Krašto keliams – ukmergiškių patirtis

…Montego Bėj, Montego Bėj, santechniku aš dirbu Ukmergėj… – turbūt Ukmergę daug kam primena ši šviesaus atminimo Vytauto Kernagio daina. Tačiau reikia pripažinti, kad šio miesto pramonė vystosi ypač sparčiai, o viena žymiausių miesto įmonių – UAB „Ukmergės keliai“.  Šiemet šios įmonės darbuotojai pridės ranką ir prie Kėdainių rajono kelių – tai turbūt pačios džiugiausios naujienos visiems vairuotojams.

Dirba su stambiais projektais

UAB „Ukmergės keliai“ savo daugiau nei šešias dešimtis trunkančią sėkmingo darbo patirtį pradėjo nuo Ukmergėje įkurto Kelių statybos rajono Nr. 2 – tai ir buvo bendrovės pirmtakas. Per visą gyvavimo laikotarpį įmonėje daug kas keitėsi – nuo pavadinimo iki statuso, tačiau veiklos kryptis visuomet buvo tokia pati – kelių statyba.

Įmonės generalinis direktorius Vytas Kromelis pasakojo, kad įmonės kraityje – šimtai atliktų darbų. „Per 60 su viršum metų mūsų įmonė paliko ryškų pėdsaką kelių statybos srityje – bendrovės darbuotojų rankomis, žiniomis, sumanumu ir išmintimi visoje Lietuvoje pastatyta dešimtys tiltų, nutiesta šimtai kilometrų kelių, vykdyti prestižiniai objektai. Ukmergiškiai dirbo visose didžiausiose Lietuvos kelių statybose. Vienas pirmųjų susikūrusios įmonės darbų – kelio Vilnius–Ukmergė–Panevėžys statyba“, – pasakojo įmonės vadovas.

UAB „Ukmergės keliai“ kelininkai taip pat tiesė magistrales Vilnius–Kaunas, Vilnius–Panevėžys, dalyvavo statant tarptautinį kelią „Via Baltica“.

Tiltai, tilteliai…

Kokie gi keliai be tiltų ir viadukų? Tiltas – sudėtingas objektas, kurio statybos daugeliui kelia daugybę klausimų. Turbūt ne vienas esate susimąstęs – kaip pastatomas tiltas per upę? O jei tiltas pakeliamas, tuomet klausimų dar daugiau nei atsakymų.

„Ukmergės keliai“ per savo veiklos laikotarpį pastatė net 35 tiltus, kurių pats pirmasis buvo ne kur kitur, o būtent Kėdainiuose – per Nevėžio upę.

„Taip pat magistralėje Vilnius–Panevėžys statėme tiltus per Šventąją ties Ukmerge, per Širvintą, įrengėme 7 tunelinius išvažiavimus“, – vardijo įmonės direktorius.

Ukmergiškiai yra pastatę ir 30 viadukų.

Naujausi projektai ir platus užsienis

Įmonės kelininkai atliko daug novatoriškų darbų didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune.

„Lėktuvais atskrendančius svečius pasitinka ir palydi mūsų darbuotojų rekonstruotas privažiavimas į tarptautinį Vilniaus oro uostą. Sostinėje pastatyta ir 247 metrų ilgio estakada nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės. Taip pat platinome Dariaus ir Girėno gatvės viaduką per geležinkelį, pastatėme du viadukus Laisvės prospekto, Ateities ir Ukmergės gatvių sankryžoje, pėsčiųjų viaduką per Laisvės prospektą tarp Lazdynų ir Karoliniškių gyvenamųjų rajonų. Dabar dirbame Vilniaus vakariniame aplinkkelyje.

Kaune 2008 metais per geležinkelį pastatėme estakadą, sujungusią M. K. Čiurlionio tiltą su Europos prospektu“, – kalbėjo V. Kromelis.

Tačiau vien kelių tvarkymo darbais įmonė neapsiriboja. Nuo 2002 metų ukmergiškiai dirba ir geležinkeliečiams. Įmonės darbuotojai Vilniaus ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotyse suremontavo pėsčiųjų tiltus, Naujosios Vilnios ir Lentvario geležinkelio stotyse – požemines perėjas, Ignalinos geležinkelio stotyje sutvarkė peronus.

2013–2014 metais įmonės darbuotojai darbavosi ir ,,Rail Baltica“ geležinkelio projekte – įrengiant europines vėžes atkarpose Marijampolė–Kazlų Rūda ir Mauručiai–Jiesia.

„Mūsų įmonė veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dirbame Rusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. Bendrovė per metus atlieka darbų vidutiniškai už 12–13 mln. eurų“, – kalbėjo įmonės direktorius.

Atviri naujovėms

Per tiek darbo metų įmonei teko nemažai investuoti ir labai stengtis, kad išliktų patrauklia užsakovams. Bendrovė valdo dvi asfaltbetonio gamyklas – Jonavoje ir Ukmergės rajone. Įmonė gamyklose pastatė TELTOMAT maišykles, o 2008 metais Jogviluose buvo įrengta vokiečių „Beninghoven“ gamybos maišyklė, gaminanti 160 tonų asfaltbetonio per valandą. Taip pat įmonė neabejinga ir ekologijai – naujų sistemų įrengimas leidžia sumažinti į atmosferą patenkančių teršalų kiekį.

