Kultūros paso problema – per didelis „popierizmas“

Šių metų pradžioje mokyklose pradėjo veikti ir viena naujovė – kultūros pasas (KP). Projekto iniciatorių teigimu, tai – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Nuo 2018 metų rugsėjo iki gruodžio KP programoje galėjo dalyvauti tik pradinukai. Šiam laikotarpiui jiems buvo skirti 5 eurai. Nuo šių metų sausio KP jau gali naudotis ir vyresni moksleiviai. Kiekvienam 2019 kalendoriniams metams skirta po 15 eurų. Tačiau nepaisant geros idėjos, jos įgyvendinimu šiandien pedagogai nėra iki galo patenkinti. Mat tenka tą patį darbą, pasak jų, daryti dukart.

Pedagogė: „Sistema galėtų būti truputį paprastesnė“

Viena iš tokių pedagogių Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Vilma Matonienė. Kaip ji pati sakė, sistema, kurioje galima rasti visus renginius, yra gera ir naudinga. Tačiau, norint nuvykti į vieną iš tų renginių ar pasikviesti jį į mokyklą, reikia atlikti nemažai bereikalingo darbo.

„Kaip ir kiekvienoje sistemoje yra visokių niuansų. Šiuo atveju, pavyzdžiui, turime įkelti sąrašus, gauti užsakymo patvirtinimą, kaip ir visose sistemose. Tačiau paskui, jau po renginio, dar reikia pateikti ataskaitą. Tai vėl perrašai tuos pačius vaikus, tuos pačius sąrašus. Šiek tiek to popierizmo (jei taip galima sakyti) virtualioje erdvėje yra. Galėtų kažkaip paprasčiau būti, – savo nuomonę dėstė pedagogė. – Jeigu jau mes nusiuntėme sąrašą ir nuvykome, tai kam vėl iš naujo rengti ataskaitą? Truputį kai kas dvigubinasi.“

Anot mokyklos pavaduotojos, darbas nėra sudėtingas, tik reikalaujantis papildomo laiko, kurio dažniausiai kaip ir visiems trūksta.

„Lyg ir nėra sudėtinga. Žinot, kaip ir banke yra tam tikra tvarka, nuoseklumas, kur turime atlikti atitinkamas funkcijas, taip ir čia, nes tie pinigai tai virtualūs“, – kalbėjo V. Matonienė.

Nors virtualaus „popierizmo“ yra nemažai, tačiau renginių kokybe pedagogė nesiskundė. Atvirkščiai – juos gyrė.

„Renginiai, vykę mūsų mokykloje, mokiniams patiko. Pavyzdžiui, buvo atvažiavęs gitaristas, surengė pradinukams koncertą tikrai labai įspūdingai ir kainavo po vieną eurą tų virtualių KP pinigų, bet labai nuoširdžiai, gražiai, šiltai. Labai netikėtai, maloniai nustebina, kai atvyksta žmogus, kurio profesija – teisininkas, o jis laisvalaikiu groja gitara ir surengia puikiausią renginį vaikams, – maloniais įspūdžiais dalijosi V. Matonienė. – Kiti vaikai vyko į Vilnių, Raganiukės teatrą. Taip pat viskas buvo labai puiku ir dar turėjome renginį apie bites. Patys renginiai geri, nuoširdūs, naudingi ir visa kita yra gerai. Tik va ta visa sistema galėtų būti truputį paprastesnė“.

Mokyklos pavaduotoja teigė, jog paslaugų, kurias galima įsigyti naudojantis KP, yra gana daug ir kokybiškų. Tik paklausta, ar vis dėlto pasiteisino ši idėja, pedagogė šiek tiek suabejojo.

„Kažkiek pasiteisino. Aišku, tai yra papildomas darbas kažkam. Kažkas turi tam skirti laiko. Bet be laiko kitaip niekaip ir nepadarysi“, – šypsojosi V. Matonienė.

[quote author=“V. Matonienė“]Renginiai, vykę mūsų mokykloje, mokiniams patiko. Pavyzdžiui, buvo atvažiavęs gitaristas, surengė pradinukams koncertą tikrai labai įspūdingai ir kainavo po vieną eurą tų virtualių KP pinigų.[/quote]

Daugelis vyresnių mokinių apie KP negirdėjo

Nors vyresnieji moksleiviai KP pasinaudoti dar neturėjo galimybės. Tačiau, pasak Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkės Karolinos Pralgauskytės, diskusijos tarp moksleivių apie tai jau vyksta.

