Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija – lyderė jau 5-us metus
Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija penktą kartą iš eilės pripažinta geriausia Lietuvoje mokyklų edukacinių erdvių konkurse.
28-erius metus šiai mokyklai vadovaujantis Alanas Magyla didžiuojasi tuo, ką kartu su kolegomis, mokiniais ir jų tėvais pavyko sukurti. Jis sako, kad tai, jog Krakių M. Katkaus gimnazija pripažinta kaip turinti geriausias edukacines erdves, yra visos mokyklos bendruomenės nuopelnas.
– Kaip Jums pavyko Krakių gimnazijoje sukurti geriausias edukacines erdves?
– Kuriame dalindamiesi darbais.
Etikos mokytoja Aušrelė Sereikienė yra pagrindinis mūsų idėjų generatorius. Didelę dalį darbo atlieka ir administracijos pavaduotoja Loreta Grybienė ir, žinoma, įvairių klasių moksleiviai.
Turime ir sodininką, likusius darbus pasiskirsto bendruomenė. Edukacinių erdvių iš viso pas mus yra 23. Jos suskirstytos klasėms, kurių mokiniai uoliai prižiūri kiekvieną kampelį: sodina, palaiko tvarką, švarą ir atlieka kitus reikalingus darbus prižiūrėdami šias erdves.
– Ar noriai moksleiviai prisideda prie projekto?
– Prisideda savarankiškai ir džiaugiuosi, kad yra tikrai šaunių, aktyvių mokinių, rodančių susidomėjimą ir iniciatyvą.
Mūsų erdvė apima 6 hektarus, tai yra ganėtinai nemaža teritorija, tad veiklos čia tikrai netrūksta.
Be to, mokiniams įvairiu metu vyksta ir papildomos talkos: laistyti augalus, surinkti šiukšles, atlikti kitus darbus. Juk vis tik esame komanda ir prie projekto turime daugiau ar mažiau prisidėti visi.
Aišku, atsiranda ir pasyvių mokinių, tačiau turime būdų, kaip juos paskatinti.
Pavyzdžiui, mokyklos sode auga daug obelų, tad mokiniai gali surinkti obuolius ir juos parduoti bei taip užsidirbti pinigų klasės išvykoms ar renginiams.
– Kokį tikslą sau kėlėte kurdami edukacines erdves?
– Nenorime, kad jos tik atrodytų gražiai ir daugiau nieko. Žinoma, estetika svarbu, bet daugiausia pastangų įdedame, kad viskas atrodytų natūraliai ir būtų praktiška, kad erdves galėtume panaudoti mokymuisi.
Tai ypatingai svarbu dabartiniu laikotarpiu. Pandemijos metu šios erdvės mums labai pasitarnaus: vienu metu praktiškai visą mokyklą galima išvesti į lauką, tad jei situacija blogės, galbūt bus svarstoma galimybė vesti pamokas lauko erdvėse, jei, žinoma, oro sąlygos bus palankios.
– O ką, be obelų, auginate gimnazijos sode?
– Įvairius augalus, kurie mūsų sode pasodinti atsižvelgiant į edukacinius poreikius: rytuose auga prieskoniai – čiobreliai, bazilikai, o, pavyzdžiui, pietuose žydi gėlės.
Šiais metais padarėme dvi zonas – mėlyną ir geltoną. Pastarojoje pasodinome daug linų ir labai džiaugiamės mūsų tautiniu augalu. Pagalvojus, juk nedažnai kur galima pamatyti ir gyvai paliesti linus.
[quote author=”A. Magyla”]Daugiau pastangų įdedame, kad atrodytų natūraliai ir būtų praktiška, erdves galėtume panaudoti mokymuisi.[/quote]
– Ar sunku buvo iškovoti pergalę geriausių edukacinių erdvių konkurse?
– Matot, šis konkursas vyksta kas metus. Tai, kas mūsų sukurta anksčiau, dabar yra nebevertinama.
Dalyvauti penktą kartą buvo ypatingai sunku. Kad šiame konkurse taptum nugalėtoju jau ne pirmus metus, reikia tikrai daug pastangų ir idėjų.
Konkurencija didelė ir sudėtinga, konkurse dalyvavo 80 mokyklų.
Esu nepaprastai dėkingas visai gimnazijos bendruomenei už nuoširdų darbą ir atsidavimą, Džiaugiuosi esąs tokio šaunaus kolektyvo dalimi.
– Ačiū už pokalbį.
Lietuvos mokyklų geriausių edukacinių erdvių konkursą inicijuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Pagrindinis konkurso tikslas – skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą, savarankiškumą ir komandinį darbą kuriant edukacines erdves, ugdyti jaunimo bendrąsias vertybes.
[#gallery=2442#]
