Ligoninės šio sprendimo laukė 20 metų
Kėdainių ligoninėje neplaninį patikrinimą atlikusi Valstybinė darbo inspekcija ir vėl turėjo pastabų ligoninės vadovei Editai Vaškevičienei./Kristinos Kasparavičės nuotr.
Pagaliau Seimo nariui Dariui Kaminskui kartu su kitų Seimo narių grupe pavyko pasiekti, kad Seime būtų priimtas gydymo įstaigoms leisiantis lengviau kvėpuoti įstatymas – bus išgyvendinta ydinga praktika, kai valstybės ir savivaldybių turtas gydymo įstaigoms buvo perduodamas panaudos pagrindu. Netrukus visą turtą gydymo įstaigos galės valdyti patikėjimo pagrindais. Tai reiškia, kad jos galės racionaliau su juo tvarkytis, bus savarankiškesnės ir nebeturės viso savo turto išlaikyti ligonių sąskaita. Kitaip sakant, jau netrukus ligoninių turtą turės išlaikyti valstybė – gydymo įstaigų paslaugų kainos bus padidintos į jas įskaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, tad gydymo įstaigos iš valstybės gaus daugiau pinigų.
Žengtas ligoninėms istorinis žingsnis
Pasak Seimo nario D. Kaminsko, Seimo priimtu įstatymo pakeitimu, kurį dar turės pasirašyti LR Prezidentas, žengtas istorinis žingsnis, leisiantis siekti svarbiausio tikslo – kokybiškesnių paslaugų pacientams.
[quote author=“S. Skauminas“]Tai yra tas įstatymas, kurio visos ligoninės labai laukė. Apie tai buvo kalbama jau kone 20 metų, ir pagaliau ledai pajudėjo.[/quote]
„Pagaliau imtasi veiksmų spręsti sisteminį klausimą.
Įtvirtinę teisinius pagrindus ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą ir atitinkamai perskaičiavę ir padidinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius, galėsime užtikrinti gydymo paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą“, – sako D. Kaminskas.
Papildomai reikės 30 mln. eurų
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, norint padengti sveikatos priežiūros įstaigų ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo ir jo remonto sąnaudas, turėtų būti perskaičiuoti ir atitinkamai padidinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų baziniai įkainiai.
Šiam tikslui iš PSDF papildomai per metus reikėtų numatyti iki 30 mln. eurų.
Padidinus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, daugiau lėšų gautų ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusios privačios gydymo įstaigos.
Tai būtų paskata joms laikytis nustatytų reikalavimų ir neimti papildomų priemokų už PSDF lėšomis apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu apmokamas paslaugas.
Sprendimo laukė 20 metų
Kad toks sprendimas pagerins situaciją ligoninėse, neabejoja ir Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.
„Tai yra tas įstatymas, kurio visos ligoninės labai laukė. Apie tai buvo kalbama jau kone 20 metų, ir pagaliau ledai pajudėjo.
Iki šiol visą savo turtą ligoninės turėdavo išlaikyti iš savo lėšų. Ir ne tik patalpas. Tai reiškia tai, kad jei ligoninė nusiperka įrangos, pavyzdžiui, už 10 tūkst. eurų, tai ši įranga virsta jos nuostoliu – metų pabaigoje – minus 10 tūkstančių eurų balanse, kurio niekas nekompensuoja.
[quote author=“D. Kaminskas“]Seimo priimtu įstatymo pakeitimu, kurį dar turės pasirašyti LR Prezidentas, žengtas istorinis žingsnis, leisiantis siekti svarbiausio tikslo – kokybiškesnių paslaugų pacientams.[/quote]
Dabar, jei pagal naująjį įstatymą turto nusidėvėjimas bus kompensuojamas, kitaip sakant, realiai bus skiriama gydymo įstaigoms daugiau pinigų padengti tokios išlaidoms, liks daugiau pinigų kitoms reikmėms – dalį lėšų bus galima skirti medicinos darbuotojų atlyginimų didinimui, dalį galbūt ligonių geresniam maitinimui ar kitiems svarbiems poreikiams. Svarbiausia, kad tuos pinigus bus galima panaudoti gerinant ligonių gydymo kokybę.
Tik, žinoma, šis įstatymas turės prasmę ir bus nešantis realią naudą tiek gydymo įstaigoms, tiek ir ligoniams tik tuo atveju, jei gydymo įstaigoms tikrai bus skirtas papildomas finansavimas“, – „Rinkos aikštei“ sakė S. Skauminas.
Lėšas turėdavo naudoti ne tam, kam jos skirtos
Šiuo metu į sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazines kainas įskaičiuojamos visos sąnaudos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas.
Nors įstaigos, gavusios neatlygintinai ilgalaikį materialųjį turtą, nemoka už tokio turto nusidėvėjimą, turi rūpintis juo: remontuoti, apmokėti visas šio turto išlaikymo išlaidas, apdrausti ir kt. Tačiau paslaugų įkainyje neatlygintino ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai lėšos iš PSDF negalėjo būti skiriamos.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Vilmos Srogės teigimu, toks reguliavimas, kai gydymo įstaigos turi lėšas naudoti ne toms reikmėms, kurioms jos skirtos, ydingas ir pačioms gydymo įstaigoms, ir, žinoma, pacientams.
„Džiugu, kad sprendžiamas daugelį metų Valstybės kontrolės keltas klausimas, kad gydymo įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti įtrauktos į paslaugų kainą. Tokių reglamentavimu gydymo įtaigos iš PSDF biudžeto gaus papildomų lėšų gydymo įstaigų turto nusidėvėjimui dengti ir šiems darbams gydymo įstaigos nebeturės naudoti iš PSDF biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skiriamų lėšų“, – sako V. Srogė.
Mokėdavo ir už nenaudojamas patalpas
Dabar panaudos pagrindais naudojamo turto viešosios įstaigos šiuo metu negali pačios nuomoti. Tad gydymo įstaigos, nors matydamos, kad perteklinio ploto gydymo įstaigoje apstu, negali pačios priimti sprendimų išnuomoti turtą ir gauti už tai lėšų.
Jei turtas nuomojamas – lėšos už nuomą atitenka šio turto šeimininkams. Neretai šios patalpos dažnai paliekamos tuščios, jų išlaikymo sąnaudos niekur nedingsta – turto šeimininkai kasmet turi skirti lėšų jų išlaikymui.
Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir viešųjų įstaigų panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis priimto įstatymo nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 dienos.
