Kova dėl taršos mokesčio – ar galima kažką pakeisti?

Jau nuo kitų metų sausio mūsų šalis ketina apsiginkluoti dar vienu mokesčiu, kuris sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą visuomenėje. Automobilių taršos mokestis, kurį priimti mūsų šalis privalo paisydama Europos Sąjungos direktyvų, tapo ginčų objektu. Vieni griežtai priešinasi šiam mokesčiui ir jau ieško būdų, kaip jį būtų galima apeiti, kiti savo ruožtu tikina, kad mūsų keliuose ir taip per daug senutėlaičių automobilių. Aktyvūs žmonės pasirašinėja peticiją, kuria siekiama atšaukti įstatymo priėmimą. Peticija per savaitę sulaukė beveik 60 tūkst. gyventojų palaikymo. Tik ar galima kažką pakeisti?

Arba mokestis, arba bauda

Daugeliui gyventojų vis dar rodosi, kad automobilių taršos mokestį sugalvojo ir įvesti nutarė išskirtinai tik vietinė mūsų šalies valdžia – prakeiksmai liejasi aukščiausiems šalies vadovams bei ministerijų darbuotojams. Tačiau svarbus faktas, jog mokestis įvedamas paisant Europos Sąjungos direktyvos, pagal kurią šalys narės privalo parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas, siekiant iki 2020-ųjų ir iki 2030-ųjų apriboti teršalų metinius išmetamus į aplinkos orą kiekius.

Lietuva ilgą laiką delsė, nors kalbos apie šį mokestį buvo girdimos jau senokai, vis dėlto aiškūs mokesčio kontūrai paaiškėjo likus vos porai mėnesių iki mokesčio atsiradimo.

Neįvedus tokio mokesčio Lietuvai grėstų bauda, siekianti 300 milijonų eurų.

Įvestas mokestis savo ruožtu valstybės biudžetą kasmet papildytų maždaug 29 milijonais eurų.

Kas mokės?

Minėtas mokestis turėtų būti taikomas M1 (lengviesiems automobiliams, turintiems ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui) ir N1 (krovininiams automobiliams, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t) klasės taršiems automobiliams, kurių benzinu ir (ar) dujomis varomo variklio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomo variklio, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.

Šio mokesčio projekte nurodoma, jog mokesčiu siekiama skatinti žmones įsigyti mažataršius automobilius, o dalis mokestinių lėšų bus panaudotos mažataršių transporto priemonių įsigijimo skatinimo priemonėms finansuoti.

Mokestis bus vienkartinis – automobilio pirkėjas jį susimokės registruodamas transporto priemonę. Jeigu suskubsite automobilį nusipirkti iki kitų metų sausio 1 dienos, mokesčio mokėti jums nereikės.

Mokestis ne baudžia, o skatina

LR Aplinkos ministerijos ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyr. specialistas Aidas Juozapaitis „Rinkos aikštei“ komentavo, jog mokestis yra skirtas žmones paskatinti rinktis ne tokį taršų automobilį, ir nesutinka, kad mokestį būtų galima laikyti savotiška bauda, nors visuomenė, panašu, priima jį būtent taip.

„Mokestis skirtas tam, kad prieš pirkdamas automobilį žmogus pagalvotų, ar jis nori pirkti taršų ir mokėti valstybei mokestį. Galbūt smagiau sumokėti kiek daugiau už geresnę transporto priemonę, bet mokesčio valstybei nemokėti? Jei žmogus nusipirks taršų automobilį ir jis stovės garaže, tai jaudintis nebėra ko. O automobilio naudojimo intensyvumui mažinti skirtas kuro akcizo mokestis – kuo brangesnis kuras, tuo rečiau turėtų norėtis važinėti nuosavu automobiliu.

Taršos mokestis nėra baudimas – tai yra skatinimas. Pirk netaršų automobilį ir nemokėk mokesčio. Bet svarstomas variantas mokėti tam tikro dydžio išmoką gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių”, – komentavo specialistas.

Aplinkos ministerija viliasi, kad žmonės turi visuomeniškumo jausmą, kuris turėtų juos skatinti pirkti būtent netaršius automobilius.

„Jei už tą pačią kainą galima nusipirkti taršų automobilį, mokant mokestį valstybei, ir netaršų, nemokant mokesčio – kokį rinksitės Jūs? Darome prielaidą, kad turite tam tikrą visuomeniškumo jausmą?“ – retoriškai teiraujasi specialistas.

Taršesni, nei leidžiama

Jeigu jus piktina, kad registruojant tam tikro taršumo automobilius gali tekti susimokėti ir kone pusantro tūkstančio eurų siekiantį mokestį, verta atkreipti dėmesį, kad mūsų keliais važinėja ir dar didesnę taršą skleidžiantys automobiliai. Patikrinimų metu nustatoma atvejų, kai rajono keliais rieda visas leistinas taršos normas viršijantys automobiliai. Tiesa, kol kas tokių transporto priemonių valdytojai sulaukia sąlyginai nedidelių baudų.

Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida „Rinkos aikštei“ komentavo, jog aplinkosaugininkai su policijos pareigūnais vyksta į reidus ir tikrina automobilių taršumą. Reiduojant sustabdoma sąlyginai daug pažeidėjų.

„Prieš kurį laiką buvo vykdomas toks reidas, dirbome geras tris valandas, kartu su policijos pareigūnais tikrinome automobilius ir užfiksavome penkis pažeidimus.

Taršumo normatyvai skiriasi priklausomai nuo to, koks variklio galingumas, kokia kuro rūšis, gamybos metai ir kita. Mes fiksavome pažeidimus ir skyrėme baudas – jei asmuo prieš tai per metus laiko nebuvo baustas, tuomet už tokio tipo pažeidimą skiriama pusė minimalios baudos“, – pasakojo specialistas.

Ką vairuoja kėdainiečiai?

VĮ „Regitra“ spalio pirmosios dienos duomenimis, Kėdainių rajone Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotų transporto priemonių, varomų dyzelinu, buvo daugiausiai – daugiau kaip 16 tūkst. lengvųjų automobilių ir 834 krovininiai iki 3,5 t masės automobiliai. Taip pat užregistruota 4388 M1 klasės ir 9 N1 klasės benzinu varomų automobilių.

Krašto keliais rieda 118 hibridinių lengvųjų automobilių, varomu benzinu arba dyzelinu ir elektra. Užregistruoti ir 5 lengvieji bei vienas krovininis elektrinis automobilis.

Kaip patikrinti?

Koks yra jūsų vairuojamo automobilio taršumas, patikrinti galima keliais būdais. Pirmiausia tą galima padaryti pasinaudojant atvira „Regitros“ duomenų baze, adresu „Eregitra.lt“ Jei suvedus duomenis nerandate informacijos apie savo automobilio taršą, tada ieškoti reikia automobilio atitikties liudijime arba kreiptis tiesiai į gamintoją.

Jeigu automobilis registruotas 2014 metais ir vėliau, registracijos liudijimo V7 eilutėje rasite automobilio išmetamo CO2 kiekį. Nurodytoje lentelėje galite patikrinti, kokį mokestį jums tektų mokėti, jeigu kitąmet norėtumėte pirkti tokį patį automobilį.

Kompensacijos – jau nuo lapkričio

Aplinkos ministerija informuoja, kad nuo lapkričio pradžios gyventojai, kurie taršų automobilį keis nauju, mažataršiu, galės prašyti tūkstančio eurų kompensacijos.

Prašyti kompensacijos galės tik fiziniai asmenys, mažiausiai 12 pastarųjų mėnesių naudojantys labiau taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti. Jų įsigyjamo kito automobilio CO2 emisija neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas ES po 2013-ųjų sausio 1-osios ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu ar elektra.

Kraštiečių nuomonės

Andrius Baikauskas: „Šis mokestis mane privers savo automobilį naudoti ir tvarkyti, kol jis galutinai ir nepataisomai subyrės. Vidutiniąją kastą gal ir privers pasirinkti mažiau taršias transporto priemones, o aukštesniąją visuomenės kastą šiuo mokesčiu mažai tepagąsdinsi. Jie su savo kadilakais kaip važinėjo, taip ir važinės…“

Vida Bramienė: „Reikia, nes jau kvėpuoti nėra kuo. Kai bus brangesnės, kiekvienas šeimos narys neįpirks.“

Gintautas Žymantas: „Manau, turėtų viską sutvarkyti taip, kad žmogus sugebėtų įsigyti mažiau taršią mašiną. Dabar gaunasi taip, kad tam, kuris neturi galimybės įsigyti švaresnę mašiną, bus dar sunkiau, o tas, kuris bapkėm aptekęs, ir toliau važinės su visureigiu didele kubatūra.“

Vilma Fedosiukienė: „Paskatintų įsigyti naujesnį ir mažiau teršiantį automobilį, jeigu kompensuotų arba leistų susigražinti PVM, išmokėtų kažkiek už pridavimą utilizuoti savo senąjį, taršų automobilį. Tokiu būdu galima tikėtis, kad ir tarša mažėtų… Bet kaip ketinama sumažinti taršą aplinkoje, kai sumokėsim tą mokestį, tai visiškai neaišku. Čia gaunasi taip, kaip daugelyje sričių Lietuvoje: susimokėk atitinkamą sumelę ir daryk toliau tai, ką nori. Turtingų neišgąsdins – turi galingai mašinai, ras ir mokesčiams. Pensininkai jau droš savo senučiukes iki paskutiniosios, o darbingi, bet nepakankamai turintys pajamų, tiesiog bus prismaugti galutinai. O svarbiausias klausimas vis tiek tas pats – kaip sumažės tarša susimokant už teršimą?“

Tomas Pralgauskas: „Išvis reikėtų metinio mokesčio, o ne vienkartinio, nes dabar pilnos gatvės didelio litražo kledarų.“