Lietuvos kariuomenė Kėdainiuose minės du Lietuvai svarbius įvykius (ribos eismą)
Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Lietuvos kariuomenės inf.
Vasario 11 d. (šeštadienį) Kėdainiuose Lietuvos kariuomenė kartu su visuomene ir sąjungininkais minės du Lietuvai svarbius įvykius: pirmąją ženklią atkurtos Lietuvos kariuomenės pergalę, pasiektą pirmųjų savanorių ir sąjungininkų pastangomis prieš daug gausesnę sovietinės Rusijos kariuomenę, ir pirmojo kario savanorio Povilo Lukšio žūties Lietuvos nepriklausomybės kovose metines. Dėl šių renginių mūsų mieste bus ribojamas eismas.
Susirėmė su priešu
1919 metais vasario 8–10 dienomis vykusios Kėdainių kautynės buvo pirmas rimtas, tik prieš kelis mėnesius pradėtos formuoti Lietuvos kariuomenės išbandymas. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną.
Priešo grupuotė, sudaryta iš 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, susirėmė su vos 200 vien šautuvais ginkluotų Lietuvos kariuomenės karių iš Panevėžio ir Kėdainių sričių apsaugos dalinių, kuriuos rėmė iš Kauno atvykusi saksų savanorių (Vokietijos savanoriai) kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija.
Kartu su pergale Kėdainių kautynėse, kuri leido Lietuvai išsaugoti atkurtą valstybingumą, minime Lietuvos kario savanorio Povilo Lukšio, didvyriškai paaukojusio savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, žūties metines.
Gausi rikiuotė
Simboliška ir reikšminga, kad minėjimo metu, šeštadienį, gausioje Lietuvos kariuomenės, šaulių sąjungos ir užsienio sąjungininkų karių rikiuotėje stovės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai iš Panevėžio, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai iš 207-osios Kėdainių kuopos ir sąjungininkų kariai iš Vokietijos.
Kėdainių kautynės ypač reikšmingas įvykis Lietuvos nepriklausomybės kovų kontekste, o Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių drąsa bei iškovota pergalė prieš gausesnį priešą yra įkvepiantis pavyzdys kiekvienam Lietuvos kariui ir piliečiui.
Minime ir P. Lukšio žūties metines
Kartu su pergale Kėdainių kautynėse, kuri leido Lietuvai išsaugoti atkurtą valstybingumą, minime Lietuvos kario savanorio Povilo Lukšio, didvyriškai paaukojusio savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, žūties metines.
Kėdainių kautynių metu jis su kovos draugais sužlugdė pavojingą priešo manevrą, kuriuo buvo siekiama atkirsti Lietuvos kariuomenės susisiekimo kelią iš Kėdainių į Kauną.
Deja, antroji kovinė užduotis jam tapo paskutine – žvalgydamas priešą prie Taučiūnų kaimo per susišaudymą žuvo.
Nepriklausomybės kovos iš besikuriančios Lietuvos kariuomenės pareikalavo apie pustrečio tūkstančio karių gyvybių, tačiau Tėvynė buvo apginta, o Lietuvos kariuomenė tapo pakankamai gausia ir moderniai ginkluota jėga. Kovose susiformavo vertybės, kurios svarbios dabar: ištikimybė, profesionalumas, kovos dvasia, iniciatyvumas.
Simboliška ir reikšminga, kad minėjimo metu, šeštadienį, gausioje Lietuvos kariuomenės, šaulių sąjungos ir užsienio sąjungininkų karių rikiuotėje stovės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai iš Panevėžio, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai iš 207-osios Kėdainių kuopos ir sąjungininkų kariai iš Vokietijos.
Reikšmingų įvykių minėjimas
Abiejų Lietuvos valstybei ir Lietuvos kariuomenės kūrimuisi reikšmingų įvykių minėjimas prasidės vasario 11 d., šeštadienį, Kėdainiuose 11.00 val. padėkos mišiomis Šv. Jurgio bažnyčioje, vėliau nuo bažnyčios iki Didžiosios Rinkos aikštės žygiuos Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariai.
Šventei persikėlus į miesto centrą visus susirinkusius sveikins Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, istorinėmis Kėdainių kautynių įžvalgomis pasidalins istorikas Rimantas Žirgulis.
Tylos minute bus pagerbti Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvę Lietuvos ir sąjungininkų kariai, bus padėta gėlių prie pirmojo kario, žuvusio Lietuvos nepriklausomybės kovose, Povilo Lukšio paminklo (žūties vieta), taip pat prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919–1923 m., prie Povilo Lukšio kapo ir prie Kėdainių kautynių vietoje stovinčio paminklo Koliupėje, Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris improvizuotas pagarbos salvės.
Minėjimo dalyviai ir svečiai galės susipažinti su Lietuvos kariuomenės ginkluote, ekipuote bei technika: šarvuoti kovinės paramos visureigiai JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), visureigiai HMMWV bei keturračiai.
Renginio programa:
11.00 val. – šv. Mišios Šv. Jurgio bažnyčioje.
12.40 val. – Karių rikiuotės paradas (Šv. Jurgio bažnyčia–Didžiosios Rinkos aikštė).
13.00 val. – Oficiali pagerbimo ceremonija Didžiosios Rinkos aikštėje (Lietuvos Respublikos himnas, oficialios kalbos, tylos minutė, pagarbos salvės, gėlių išnešimas prie P. Lukšio paminklo, savanorių kapo, kautynių vietos paminklo Koliupėje).
Nuo 12.00 val. – Lietuvos kariuomenės karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija M. Daukšos viešojoje bibliotekoje, Kėdainių krašto muziejaus lankymas.
13.40 val. – Lietuvos šaulių sąjungos vaišės.
14.00 val. – M. Daukšos viešojoje bibliotekoje drauge su Švietimo pagalbos tarnyba organizuojamas protmūšis jaunimui istorine-karine tema.
15.00 ir 16.00 val. – Istorinio filmo „Rede, quod debes. Nepriklausomybės kovos“ I dalies peržiūra M. Daukšos viešojoje bibliotekoje.
PAPILDYTA:
Vasario 11-ąją dėl Lietuvos kariuomenės renginių mūsų mieste bus ribojamas eismas:
