Kompensacijos už šildymą: kam priklauso, kaip paskaičiuoti, kur kreiptis

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Sparčiai vėstant orams ir artėjant šildymo sezonui, daugelis jau su baime skaičiuoja, kiek pajamų reikės atseikėti būsto šildymui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiais metais būsto šildymo išlaidų kompensacijos priklausys ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, šiemet dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo papildomai savivaldybėms skirta apie 42 mln. eurų. Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų. Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė aiškina, kam tiksliai priklausys kompensacijos, kaip apytiksliai žmonės patys gali jas pasiskaičiuoti ir kur kreiptis norint gauti šildymo išlaidų kompensaciją.

– Gerb. Jūrate, kas gali kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijos – tik pačias mažiausias pajamas uždirbantys ar ir didesnes pajamas gaunantys asmenys?

– Kreiptis gali visi, kurių pajamos, jų nuomone, galėtų viršyti už būsto šildymą sumokėtą sumą daugiau nei 10 proc. atskaičiavus valstybės remiamų pajamų (2VRP) dydį, t.y. 294 Eur kiekvienam šeimos nariui arba 3 (VRP) dydį, t.y. 441 Eur vienam gyvenančiam asmeniui.

Pavyzdžiui, vienišas asmuo gauna 513 Eur pensiją. Iš jos atimame 441 Eur (3 VRP) ir padauginame iš 10 proc. Gauname 7,2 Eur sumą ( (513 – 441)x10% = 7.2). Didesnė suma, gauta už šildymą, bus kompensuojama 100 proc. Taigi šiuo atveju asmeniui reikės mokėti 7,2 Eur.

– Kiek žmogus turi gauti pajamų į rankas vienam šeimos nariui (jei, pvz., yra 2 suaugę ir 2 vaikai arba 2 suaugę ir 3 vaikai), kad būtų skirta šildymo kompensacija?

– Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.

Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2 174,8 Eur į rankas, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

– Kaip apskaičiuojama kompensacija (tiek butuose, tiek individualiuose namuose gyvenantiems ir kūrenantiems skirtingomis kuro rūšimis – dujomis, malkomis, elektra)?

– Kiekvienas atvejis yra individualus ir skaičiuojamas skirtingai. Todėl sudėtinga pateikti konkretų pavyzdį, nežinant visų dedamųjų. Sistemoje turime specialias programas, kurios padeda tiksliai apskaičiuoti kiekvienam būstui priklausančią kompensaciją.

Galiu tik pasakyti, kad apskaičiuoti kompensaciją 2021–2022 m. šildymo sezonui nustatyta kietojo kuro kaina buvo 34 Eur. 2022–2023 m. šis parametras taryboje bus keičiamas rugsėjo mėn. Todėl dydžiai bus kiti, kaip ir kompensuojama suma taip pat bus kita.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą/modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre. Taip pat reikalinga būsto kvadratūra ir namo pastatymo metai.

– Ar į šeimos pajamas, skaičiuojant šildymo kompensaciją, įeina ir gaunami vaiko pinigai, neįgalumo išmoka ir pan.?

– Skaičiuojant būsto šildymo kompensaciją į asmens ar šeimos pajamas nėra įtraukiama: išmoka vaikui, našlių pensija, vienišo asmens išmoka, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

– Ar gali patys žmonės apsiskaičiuoti, ar jiems verta kreiptis ir tikėtis kompensacijos už šildymą ar ne? Ar nėra bendros formulės ir kiekvienas atvejis yra individualus, į kurį atsižvelgiant ir apskaičiuojama, gaus namų ūkis šildymo kompensaciją ar ne?

– Kaip jau minėjau, kiekvienas atvejis individualus. Taip, asmenys gali pasinaudoti skaičiuokle ir pasiskaičiuoti patys. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad tai bus preliminarūs skaičiavimai ir jie nebus tikslūs, nes, kaip ir sakiau, viską skaičiuoja specialios programos, be to, ne visi duomenys yra viešai prieinami https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

– Ar paramos dydis gali skirtis, t.y. jei, tarkim, šeimos pajamos yra mažesnės, tuomet parama skiriama didesnė, o jei didesnės – tuomet parama yra mažesnė?

– Taip, žinoma. Asmens pajamos yra viena iš dedamųjų skaičiuojant kompensacijos dydį.

– Kiek buvo kreiptasi ir kiek patenkinta tokių prašymų praėjusiais metais?

– Praėjusiais metais Kėdainių rajone kreipėsi ir kompensacijas už būsto šildymą gavo 3 401 šeima.

– Ar šiemet tikimasi sulaukti daugiau prašymų dėl šildymo kompensacijos? Jei taip, kiek maždaug daugiau tikimasi sulaukti kreipimųsi?

– Dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo planuojama, kad išaugs šeimų, gaunančių kompensacijas už būsto šildymą apie 14 proc., todėl tikimasi, kad naujai teisę į kompensaciją įgis apie 476 naujos šeimos.

– Kur reikia kreiptis norint gauti šildymo kompensaciją ir kokius dokumentus žmonės turi pateikti?

– Dėl kompensacijų gyventojai turi kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o būstą nuomojantys asmenys, kurie turi įregistruotą nuomos sutartį Registrų centre, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas.

Prašymą dėl kompensacijų taip pat galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą (www.spis.lt), tačiau pildant prašymus elektroniniu būdu, reikia ne tik užpildyti prašymą, bet ir pridėti visas reikalingas pažymas apie gaunamas pajamas.

Kreipiantis dėl kompensacijų būtina užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentus, susijusius su pajamomis (darbo užmokesčio pažyma, verslo liudijimo, individualios veiklos apskaitos duomenis), gautomis per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama kompensacija už šildymą, arba kreipimosi mėnesio, jeigu pasikeitė bent vieno iš šeimos narių pajamų šaltinis ar keitėsi šeimos sudėtis.

Būtina pateikti ir AB „Panevėžio energijos“ abonento numerį. Taip pat priklausomai nuo aplinkybių reikalingos ir kitos pažymos kompensacijai gauti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Duomenų apie išmokas, gaunamas iš „Sodros“, Užimtumo tarnybos, pateikti nereikia.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra, dujomis), gyventojai papildomai turi pateikti duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Primenama, kad iki 2024 m. balandžio 30 d.  pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iškart šešiems mėnesiams