gripą specialistai pavadino supergripu. Gydytoja M. Ramanauskienė išskiria jam būdingus simptomus ir sudėlioja gaires, kaip šį gripą atskirti nuo kovido infekcijos.

„Šį sezoną daugeliui gripas prasideda gastrine forma – pacientai vemia, viduriuoja, pradeda karščiuoti. Kiti skundžiasi staiga apėmusia prasta savijauta: stipriai skauda galvą, laužo kaulus, taip pat karščiuojama, – simptomus vardija gydytoja. – Gripui būdinga labai aukšta temperatūra – kartais ir daugiau kaip 39 laipsniai ar net 40, staigi pradžia, jausmas tarsi laužytų kaulus.

Kovidu sergantys pacientai labiausiai pabrėžia intensyvų, plėšiantį gerklės skausmą. Gali būti užgulta nosis. O štai sutrikusia uosle, kitaip nei anksčiau, pacientai jau skundžiasi retai.

Virusiniams susirgimams – tiek gripui, tiek kovidui, būdingas bendras simptomas – labai išsausėjusios gleivinės, todėl ilgainiui infekcija „leidžiasi“ žemyn ir pacientą pradeda varginti sausas kosulys, viskas tarsi išplikyta, sunku ryti, spaudžia ir skauda krūtinės ląstą.“

Po ranka – testai

Gydytoja M. Ramanauskienė paaiškina, kaip savimi pasirūpinti, jei staiga pasijutote blogai ir pradėjo varginti aukšta temperatūra.

„Visiems patarčiau vaistinėje įsigyti ir namie turėti greitąjį kovido ar gripo testus. Pasitaiko atvejų, kai šie testai iš karto neparodo sukėlėjo, bet taip nutinka retai, – sako pašnekovė. – Jei testo atsakymas teigiamas, kreipkitės į savo gydymo įstaigą. Džiugu, jog tiek gripo, tiek kovido ligos atvejais turime vaistus, kuriuos paskyrus per pirmas 48–72 valandas sulaukiama labai gero efekto.

Kovido ligos atveju vaistai skiriami tik esant tam tikroms indikacijoms, tad visi pacientai jų gauti negali, tačiau susirgus gripu vaistus išrašyti galime ir suaugusiajam, ir vaikui. Kuo greičiau bus pradėtas gydymas antivirusiniais vaistais, tuo greičiau turėsime teigiamą rezultatą.“

M. Ramanauskienė pabrėžia, jog susirgus gripu ar kovidu labai rekomenduotina izoliuotis – likti ilsėtis namie ir neiti į darbą ar kolektyvą. „Šios ligos labai užkrečiamos, todėl nuėję į darbą lengvai galite užkrėsti visus kolegas“, – paaiškina gydytoja.

Neskubėkite „mušti“ temperatūros

M. Ramanauskienė primena svarbiausius patarimus, kurie pagelbės susirgus.

„Būtina vartoti kuo daugiau šiltų skysčių – arbatų ar tiesiog šilto vandens. Svarbu nuolat gurkšnoti. Kuo daugiau skysčių vartosite, tuo labiau padėsite savo imuninei sistemai kovoti su virusu, – sako M. Ramanauskienė. – Susirgus pravartu neskubėti „mušti“ temperatūros. Mūsų organizme virusai žūsta esant 37,6 laipsnio temperatūrai, todėl jei aukštesnę temperatūrą pakankamai gerai toleruojate, leiskite organizmui pakovoti.

O jeigu labai negera, tada vartokite vaistus temperatūrai mažinti. Kas 4–6 valandas kaitaliodami gerkite paracetamolį ir ibuprofeną.

Visada pabrėžiu skiepų svarbą. Taip, skiepai gali neapsaugoti nuo paties užsikrėtimo, bet tikrai padės išvengti sudėtingų gripo komplikacijų. Rekomenduoju skiepytis sezonine gripo vakcina. Aš pati ir mano šeima skiepijamės kasmet.“

Skydas ligoms

Siekiant išvengti šaltajam sezonui būdingų virusinių ligų, M. Ramanauskienė pataria nuolat stiprinti imuninę sistemą – susigriebti ne rudenį, o dar pavasarį.

„Grūdinkitės. Nebūtina lįsti į eketę. Organizmą grūdina ir grynas oras, fizinis aktyvumas gamtoje, taip pat – visavertė mityba.

Augant sergamumui, vartokite vitaminą C – po 500 mg profilaktiškai ir po vieną gramą jau sergant. Nepamirškite vitamino D profilaktinių dozių, kurių dydis priklauso nuo amžiaus grupės.

Pacientams, susirgusiems gripu ar kovidu, imuninei sistemai stimuliuoti tam tikram laikotarpiui skiriu cinką. Šio mikroelemento ilgai vartoti negalima, todėl būtina pasitarti su gydytoju, – dėmesį atkreipia M. Ramanauskienė. – Imuninę sistemą užtikrina ir sklandi žarnyno veikla, todėl svarbu gauti reikiamą kiekį skaidulų ir gerųjų bakterijų.“

Geros savijautos formulė

Pokalbio pabaigai medicinos centro „SolviMeda“ šeimos gydytoja mielai pasidalina ir savo geros savijautos formule.

„Gerai savijautai ypač svarbus darbo bei poilsio režimas. Žinoma, ne visada pavyksta išlaikyti balansą, bet stengiuosi, – nusišypso pašnekovė. – Atgauti jėgas man labai padeda gamta ir vaikščiojimas. Tam su vyru laiko skiriame kasdien. Taip pat esame įvairių organizuojamų žygių entuziastai ir nuolatiniai dalyviai.

Jei diena sunki, pasivaikščiojimas padeda perkrauti emocijas, susidėlioti mintis. Man tai veikia kaip psichoterapija, – nusijuokia kėdainietė. – Kadangi nuo vaikystės mane supo muzika, tad ir šiandien man tai yra tarsi vaistas. Visada turiu ausinuką. Per muziką išjaučiu tiek džiugias, tiek slegiančias emocijas.

Atsipalaiduoju ir skaitydama knygas. Taip pat labai vertinu laiką su artimaisiais ir draugais. Visa tai man teikia gėrį.“