Labūnaviškiai inovacijomis domėjosi Portugalijoje
Asmeninio archyvo nuotr.
Labūnaviškiai tradicijų keliu ir eina patys, ir veda svečius iš užsienio
Eglė KUKTIENĖ
Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinė mokykla dar 2020 metais laimėjo tarptautinį Erasmus projektą „From tradition to innovation“ (liet. nuo tradicijų iki inovacijų). Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos projekto realus įgyvendinimas buvo nukeltas. Dėl to labūnaviškiams šių metų pabaiga buvo itin turininga – jie ne tik pasisvečiavo užsienio šalyse, bet ir itin turiningai laiką leido Lietuvos miestuose. Galiausiai visą svečių būrį priėmė ir į Kėdainius, ir į Labūnavą.
Gabiausius
Kadangi projektas tarptautinis, jame dalyvaujantys labūnaviečiai turėjo progą pakeliauti ir po užsienį – Portugaliją, Lenkiją, taip pat pavasarį dar laukia paskutinė kelionė į Čekiją.
Į keliones gali vykti vos keturi mokinukai su lydinčiais mokytojais, tad atrinkti tuos kelis laiminguosius – taip pat nelengvas darbas.
„Iš tiesų vaikai tam projektui ruošėsi iš anksto. Yra būrelis mokinių, kurie yra aktyvūs, ir mokslo pasiekimai jų yra geresni, tad jie ir atrenkami kelionėms į užsienį. Juo labiau kad šias keliones mums padengia projektinės lėšos.
Vis dėlto šis projektas toli gražu ne tik kelionės po užsienį. Daug darbų reikia atlikti ir mokykloje, papildomu laiku po pamokų“, – sakė Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorė Rita Karnilavičienė.
Ji pridūrė, kad paskutinėmis lapkričio dienomis ir gruodžio pradžioje edukacijos vyko keliuose Lietuvos miestuose bei buvo priimti svečiai ir pačioje Labūnavoje, tad šiose veiklose dalyvavo jau daugiau mokyklos moksleivių.
Tradicijų daugiau
Mokyklos direktorė neslėpė, kad planų ir idėjų, pradedant projekto įgyvendinimą, buvo daug ir įvairių.
Vis dėlto daug ką pakoregavo ne tik įsisiautėjęs koronavirusas, bet ir šiųmečiai gražūs, balti ir snieguoti žiemiški orai. Kelionėms jie išties nėra patys palankiausi.
„Projektas apima ir tradicijas, ir inovacijas. Tiesa, nutiko taip, kad tradicijų mes pamatėme ir išmokome daugiau.
Projekto dalyviai galėjo susipažinti ir su drožinėjimu, ir audimu, lėlių gamyba, odos dirbimu, keramika ir kitais tradiciniais amatais.
Apie inovacijas mokėmės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre – ten ir filmą rodė, ir realiai aprodė patalpas ir pasakojo, kaip yra pramonei džiovinami vaisiai ir daržovės. O viskas susisiejo, nes vėliau laukė kelionė į „Rūtos“ saldainių fabriką, o jie savo saldumynuose kaip tik ir naudoja tuos pačius džiovintus vaisius.
Galiausiai inovacijas ir tradicijas gražiai apjungė tai, kad mūsų svečiai buvo apgyvendinti „Pelėdų pakalnėje“. Viduje viskas tikrai labai inovatyviai įrengta, nors iš išorės, rodos, tikras, tradicinis lietuviškas kaimas“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Kaip sakė projekto koordinatorė Sandra Varkalaitė, svečiai iš užsienio mielai ne tik žiūrėjo, bet ir patys bandė tradicinius lietuviškus amatus.
Aut. past.
Tradicinius amatus
Kaip sakė projekto koordinatorė Sandra Varkalaitė, svečiai iš užsienio mielai ne tik žiūrėjo, bet ir patys bandė tradicinius lietuviškus amatus.
„Pirmąją projekto susitikimo dieną mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Pėdelis“ pristatė lietuvių liaudies dainas ir šokius.
Mokyklos technologijų ir dailės mokytojai organizavo edukacijas „Draugystės kaimelis“ ir „Draugystės pynė“, kurių metu partneriams pristatė vėlimo, pynimo ir drožybos menų technikas.
