Koncertą Šviesiojoje gimnazijoje stebėjo išsižioję: iš kur tiek talentų vienoje vietoje? (galerija)
Kėdainiuose penkias dienas viešėjo gausi dvidešimt penkių pedagogų ir moksleivių delegacija iš aštuonių užsienio šalių – Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Kipro, Čekijos, Turkijos ir Vokietijos. Šias šalis suvienijo trejų metų trukmės „Erasmus+“ projektas „Bulling and cyberculling: how to prevent ant fight the violence at school“ (liet. – „Patyčios ir kiber-patyčios: kaip užkirsti kelią ir kovoti su smurtu mokykloje“).
[quote author=“G. Panagopoulou“]Man kyla tik vienas klausimas: ar vaikai jau ateidami į šią mokyklą atsineša savo talentus, ar atranda juos jau besimokydami joje? Kadangi tiek daug talentingų vaikų vienoje vietoje kaži ar kada teko regėti.[/quote]
Į Kėdainius atstovai iš skirtingų Europos šalių atvyko susitikti su devintąja šio projekto dalyve – Šviesiąją gimnazija.
Projekto dalyviai ne tik dalyvavo diskusijose ir dirbtuvėlėse, susijusiose su patyčių problema bei galimais jos sprendimo būdais, bet suspėjo pamatyti dalelę Lietuvos – aplankė Kėdainius, Kauną, Vilnių, Raudondvario dvare sužinojo, koks yra lietuvių tautinio mentaliteto – gintaro akmens – atsiradimo kelias.
Papirko talentingųjų gimnazistų pasirodymas
Vis tik svarbiausiu užsieniečių viešnagės akcentu tapo Šviesiojoje gimnazijoje surengtas šios švietimo įstaigos auklėtinių konertas, kuriame gimnazijos talentai šoko tradicinius ir Lotynų Amerikos šokius, dainavo bei atliko akrobatinius numerius. Publika tiesiog ūžė, stebėdama vienas už kitą išradingesnį ir gražesnį Šviesiosios gimnazijos auklėtinių pasirodymą.
„Man kyla tik vienas klausimas: ar vaikai jau ateidami į šią mokyklą atsineša savo talentus, ar atranda juos jau besimokydami joje? Kadangi tiek daug talentingų vaikų vienoje vietoje kaži ar kada teko regėti“, – „Rinkos aikštės“ retoriškai klausė Grigoria Panagopoulou, vokiečių kalbos mokytoja iš šiaurinės Graikijos.
Patyčios – ne šalies, bet mokyklos problema
Projekto „Bulling and cyberculling: how to prevent ant fight the violence at school“ esmė – išsiaiškinti, kokia patyčių situacija skirtingose šalyse, skirtingose mokyklose, paruošti planą, kaip su jomis kovoti, įgyvendinti jį, o vėliau – įvertinti pokyčius.
„Apibrėžti, kaip patyčių mastai skiriasi vienoje ar kitoje šalyje, tarkime, kaip tai vyksta Ispanijoje ir Lietuvoje, sudėtinga, kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste ir netgi kiekvienoje mokykloje patyčių lygis labai skiriasi. Patyčių lygis nepriklauso nuo šalies – jis priklauso nuo to, kokia bendruomenė yra susiformavusi kiekvienoje mokykloje, – pasakojo vienas iš šio tarptautinio projekto Šviesiojoje gimnazijoje vykdytojų, informacinių technologijų mokytojas Tomas Samalius. – Iš esmės, su tomis pačiomis ar labai panašiomis problemomis susiduria kiekviena projekte dalyvaujanti šalis. Ir netgi čia pat Lietuvoje, vienoje mokykloje patyčios yra nepaprastai opi problema, o kitoje to paties miesto mokykloje patyčių apskritai nėra.“
[quote author=“I. Mackevičienė“]Kažkas pasityčioja iš silpnesnio, o vėliau tas silpnesnis, bandydamas atsiimti, pasityčioja iš kito.[/quote]
Viso pradžia – ne mokykloje
„Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis, priimdama svečius, organizuoja įvairiausius seminarus, dirbtuvėlės. Šalys dalijasi savomis patirtimis. Aiškinamės, kokius metodus kovai su patyčiomis kuria kiekviena iš jų. Su šia problema kovoja kiekviena mokykla, apklausdama tėvus, mokytojus, aiškindamasi, kur patyčios pasireiškia labiausiai, kuri grupė – pati pažeidžiamiausia, o kuri labiausiai tyčiojasi. Diskutuojame skirtingais aspektais, – „Rinkos aikštei“ sakė Šviesiosios gimnazijos socialinė pedagogė Indrė Mackevičienė. – Liūdniausia, kad patyčios prasideda net ne mokykloje, o šeimoje – tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusiųjų. Tada jos keliasi į mokyklas. Kažkas pasityčioja iš silpnesnio, o vėliau tas silpnesnis, bandydamas atsiimti, pasityčioja iš kito.“
[quote author=“T. Samalius“]Kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste ir netgi kiekvienoje mokykloje patyčių lygis labai skiriasi.[/quote]
Žavintys kultūrų skirtumai
Paklausti, kokius kultūrinius panašumus ir skirtumus per jau pusantrų metų besitęsiantį projektą spėjo pastebėti, T. Samalius ir I. Mackeviečienė jų išskiria net keletą: „Mentalitetu mes, ko gero, esame panašiausi į vokiečius ir čekus – labai žingeidūs, smalsūs, veiklūs, svečiams sudarantys griežtas dienotvarkes. Tačiau nuo kai kurių projekte dalyvaujančių tautų labai skiriamės. Štai ispanai, italai nuolat visur vėluoja, jie nori daugiau pažintinių kelionių ir veiklos nei diskusijų.“
Kėdainiai buvo jau šeštoji projekto „Bulling and cyberculling: how to prevent ant fight the violence at school“ stotelė. Spalio mėnesį visos devynios projekte dalyvaujančios šalys susitiks Turkijoje.
[#gallery=746#]