„Dabar su trimis asfaltbetonio maišyklėmis per valandą pagaminame apie 320 tonų produkcijos. Šio asfaltbetonio pakanka ir bendrovės reikmėms, ir nemažai galime parduoti. Jogvilų asfaltbetonio bazėje esančioje maišyklėje TELTOMAT pernai įrengėme frezuoto asfaltbetonio įterpimo sistemą. Tai leidžia mums būti konkurencingiems kitų įmonių atžvilgiu, nes į asfaltbetonio mišinį įterpus 20 % frezuoto asfalto, jo kaina sumažėja apie 10 %. Taip pat TELTOMAT maišyklėse įrengėme naujus oro valymo įrenginius, kurie gerokai sumažino į atmosferą išmetamų teršalų kiekį. Dirbdami vadovaujamės principu, kad privalome atitikti visus šiuolaikinius keliams, geležinkeliams, tiltams ir viadukams keliamus techninius, ekonominius bei ekologinius reikalavimus, todėl diegiame naujas technologijas, priimame inovatyvius sprendimus“, – kalbėjo V. Kromelis.

Kad darbai būtų atliekami laiku ir kokybiškai, įmonė perka šiuolaikišką, pažangiausią įrangą, techniką. Dėl to parkui atnaujinti kiekvienais metais yra skiriamos didelės investicijos. Tačiau įmonės vadovas pabrėžia, kad nors nauja įranga turi įtakos geriems darbo rezultatams, didžiausią indėlį įneša būtent įmonėje dirbantys žmonės.

Kėdainių kelių imasi iš esmės

Šiuo metu įmonės darbuotojai remontuoja keletą kelio atkarpų Kėdainių rajone. Neretai tenka išgirsti gyventojų nusiskundimų, esą kai kur kelių būklė toli gražu nėra tenkinanti. Tvarkingi ir kokybiški keliai ne tik prisideda prie geresnio mikroklimato sukūrimo, bet ir kilsteli miesto įvaizdį kitų akyse, daro jį patrauklesnį. Galimybė patogiai ir kokybiškai nuvykti iš taško A į tašką B nūdienos pasaulyje yra itin svarbi.

Vilainių, Šėtos ir Krakių seniūnijose darbus įmonė jau baigė. Šiuo metu kelininkai darbuojasi Dotnuvoje, taip pat suplanuotas kelių remontas Pelėdnagiuose, Josvainiuose – iš viso 3 700 m². Vykdomas ne tik duobių tvarkymas, bet ir žvyro skaldos pagrindo įrengimas, šulinių pakėlimas. Bus nutiesta apie 11 000 m² ištisinės asfalto dangos. Darbų bus atlikta už 199 451 eurą.

„Kėdainių rajone dirba dvi brigados po 5 žmones ir atitinkami mechanizmai. Darbus turime užbaigti iki šių metų liepos 20 dienos, išskyrus Dotnuvos seniūniją, kur darbų pabaigimas numatomas rugpjūčio 20 dieną. Tenka pripažinti, kad kelių būklė, kokią radome vos atvykę, buvo itin prasta“, – komentavo V. Kromelis.

Tos nelemtos duobės

Duobėtų kelių sostine Lietuvoje juokais yra pramintas Kaunas. „Kelyje duobė, duobėje dar viena duobė, toje duobėje šulinys, o ten – dar viena duobė“, – taip sarkastiškai apibūdinama kelių būklė. Ne paslaptis, kad pavasarį ne tik medžiai sužaliuoja, bet ir keliai byrėte byrėti ima. Taip nutinka ir, rodos, neseniai tvarkytiems keliams ir tai išties piktina gyventojus.

Tačiau įmonės „Ukmergės keliai“ direktorius sako, kad kelyje atsivėrusios duobės rodo, kad yra prasidėjęs kelio dangos irimo procesas. Šį procesą galima tik pristabdyti, o visiškai problemą išspręsti galima tik tiesiant dangą iš naujo. Deja, tai reikalauja milžiniškų lėšų.

„Duobių remontas yra „kosmetinis“ dangos patvarkymas. Jeigu dangoje atsiranda duobių, tai po 2–3 metų tų duobių taisymas yra pinigų išmetimas į balą, nes lopas ant lopo ir dar lopas dangai ilgaamžiškumo tikrai neprideda ir dangos irimo procesas yra nesustabdomas, o tik pristabdomas. Tada reikalingas ištisinis dangos tvarkymas, o tam reikalingos didžiulės lėšos.

Priklausomai nuo eismo intensyvumo ir transporto priemonių rūšies, atitinkamai turi būti suprojektuota ir kelio dangos konstrukcija. Šis darbas savivaldybėse yra atliekamas tik gavus paramą iš Europos Sąjungos. Ir čia reikalingas patyrusių projektuotojų ir rangovų bendras kokybiškas darbas.

Jeigu viskas būna atlikta pagal nustatytus reikalavimus ir gatvės nėra iškasinėjamos paskui tvarkant „pamirštus“ inžinerinius tinklus, gatvė be remonto turi tarnauti 15–20 metų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu suremontuotuose keliuose taip ir yra“, –tikino įmonės generalinis direktorius V. Kromelis.