Kitą dieną tradicinių amatų centre Arnetų name vyko mokymai, kaip pasigaminti skudurinukę tradiciniu aukštaitišku kostiumu, iš vytelių pinti kalėdinę žvaigždę ir netgi drožti šaukštus iš medžio“, – pasakojo S. Varkalaitė.
Ir Kaune
Labūnaviškiai kartu su svečiais vėliau keliavo ir iki Kauno. Neseniai atnaujintame ir nepaprastai kauniečių pamėgtame Raudondvario dvare jie aplankė menų inkubatorių, pasikartojo patys, o svečius supažindino su gintaro atsiradimo istorija.
„Taip pat mokėmės atskirti, kuris gintaras tikras, kuris ne. Ir, aišku, vėrėmės gintaro apyrankes“, – pasakojo projekto koordinatorė.
Kaunas alsuoja „čiurlionišku“ Kalėdų laukimu – būtent pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Žvaigždžių sonata“ ir sukurta šiųmetė kalėdinė eglutė. Tad ją aplankę projekto dalyviai, be abejo, su Čiurlionio kūryba susipažino ir giliau – aplankė nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. „Kiekvienas iš mūsų išsinešėme šventinio laukimo jausmą, o širdyje pasiliko gera ir ramu“, – sakė S. Varkalaitė.
Ir toliau – į miestelius
Tačiau tradiciniai amatai visgi gyviausi yra nedideliuose miesteliuose ir kaimuose.
„Pirmąją žiemos dieną toliau skubėjome rodyti savo šalies kultūrinio paveldo. Vykome į Šiaulių kraštą – Naisius, į Baltų dievų muziejų po atviru dangumi.
Ten taip pat dalyvavome edukacijoje „Odos dirbinių gamyba“ ir mokėmės lipdyti puodus iš molio. Kaip gi nesupažindinti svečių su vienu seniausių ir unikaliausių amatų ir menų Lietuvoje – kryždirbyste?
Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. To parodyti nuvykome į Kryžių kalną.
Visi liko sužavėti nepaprasto reginio ir tarp gausybės kryžių iš viso pasaulio, kiekvienas paliko savo kryželį su slaptais norais ir padėkomis“, – sakė projekto koordinatorė.
Po turiningos kelionės visus labai sužavėjo vizitas šokolado fabrike, kur kiekvienas turėjo galimybę pats pasigaminti norimo skonio saldainių.
Atsisveikinimo vakarėlyje neapsieita be lietuvių liaudies šokių ir dainų – grojo Labūnavos liaudiškos muzikos kapela „Barupė“.
Aut. past.
Ir Kėdainiuose
O Kėdainiuose prasidėjusios edukacijos juose ir pasibaigė.
Pakeliui dar įsiterpė ir oficialūs susitikimai su Kėdainių rajono savivaldybės meru Valentinu Tamuliu, administracijos direktoriumi Arūnu Kacevičiumi ir Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskiene. Su jais buvo aptarti švietimo sistemų panašumai ir skirtumai mūsų šalyje ir svečiose šalyse.
„Paskutinę projekto susitikimo dieną vėl susitikome Labūnavos pagrindinėje mokykloje.
Lipdėme susitikimo Lietuvoje akimirkų koliažus, pildėme piligrimų dienoraštį ir dalinomės akimirkų kartu atsiminimais.
O po rimtų darbų skubėjome į atsisveikinimo vakarėlį, kuriame neapsieita be lietuvių liaudies šokių ir dainų. Klausėmės Labūnavos liaudiškos muzikos kapelos „Barupė“ dainų ir sukomės pasiutusios polkos su ragučiais ritmu.
Kiekvienas susitikimas su partnerių mokyklų mokytojais ir mokiniais atneša pažinimo džiaugsmą, bendrumo jausmą. Suvokiame kiekvienos kultūros unikalumą, mokomės, atrandame naujus amatus, stebime inovacijas, o kartu atrandame save naujuose amplua, regime save ateities specialistais. Suprantame, koks prasmingas šis Erasmus+ projektas „From tradition to innovation“ yra mokiniams ir koks kompetencijų lobynas mokytojams“, – sakė projektą koordinavusi S. Varkalaitė.
