Kovos su žolės degintojais: miškininkai ir ugniagesiai organizuoja bendrus reidus
VMU nuotr.
VMU inf.
Prasidedant gaisrų sezonui, kai vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, miškininkai kartu su ugniagesiais imasi prevencinių priemonių žolės ir miško gaisrų atvejams suvaldyti. Kovo 20 d. prasidėjo bendra Valstybinių miškų urėdijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrų prevencijos akcija „Nepadek gamtos“.
Siekiant sumažinti pernykštės žolės deginimo atvejų skaičių, išaiškinti žolės padegėjus ir tinkamai informuoti gyventojus apie tokių gaisrų pavojų nuo kovo 20 iki balandžio vidurio organizuojami VMU ir PAGD prevencinio pobūdžio reidai, vykdomi visoje Lietuvoje, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Reidai nevykdomi esant nepalankioms oro sąlygoms (lietus, krituliai ir pan.) žolės gaisrams kilti.
Pavasarinis žolės deginimas – kasmet iškylanti problema, su kuria kovoja šalies miškininkai bei ugniagesiai.
Pasak miškininkų, šis elgesys vis dar paremtas klaidingu įsitikinimu, jog uždegus žolę išnaikinamos piktžolės, o dirvožemis tampa derlingesnis. Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykštę žolę.
„Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų, tačiau visuomet stengiamės pirmiausia žmones informuoti, paaiškinti apie žolės deginimo riziką, neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Kovo–balandžio mėnesiais trunkanti prevencinė akcija skirta informuoti visuomenę apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.
Lyginant žolės deginimo atvejų skaičių ir padarytą žalą gamtai, daugiausia įtakos nevaldomiems gaisrams kilti ir plisti turi oro sąlygos. Vyraujant lietingam pavasariui, nesant vėjuotiems orams, kylantys gaisrai stipriai neišplinta arba yra greitai lokalizuojami.
2019 m., vyraujant ypač šiltiems orams kovo–balandžio mėnesiais, kilo net 132 miško gaisrai, kurių metu apdegė arba sudegė 163,39 ha miško. Beveik pusę šių gaisrų kilo dėl šalimai degusių pievų išplitimo į miškus. Pernai kilo 24 miško gaisrai, kurių metu išdegė 33,49 ha miško, 10-tyje gaisrų atvejų nustatyta priežastis – išplitusi ugnis iš šalimai degusių pievų.
Apmaudu, kad vis dar atsiranda gyventojų, kurie nei paiso įspėjimų, nei pagalvoja apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą ir lengva ranka uždega pernykštę žolę.
Miškininkai
Miško gaisrai yra neišvengiami, tačiau miškininkai skiria ypač didelį dėmesį užkardant žolės bei miško padegimo atvejus – nuolat šviečia ir informuoja visuomenę apie neigiamą gaisrų poveikį gamtai. Taip pat investuoja į modernias technologijas – dronus, vaizdo stebėjimo detektorius, vaizdo apdorojimo programinę įrangą, atnaujina priešgaisrinių automobilių parką bei gaisrų gesinimo įrangą.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!