„Kiekvieną mokslo metų mėnesį mūsų mieste vyksta Kėdainių rajono mokinių tarybos organizuojami Vadovų klubo susitikimai. Neišvengiamai apie kultūros paso atsiradimą diskutavome ir su mūsų miesto moksleiviais. Kadangi esu vienuoliktokė, dar neturėjau galimybės pasinaudoti kultūros pasu. Tačiau su savo bendraklasiais jau pradėjome ieškoti kompromiso, į kokią kultūros ar meno įstaigą norėtume nukeliauti“, – pasakojo mergina.

Ji taip pat apgailestauja, kad dar ne visi moksleiviai yra girdėję apie KP ir jo teikiamas galimybes.

„Kiek teko kalbėti, daugelis moksleivių net nėra girdėję apie šią naujovę. O jei kam ir teko, gaila, bet jie dar neturėjo galimybės ja pasinaudoti“, – sakė Karolina.

KP atsiradimą moksleivė vertina teigiamai. Jos nuomone, kiekvienas moksleivis turi plėsti savo akiratį ir domėtis ne tik knygomis, vadovėliais, naujosiomis technologijomis.

„Reikėtų nepamiršti dalyvauti ir kultūriniuose renginiuose, aplankyti Lietuvos kultūros objektus, ugdyti savo kultūrines kompetencijas bei kultūrinę savimonę. Manau, kad KP būtent tai ir tūrėtų padėti įgyvendinti“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji taip pat tikisi, kad atsiradusi naujovė padės efektyviau organizuoti prailgintų mokslo metų veiklą.

„Esu tikra, kad moksleiviams įdomiau mokytis ne klasėje, o kartais išvykstant į kokius nors muziejus ar renginius. Kiekvienas jaunuolis mieliau pasirinktų nuvažiuoti į tam tikro kūrinio spektaklį, negu būti lietuvių kalbos kabinete ir ten skaityti bei analizuoti tą patį kūrinį, – patirtimi dalijosi moksleivė. – Tad nuoširdžiai tikiuosi, kad ši priemonė moksleiviams bei mokytojams suteiks daugiau galimybių, o ugdymo procesas taps įvairesnis“.

Ministerija: „Siekiama klaidas taisyti nedelsiant“

Kultūros ministerijos duomenimis, mokyklos ir moksleiviai, besinaudojantys KP, yra aktyvūs. 2018 m. iš 904 mokyklų prisijungė 853 ir KP pasinaudojo 82,4 proc. pradinukų.

Teigiama, jog populiariausi renginiai buvo spektakliai, tačiau mokiniai aktyviai dalyvavo ir kitų įstaigų siūlomuose edukaciniuose užsiėmimuose. 2018 m. iš viso įvyko 3 710 kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų.

Ministerijos atstovams užsiminus, jog yra nemažai pradinukų mokytojų, besiskundžiančių esama KP tvarka, specialistai teigė, kad tai nėra nieko neįprasto.

„Vadovaujantis KP paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokytojai kultūros paso paslaugų sistemoje pasirenkama programą ir ją rezervuoją. Vėliau mokykloje mokytojas turi susiderinti vykstančiųjų sąrašą ir jį patvirtinti direktoriaus įsakymu, o tai yra standartinė procedūra, kuri atliekama prieš kiekvieną kelionę“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Tačiau taip pat pripažįstama, kad trūkumų yra ir pastabų dėl to taip pat sulaukiama.

[quote author=“K. Pralgauskytė“]Esu tikra, kad moksleiviams įdomiau mokytis ne klasėje, o kartais išvykstant į kokius nors muziejus ar renginius. Tad nuoširdžiai tikiuosi, kad ši priemonė moksleiviams bei mokytojams suteiks daugiau galimybių, o ugdymo procesas taps įvairesnis.[/quote]

„Kaip ir kiekviena pradedanti veikti priemonė, o ypač, kuri veikia per atitinkamą sistemą, sulaukia įvairių pastabų ir pasiūlymų. Dažniausiai nesklandumai kyla dėl sistemos, kurioje vyksta paslaugų rezervacija ir užsakymai. Siekiama visada atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, o klaidas taisyti nedelsiant“, – KP sistemos subtilybes komentavo specialistai.

Kultūros ministerijos duomenimis, praėjusiais metais iš viso skirta 624.395 eurų, iš kurių 485 tūkst. buvo pasinaudota.

„Kaimo mokyklos buvo aktyvesnės nuo iniciatyvos pradžios, miesto mokyklos prisijungė lapkričio mėn.. Tačiau negalima teigti, kad vieni aktyvūs, kiti ne – buvo tolygus pasiskirstymas“, – apie tai, kas KP naudojosi aktyviau, komentavo ministerijos atstovai.